Antradienis, 28 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Saulės arkliukai Mes skaitome knygas

D. Rastenienė. Apie „Gyvenimo etnografiją“

Dalia Rastenienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2021 09 27 15:24
0
D. Rastenienė. Apie „Gyvenimo etnografiją“

Auksuolė Čepaitienė. Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas. Besikeičianti Lietuva XX amžiuje. Vilnius: LII, 2013, 648 p., iliustr., santr., bibliogr. 

Rankraščiai nedega, geros knygos nesensta ir visaip kitaip galėčiau teisintis, kodėl taip vėlai susiruošiau priminti šią knygą. Nežinau, kodėl. Todėl, kad „nedega“. Todėl, kad gera stora graži knyga, kuri gali „palaukti“, todėl, kad neprisiruošiau, reikėjo valios pastangų į ją įnykti, todėl, kad nelengvas tai skaitymas ir daugybė kitų „todėl“.

Tai kur dabar jos ieškoti? Tikriausiai didžiosiose bibliotekose, kurioms siunčiami privalomieji egzemplioriai, ir Lietuvos istorijos instituto knygynėlyje. Kaip žinia, mokslinių leidinių platinimas nėra labai išplėtotas ir aktyvus, o gal ir nepasiteisina. Turima minty, kad, kam reikia, tas susiras…

Studentai, aišku, susiras, jiems dėstytojai pasufleruos, bet šiaip jau platesnė visuomenė gali taip ir nesužinoti apie ją. Būtų gaila.

Iš pratarmės: „Ši knyga – tai apibendrintas XX a. Lietuvos etnografinis aprašymas, pagrįstas Lietuvos etnologų ir etnografų tyrimais bei klasikinės ir šiuolaikinės antropologijos teorijomis. Jis neatskiriamas ir nuo XX a. politinių įvykių, keitusių Lietuvą: XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tautinio atgimimo, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m., visuomenės ir valstybės modernizavimo, Antrojo pasaulinio karo 1939 –1945 m. ir su juo susijusių Lietuvai dramatiškų įvykių, sovietinio laikotarpio ir nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

Taigi XX a. etnografija čia yra besikeičiančios Lietuvos etnografija. Ją pažinti padėjo nuo 2006 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir antropologijos programos studentams skaitytas kursas „Lietuvos etnografijos pagrindai“ ir pasirengimas paskaitoms. Tačiau rašant knygą keitėsi jos turinys – jis priartėjo prie jos pavadinime išreikštos pagrindinės minties – gyvenimo etnografijos“ (p. 7).

Knygos išvaizda ir pavadinimas man patiko iš pirmo žvilgsnio – labai gražus ir jaukus viršelis, labai poetiškas ir smalsumą žadinantis pavadinimas: gyvenimo etnografija… Netikėtas įspūdis. Kas tai yra? Ką tai reiškia? Ką norėjo pasakyti autorė?

Knygos pavadinimas, jo prasmės aiškinamos bent keliose vietose. Pirmiausia, gyvenimu Žemaitijoje buvo vadinama valako dydžio ūkininko sodyba, tai būtų pats materialiausias supratimas. Antra reikšmė – žmogaus nugyvento gyvenimo kaip proceso etnografija. Trečia galima reikšmė – viso šimtmečio kintantis etnografinis proceso vaizdas, ketvirta – visas šimtmečio Lietuvos etnografijos ir etnologijos gyvenimo vaizdas.

Žodžiu, gyvenimas kaip objektas, gyvenimas kaip procesas, kaip procesų visuma, kaip mokslo apie tautos gyvenimą ir žmonių gyvenimus visuma ir dar gal kitaip.

Apie visa tai – knygoje. Sunkesnės vietos susijusios su pasaulinių kultūrinės antropologijos ir socialinės antropologijos autorių įžvalgų, prielaidų minėjimu, kadangi šios teorijos ir jų žymiausi autoriai daugumai potencialių knygos skaitytojų gali būti nežinomi arba tik girdėti. Apie kultūrinę antropologiją kadaise buvo išleista Edmundo Gendrolio knyga, keletas autorių bandyta pristatyti tuometėje „Liaudies kultūroje“, tačiau, pasikeitus darbuotojams ir į redakciją įsijungus Dainiui Razauskui, sistemingas darbas ta kryptimi kažkodėl nutrūko ir pakrypo labiau į mitologiją.

Kaip teigia A. Čepaitienė pratarmėje dėkodama visiems pagalbininkams: „Už klasikinę antropologinę literatūrą, kurią rasti Lietuvoje iki šiol nėra paprasta, esu dėkinga profesorei Sachiko Hatanakai iš Chubu universiteto (Japonija).“. Tokia situacija. Tiesiog neturime kontekstų, kad perskaitytume, sakykim, pavardę Redklifas (Radcliff-Brown A. R), ir mums būtų daugmaž aišku, apie ką kalbama.

Kitos paradigmos, kaip, pavyzdžiui, XIX a. ir XX a. veikusių institucijų seka, tikslai ir uždaviniai, manyčiau, lengvai įkandamos. Man asmeniškai mažiau žinomas buvo Vilniaus universiteto etnologų darbas Lenkijos okupacijos laikotarpiu ir tik iš šios knygos etnologės Marijos Znamierovskos- Pruferovos veikla man įgijo visiškai žemiškų ir aiškių bruožų, nors ne kartą skaičiau ją minint ir cituojant mūsų dabartinių etnologų kaip pagrindinę žvejybos Lietuvoje tyrinėtoją, bet vis tiek ji likdavo tuose minėjimuose kažkokia vos ne mitologine būtybe… O kai pagalvoji, viskas vyko dar taip neseniai…

Kad jau išėjo kalba apie minimus etnologus, tai pasakysiu, jog ištisa jų plejada ir atlikti darbai gausiai minimi ir net atpasakojami knygoje. Angelė Vyšniauskaitė, Vacys Milius, Jonas Mardosa, Janina Morkūnienė, Žilvytis Šaknys, Rasa Paukštytė-Šaknienė, Pranė Dundulienė, Vida Savoniakaitė ir kiti.

Tai sudaro atskirą knygos struktūrinę dalį, kuri veda per vykusius procesus, jų raidą ir kaitą. Kai kurie skyreliai prilygsta tiesiog desertui: bent jau mano nuomone, pasakojimai apie valgius, apie matus, beje, nebuvau atkreipusi dėmesio, kad matai vadinti pagal žmogaus kūno dalis – sauja, žingsnis, iki kelių, iki juosmens…, apie drabužius, interjerus.

Šiek tiek pacituosiu apie matus: „Liaudiškieji ir paprasčiausi apskaitos vienetai yra žmogaus kūnas ir jo dalys (Dundulienė, 1982, 191–194). Tai žmogaus ūgis, žingsnis, pėda, pirštai, plaštaka, sprindis, rankos, galva. Lietuvoje ilgiu matuojamas, pavyzdžiui, duobės  gylis – iki pečių, vanduo – ligi kelių, žolė – ligi juosmens, rugiai – sulig žmogum ir pan.

Ranka ir įvairiomis jos dalimis matuojama ypač daug dalykų. Nago juodymas – grietinės per nago juodymą; sprindis – sprindžiu matuojamas meitelio ilgis, lentos plotis, bato padas ir kt., kas lieka nuo sprindžio – tai pusė sprindžio arba vienas – du didžiojo piršto slanksteliai; plaštaka – lašiniai per plaštaką arba per tris pirštus. Uolektis, kartais dar vadinama mastu, yra paplitęs ilgio matavimo vienetas, apskaičiuojamas nuo alkūnės iki pirštų galų“. (p. 296)

Tarpukario Lietuvos modernizacijai ir industrializacijai apibūdinti daugiausia naudojamasi etnologo A. Daniliausko tyrinėjimais. Šiame skyrelyje taip pat labai daug įdomių dalykų – ir besikeičianti apranga, ir gyvenimo būdas, maistas, gyvenamoji aplinka, interjerai.

Apie sovietmečio tyrinėjimus autorė rašo: „Lietuvoje etnografiniu požiūriu sovietmetis nėra  daug tyrinėtas. Dėmesingiau į jį pažvelgta XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje – dešimtojo pradžioje ir vėliau, kartu su prasidėjusiais demokratiniais procesais visuomenėje ir po nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau sovietiniu laikotarpiu, kaip ir kitur SSSR, čia buvo vykdyti socialistinio gyvenimo etnografiniai tyrimai.

Etnografai, tyrinėję XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės tradicinę lietuvių kultūrą, remdamiesi pateikėjų atmintimi ir išlikusiais daiktais, dažnai paliesdavo ir sovietmečio gyvensenos bruožus. Tačiau buvo ir atskira dalis darbų, skirtų vadinamajai „socialistinei tikrovei“. Pavyzdžiui, Lietuvių etnografijos bruožuose (Vyšniauskaitė 1964) pagrindinės temos turi skyrelius, kuriuose perteikiama ir tų temų sovietmečio etnografija. Akivaizdu, kad tai sovietmečio projektas.

Evoliucionizmo dvasia reikalauta parodyti tą politiškai ir ideologiškai svarbų kontrastą tarp „atsilikusios“ praeities ir „modernios“ socialistinės dabarties. Sovietmečiu išėjo ir leidinių, skirtų Lietuvos socialistinio kaimo tyrimams, pavyzdžiui, Šiuolaikinis Suvalkijos kaimas (Butkevičius, Kulikauskienė, Miliuvienė, Vyšniauskaitė 1981) ir Šiuolaikinis Žemaitijos kaimas (Butkevičius, Kulikauskienė, Miliuvienė, Vyšniauskaitė 1985).

Be konkrečių juose pateikiamų etnografinių duomenų, jiems būdinga reiškinius ideologizuojanti to laikotarpio retorika ir stilistika. Tad suprantama, kad šiandien į juos žvelgiama prieštaringai. Tai pripažįsta ir patys tyrėjai, pabrėždami, kad tai buvo privalomi planiniai darbai. Tačiau norėtųsi pasakyti ką kita.

Norėtųsi prisiminti C. Geertzo mintį, kad kultūra yra vieša – tai akivaizdūs, visiems matomi ir visų vienodai identifikuojami dalykai ir faktai. Fiksuotas faktas, atmetus jo ideologines interpretacijas ir į jį pažvelgus lyginamajame kontekste, gali tapti iškalbingas. Šiuo požiūriu vertinga būtų ir sovietinių laikų „socialistinio kaimo“ etnografija.

Prasibrovus pro ideologinę ir politinę tankmę ir pažvelgus į ją kritiškai, galima aptikti svarbių, tam laikotarpiui būdingų faktų. Ypač reikšmingi etnografiniai darbai skelbti po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“. (p. 554–555)

Tai imli, daug aprėpianti,  milžiniško darbo, man atrodo, pareikalavusi knyga. Nors gali būti, kad jau sunkiai gaunama, nepatingėkite paskambinti Lietuvos istorijos instituto knygynui ir kažkaip ją gauti. Labai rekomenduoju norintiems aiškiai suvokti, kas čia ir kaip pas mus vyko praeitą šimtmetį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Rastenienė. Apie skurdą
  2. D. Rastenienė. Kaunas, panelės, genocidas
  3. D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis
  4. Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I)
  5. Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (II)
  6. Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III)
  7. Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV)
  8. H. G. Gadameris apie nebylią šiuolaikinės dailės kalbą
  9. Palėpė: ko knygose ieškojo XX a. 50-ųjų jaunimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

2022 06 16
Kulautuvoje atidaryta interaktyvi skulptūra „Debesis – žmonių likimai. Lietuvos telefonų knyga“ | E. Mališausko nuotr.

Kulautuvoje atidaryta išskirtinė skulptūra

2022 06 14
A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

2022 06 12
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės

2022 05 14
Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.
Istorija

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu | R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.
Kultūra

Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu

2022 06 28
Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa
Lietuvoje

Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

2022 06 28
Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

2022 06 28
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

2022 06 27
Rusijos agresija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10

2022 06 27
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444

2022 06 27
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių
  • Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu
  • Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1670; komentarų: 33
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 976; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 873; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 728; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 600; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 588; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 27
0
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

Kol tebežydi. Ši puokštė sudėta mano brangioje Telšijoje – kažkur tarp Getautės ir Lauko Sodos. Baltais vainikėliais žydintis putinėlis kvietė...

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 26
1
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

Namas priklauso statinių kompleksui. Be jo, saugoma vertybe paskelbtas kieme esantis šulinys su vandens kolonėle. Šis kompleksas 2001-11-16 yra įrašytas į Nekilnojamųjų...

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 23
0
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

Vienas iš Joninių švenčių simbolių – mistinis paparčio žiedas. A. Kirkoras knygoje Živaja starina, išleistoje 1882 m., rašo, kad Kupolės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10

Kitas straipsnis
A. Matelis: Turiu angelą sargą, kuris saugo

Kinematografininkų sąjungai vadovaus A. Matelis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai