Šeštadienis, 6 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Saulės arkliukai Mes skaitome knygas

D. Rastenienė. Kaunas, panelės, genocidas

Dalia Rastenienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2020-08-05 20:09:52
0
D. Rastenienė. Kaunas, panelės, genocidas
DSC00887-1200
Ina Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos

Ina Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos. Vilnius: Tyto alba, 2020, 231 p.

Įsivaizduokime Lietuvą kaip skritulį. Tai bus mūsų visuma. Tame skritulyje padėkime tašką. Tebūnie tai Kaunas, mūsų laikinoji sostinė. Sustabdykime laiką. Tegul bus XX amžiaus ketvirtasis dešimtmetis. O dabar pagalvokime, prisiminkime kiekvienas pagal savo išprusimą – kas ką ir kaip pirmiausia prisimename? Susidarys didžiulis kontekstas.

Mano kontekstas lietuviškas. Aš pirmiausia prisimenu Žemės ūkio rūmus su įvairialype jų šviečiamąja veikla, apėmusia visą Lietuvą, be abejo, Kauno poniutes ir numanomas visas ministerijas, o prie jų – ir rašytojq Jurgį Savickį, minantį Užsienio reikalų ministerijos slenksčius bei prašinėjantį didesnio finansinio rūpesčio jo vadovaujamoms Lietuvos ambasadoms užsieniuose, poetus,  –  ir išdykaujančius modernistus, ir rimtus tautininkus, ir kunigus, ir dainų bei šokių šventes, mintyse atgyja sudėtingi tarptautiniai santykiai su Lenkija ir SSSR, kažkodėl įstrigęs paskutinysis užsienio reikalų ministras  Juozas Urbšys, gal todėl, kad senatvėje daug pasisakęs kultūrinėje spaudoje, vadovėliniai Darius ir Girėnas, žemės ūkio reforma, apkarpyti dvarai, be abejo, restoranas „Metropolis“ ir Konrado kavinė, prie jų – ir Dolskis, Laisvės alėja,  kultūrinė spauda – „Karys“, „Trimitas“, „Naujoji romuva“, „Vaidilutė“, Tautosakos archyvas, aktyvus kultūrinis gyvenimas, naujoji Čiurlionio galerija, modernioji Kauno architektūra ir t. t. Kiekvienam pagal jį patį. Žinau, bet neaktualizuoju, kad Kaune, kaip ir kituose miestuose ir miesteliuose, gyvena daugybė pasiturinčių ir mažiau pasiturinčių žydų, žinau, kad dar gaji kai kuriose šeimose lenkų kalba…

Ir štai turėdama daugmaž  tokį kontekstą per porą vakarų perskaitau Inos Pukelytės antrąjį romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“. Labai lengvai skaitoma knyga, naujųjų technologijų padiktuota – trumpai, aiškiai, nesudėtingai, neduokdie, niekur per daug neužtrunkant, su vietomis ilgomis laiko ir įvykių pertraukomis, panašiai, kaip socialiniuose tinkluose – įgudę rašeivos, ir tie stengiasi savo „postus“ išdėstyti kuo glausčiau, be turinio tarp eilučių. Knygos viršelis ir pavadinimas patrauklus, kas, kad leidyklos redaktorių pasiūlytas ir primena populiaraus prancūzų filmo „Amelija iš Monmartro“ pavadinimą.

Joje keturios nevienodos apimties dalys pagal metų laikus – Žiema (74 puslapiai), Pavasaris (51 puslapis), Vasara (55 puslapiai) ir Ruduo (25 puslapiai). Skyriuose skaičiais sunumeruoti poskyriai, atitinkamai – 12, 9, 7, 4. Daug vietos ikikariniam Kauno gyvenimui, mažai – svarbiausiai, regis, genocido temai.

Skyreliuose pakaitomis aprašoma, kas darosi, kas vyksta su dviem pagrindinėmis romano veikėjomis – sulenkėjusia lietuve (O gal tiesiog lenke? Romane aiškinama, kad ji pati nežinanti, kas tokia yra, lenkė ar lietuvė.) iš Lepšinės kaimo Zose, kuri su mama ir seserimi gyvena nuosavame name Kaune, Šančiuose, ir Rumunijos žyde jauna Žydų teatro Kaune aktore Rachele Berger. Rachelė turi tvirtą ir aiškų prototipą – Kauno žydų teatre ketvirtąjį dešimtmetį dirbusią aktorę Rachelę Berger, o Zosei pavardė nesuteikta, tiesiog lenkiškai kalbanti nelabai išprususi, bet šiek tiek išsilavinusi graži mamusios ir tatusio jauniausioji atžala Zosė. Suprask, kartą gyveno tokia Zosė… Visi kiti veikėjai antraeiliai (prie Zosės – Lenkijos karininkas Mykolas, prie Rachelės – teatro orkestrantas žydas Dovydas) ir labai antraeiliai (pavyzdžiui, įpinamas Borisas Dauguvietis, kad ir neparankioje situacijoje vaizduojamas – girtas grubiai beglamžantis tarpdury aktorę Sofiją Erder, kuriai net krūtis iš suknelės išsprūstanti ir kuri, kažkuriam iš kompanijos pakvietus Dauguvietį užeiti į žydų aktorių pilnus Rachelės namus, nueina į kambarius kraipydama klubus…) Apskritai su seksu susijusios scenos romane gana grubios, labai jau žemiškos ir neelegantiškos. Prie jų pridėčiau ir metodiškai kelis kartus vis minimus ėjimus į gamtiniams reikalams skirtas patalpas, tarsi norint veikėjas dar labiau „įžeminti“.

Iš plataus tarpukario Kauno konteksto žiūrėjimo laukas knygoje atrodo labai apribotas. Nesusidariau net bendro Šančių architektūrinio ar visuomeninio vaizdo. Kaune Zosei pakeliui dažnai minimas Soboras, kažkur Laisvės alėjoje turėtų būti įsikūręs knygynas „Stella“, kuriame dirbo Zosė, to knygyno languose turėtų prieš Kalėdas languose kaboti Zosė iškarpyti angelai, snaigės, kuriuos pirmą atvykimo į Kauną vakarą pastebi ir aktorė Rachelė. Laisvės alėjoje įsikūrę ir turtingieji žydai, Konrado kavinė, viešbučiai, bet kokių nors architektūrinių vaizdų, senamiesčio bažnyčių ar bent vieno kito panoraminio vaizdo nėra. Bet nėra kaip smerkti už tai, ko nėra. Jau minėjau, jog romane piešiamas labai apribotas ir ribotas laukas. Vadovėlinis Dolskis, vadovėlinė Konrado kavinė, viešbutis „Versalis“.

Visai gerai autorei sekasi sukurti vaizdus, pavyzdžiui, prieškalėdinį šurmulį, buitinius vaizdelius. Skaitydama vis pagalvodavau, kad retsykiais net pajuntu sužadintą etnografinių žinių troškulį. Štai Zosės „papiliotkės“ – tam tikri dažniausiai iš laikraščių susukti suktukai plaukams raityti; ant krosnies kaitinamos žnyplės bangoms formuoti, mufta rankoms sukišti, kalėdinio tvarkymosi elementai – langų plovimas (tiesa, man buvo keista, nes žiemą paprastai nėra kaip langus valyti), grindų šveitimas, užuolaidų ir patalynės skalbimas ir keitimas; vata ir blizgučiais puošiamos tarpulangės, moterų su visokiausiomis gėrybėmis į turgų betraukiančios virtinės; mamusios cukatai, biskvitai, pyragai su aguonomis, trys didžiuliai kalakutai virtuvėje ant stalo, kuriuos iš kaimo atvežė tatusis, verslumas, darbštumas, aplaidumas… tik panienka Zosia čia viskuo aprūpinta, o sesuo negraži, išsiskyrusi senmergė be vaikų, broliai „tikrojoje“ Lenkijoje , mamusia be dantų, neprisižiūrėjusi, skaudančiomis kojomis, tatusis išvis vos ne mistinis personažas, ūkininkaujantis Kėdainių rajone, Lepšinės kaime, ir visu kuo geru aprūpinantis šeimą.

Bet iš  esmės, knyga parašyta ne dėl tų mielų vaizdelių. Joje svarstomas tapatybės, kalbos ir genocido klausimas.

Autorė, pasirinkusi Lietuvos skritulyje tašką B, kitataučius ar nutautėjusiuosius, bando įtikinti, tarytum kalba žmogui ne tokia jau ir svarbi. Svarbu, ką žmogus jaučia savo kraštui. Zosę, prisirišusią prie Kauno, prieškalėdiniame šurmulyje užplūsta pasididžiavimas savo šalimi: „Netikėtai ją užplūdo pasididžiavimo savo šalimi jausmas, prisiminė seniai mokykloje išmoktą Adomo Mickevičiaus eilėraštį „Litwo! Ojczyzno moja!“ ir garsiai pakartojo.“ Taigi – netikėtai, vis dėlto lenkiškai, nors ir darėsi madinga kalbėti lietuviškai.

Be to, Zosei atrodo, kad „mišrūnai“, kaip ji sako, gali geriau suprasti kitataučius negu lietuviai.

Kita romano linija susijusi su Žydų teatru, gražiąja Rachele Berger. Rachelė – Rumunijos žydė, atvykusi iš Paryžiaus dirbti Kauno Žydų teatre. Ji inteligentiškesnė už Zosę, tačiau tokia pat versli. SSSR 1940 metais okupavus nepriklausomą Lietuvą, jau būdama Žydų teatro direktore, žaibiškai sukuria sovietams priimtiną planą statyti komunistinius spektaklius, bet netrukus prasideda Antrasis pasaulinis karas. Okupavę Rytų Europos nepriklausomas šalis, vokiečiai pradeda vykdyti žydų genocidą, kuriam, akivaizdu, buvo ruošiamasi iš anksto ir labai kruopščiai, nes išsigelbėjimo nėra. Rachelė mąsto: „Galėtų apsimesti lietuve, tik kad ta jos tartis iškart išduos ją esant užsienietę. Galėtų kalbėti prancūziškai, angliškai, bet žinantieji irgi atpažins, kad tai nėra jos gimtoji kalba. Rusiškai nemokėjo, vokiškai kalbėjo taip, kaip kalbėtų ta kalba žydas, tarmiškai. Reikėjo kažkaip suktis. Protingiausia dabar būtų su pašaliniais kalbėti lietuviškai, o nesant būtinybės išvis tylėti.“

Genocido tema iš karto primena nesibaigiančius ginčus socialiniuose tinkluose bei portaluose, apskritai pastaruoju metu labai išryškintą temą.  Autorės teigimu, norėta parodyti, kad visa tai reikėjo kažkaip išgyventi. Ir vėl kuriami vaizdai, primenami faktai. Skaityti apie genocidą visada baisu, ar žydų, ar armėnų, ar lietuvių, ar tautiniu, ar socialiniu pagrindu jis vykdomas. Bet baisiau ir tragiškiau man pasidarė ta proga perskaičius Arūno Bubnio dokumentinį straipsnį apie holokaustą 1941 metais Kaune ir provincijoje.

Zosė su Rachele, beveik dešimtmetį egzistavusios greta, akis į akį susitinka tik paskutiniuosiuose knygos puslapiuose tragiškomis aplinkybėmis, kai Zosei iš apleisto „Stellos“ knygyno rūsio pavyksta išgelbėti tik Rachelės kūdikį.

Pabaigai – pusė sakinio, pasakyto Zosės lūpomis: „Bet kad lietuviai – visokių perėjūnų mišinys – šitaip rūšiuotų žmones?“ Taigi. Lietuviai, pasirodo, yra visokių perėjūnų mišinys.

Na negirdėjau. Kur mūsų proseneliai bastėsi po svietą? Iš kur atėjo? Kur nuėjo? Regis, tokia sėsli tauta.

Ir kokiu stebuklingu būdu sugebėjo ji iki vokiečių okupacijos žmonių nerūšiuoti?

Vėl teko atsiversti enciklopedijas, dėl visa ko… Kaip ir užkliuvus už Zosės pamąstymų apie tai, kad sena lietuvių kalba kilusi iš Indijos…

logo_srtrf (1)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Rastenienė. Apie skurdą
  2. Palėpė: ko knygose ieškojo XX a. 50-ųjų jaunimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. 6A | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (8. Šilutės g., II dalis)

2023 04 18
Dalios Kedenienės margučiai.

Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

2023 04 08
VSD nuotr.

D. Kuolys. Liūdni ženklai ir akademijai, ir respublikai

2023 04 05
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

2023 03 27
Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. Nr.31 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)

2023 03 26
V. Gilevičiūtės nuotrauka

Šiaudiniai mamos sodai

2023 03 22
Vilniaus Radvilų gimnazijos nuotrauka.

Radvilų gimnazijos gimnazistų sukurtos kaukės

2023 03 21
Vilnius, Šnipiškės, Saracėnų g.8 | A. Stabrausko nuotr. |

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)

2023 03 20
3. Aleksandras Kostkus-Kostkevičius (1912–1999). Streikuojančių kalinių žudynės 1953 m. rugpjūčio 1 d. 1988. Kartonas, aliejus. 56 x 74 cm. ČDM Lvg 1084

V. Kilinskienė. Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus tapybos darbų paroda „Iš debesų“

2023 03 17
Knygnešys Jurgis Bielinis.

Kreiva Plunksna. Kas tautai yra brangu

2023 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

LEKD nuotr.
Etninė kultūra

Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2023 05 05
Susitikimas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta

2023 05 05
Ukrainos gynėjai | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

2023 05 05
Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės
Gamta ir žmogus

Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu

2023 05 05
Šienavimas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinėje keičiama šienavimo tarka

2023 05 05
firestock.ru nuotr.
Lietuvoje

Gelbėjami piratų pagrobti lietuviai

2023 05 05
Minima Šv. Florijono diena | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugiagesiai mini Šv. Florijono dieną

2023 05 05
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

„Galingi, nes vieningi“ atyksta į Prienus

2023 05 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta
  • Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (8. Šilutės g., II dalis)

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 04 18
0
Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. 6A | A. Stabrausko nuotrauka

Namas Nr. 6A: didelis gyvenamasis namas (šiuo metu jame keturi butai) su rizalitu ir mezoninu (1 ir 2 nuotr.). Šiaurės fasade...

Skaityti toliau

Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 04 08
2
Dalios Kedenienės margučiai.

Ar žinote, kad margučius Lietuvoje margino ne tik per Velykas? Dar XXI a. pradžioje kai kurios šeimos juos dažė ir...

Skaityti toliau

D. Kuolys. Liūdni ženklai ir akademijai, ir respublikai

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 04 05
5
VSD nuotr.

Liūdni ženklai ir akademijai, ir respublikai. Negaliu šių ženklų nutylėti iš pagarbos Vilniaus universitetui ir savo profesoriams Donatui Saukai, Juozui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • tai ar apie Vilniaus oro uostas pasikeis neatpažįstamai
Kitas straipsnis
Kviečia 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė

Kviečia 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai