Ketvirtadienis, 19 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas

Gaiva Paprastoji, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2015 09 29 01:36
0
Džoana Haris | L. Kembel (L. Cambell) nuotr.

Džoana Haris | L. Kembel (L. Cambell) nuotr.

Džoana Haris. Lorne Cambell nuotrauka.
Džoana Haris | L. Kembel (L. Cambell) nuotr.

Įspūdžiai apie Džoanos Haris knygą „Ledinukų bateliai“ (Joanne Harris. Ledinukų bateliai. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 598 p.). Knyga originalo kalba pasirodė 2007-aisiais (Joanne Harris. The Lollypop Shoes. United Kingdom: Doubleday, 2007, 352 p.)

Paryžių mylėjau iš senų laikų, nuo tada, kai jis dar saugiai nuo manęs buvo paslėptas už geležinės uždangos, ir, faktiškai, man egzistavo tik kaip žemėlapis (kurį irgi buvau labai laiminga turėdama) – smulkiausios visų dvidešimt arrondissement – rajonų, sudarančių tikrąjį Paryžių, gatvelės mintyse išvaikščiotos, kiekvieną kiek žymesnę vietą žinojau kur rasti…

Trijų muškietininkų, Balzako ir Zola, impresionistų, Hemingvėjaus Paryžius – literatūroje irgi, miestas puikiai išrašytas, išdėliotas ir laukia nesulaukia skaitytojų vaizduotės atpažįstamas… Dabar, kas pažintį pradeda į Paryžių tiesiog nuvažiuodamas, tos romantikos rizikuoja iš viso ir nepajusti. Nes realus miestas yra visai kas kita.

Nereikia net Paryžiaus, galvokim kiekvienas apie savo gimtąjį miestą – jame gyvenančiajam miestas retai kada yra savas visas. Dažniau kvartalais, net gatvėmis ar aikštėmis, kuriose gyveni ar būni dažnai, kur važiuoji į teatrą ar lankai parodas, apsiperki… O kur nenueini niekad, tik skaitai laikraštyje apie eilinį ten įvykusį nusikaltimą ar ką panašaus, ten juk irgi tavo miesto dalis! Svetimame mieste skirtumų taip aiškiai nejauti.

Knygos anglų kalba viršelis
Knygos anglų kalba viršelis

Dar labai neseniai miesto ir kaimo gyventojai mažai kuo skyrėsi ta prasme, kad miestas būdavo sudarytas kaip ir iš keliolikos kaimų, turinčių kiekvienas savyje visa, ko žmogui reikia, kad pragyventų ten visą gyvenimą, taip už jo ribų ir neišeidamas. Ir dauguma paprastų miestiečių taip ir pragyvendavo. Net ir dabar didmiesčiuose yra vietų, kur toks gyvenimo stilius išsilaikęs – ateina pienininkas, išvežiojama duona, porą kartų per savaitę dirba turgelis… Čia pat sava kavinė, kelios būtiniausios parduotuvės, bažnyčia. Žmonės sėdi, pasistatę kėdes gatvėje prie savo durų vasarą, šildosi saulutėje, šnekasi su kaimynais, sveikinasi su paštininku, iš bažnyčios varpo dūžių žino, kiek valandų…

Atvažiavęs kaip turistas, savas tokiose vietose niekada nebūsi, tave pakęs tik, jei gausiai suvenyrus iš vietinių pirksi; kavinėje tau vakarykštį maistą pateiks, kai vietiniai valgys šviežią ir perpus pigiau… Toksai Monmartras Paryžiuje XX a. dar išliko labai ilgai, gal net ir dabar tokio yra, jei žinai, kur jo ieškoti… Tik atvykėlis, net ir prancūzas, Paryžiuje savas nebus niekad.

Geriau tada tikrai gyventi jame romanus skaitant…

Džoanos Haris knyga sudomina tuo, jog sudaryta iš keleto pasaulių, egzistuojančių vienoje ir toje pačioje erdvėje, taip pat vaizduojamas jau aukščiau aprašytas kaimo-miesto efektas. Ir tada šita sudėtinga visuma toliau išvirsta netikėtomis pasekmėmis, palyginimais – perspėjimais? Netgi sukelia idėjų, kaip tokia situacija naudojamasi savo pranašumui…

„Ledinukų batai“ reklamuojami kaip prieš tai išleisto bestselerio „Šokoladas“ tęsinys. Bet, jei manęs klausiate, tai jie yra filmo „Šokoladas“ tęsinys, ir filmas buvo tiek už savo knyginę versiją pranašesnis, kad toliau apie ją nelieka ką kalbėti – jei ne filmas, ji niekada bestseleriu nebūtų tapusi, ją gi tuoj pat ėmė spausdinti su Džiuljeta Binoš (Juliette Binoche) ir Džoniu Depu (Johnny Depp) ant viršelio… O šokolado gaminimo scenas romano autorė tiesiog nusirašė iš filmo į sekančią knygą „Ledinukų batai“ ir toliau tęsė pasakojimą, tik tiek, kad ne su gerąja , bet su blogąja veikėja centre.

Lietuviško leidimo knygos viršelis
Lietuviško leidimo knygos viršelis

Džoana Haris turi savyje kažką tokio specifinio: idėjų jai netrūksta, beveik visų jos knygų idėjos puikios ir turi savyje didžiulį potencialą… Tik jis lieka neišvystytas – kaip vaizdžiai parodė filmas „Šokoladas“, ką galima iš jos knygų padaryti! Ką autorė pati berašydama iš tos idėjos išvysto, tai nėra nei logiška, nei geriausia, ką būtų galima parašyti. Tiesiog autorė padaro iš to, ką jai norisi. Ar gal kas išeina – toks įspūdis, kad rašo sau, per daug proceso nevairuodama, o jūs norit skaitykite, norite ne… Daugumos jos knygų antrą kartą skaityti ir nesinori – visokios tragiškos istorijos, emociniu intensyvumu per daug priartėjančios prie tikrovės.

Kai eina kalba apie magiją – o tokia kalba eina kiekvienoje autorės knygoje! – potencialus skaitytojų ratas yra labai didelis, bet, kai ji taip temas rutulioja toliau, tai su kiekvienu knygos paragrafu jis siaurėja, kol lieka tik tie, kuriems reikia kažkokią panašią specifinę emocinę žaizdą – traumą išsilaižyti ir jie nori tai daryti čia ir dabar, būtent šitą knygą skaitydami…

O visi kiti lieka į knygos pasaulį neįtraukti, jiems tai atrodo net šiek tiek vaikiški detektyviniai elementai – vieną kartą perskaitei, sužinojai, kas žudikas ar kaltininkas, ir daugiau tau tokios knygos nereikia.

Yra toks dalykas kaip žanro dėsniai. Jei nori, kad knyga ilgai gyventų, būtų dar ilgai skaitoma, tai apie magiją pažadėjai, apie magiją ir rašyk… Bent vienoje knygoje autorei tai tikrai pavyko – „Ledinukų batuose“… Nors ir joje pasaulis atvaizduotas, kaip knygai, aukštyn kojomis: blogis vaikšto tarp mūsų, gudrus ir kupinas pasitikėjimo savimi, o gėris nenori būti savimi, tikisi likti neatpažintas ir kad iš jo nebus pareikalauta vykdyti, dėl ko jis čia atėjęs.

Beskaitydami kiekvienas viliamės, jog Viana Rošė (Vianne Rocher) atsibus, atsipeikės, atsitokės… Kai tai vis neįvyksta, o knygą esame jau įpusėję, patys mintyse imame ją budinti, pasiruošę ją vos ne nosimi į visus susikaupusius pavojus baksėti… O Anuk, jos dukra, tai aiškus pavyzdys to, jog jėga pati savaime nėra nei gera, nei bloga, kol ją nešiojantis nepasirenka, su kuo jis, už ką ir kieno pusėje. Matydami, koks blogis stiprus, o gėris pats save nusilpninęs, išgyvename ir dėl Anuk, ir dar kaip išgyvename…

Gamta nemėgsta tuštumos. Jei joje neužimi vietos, kurią turėtum užimti, ją tada užims kažkas kitas… Gali atrodyti, kad priešas ar tau priešiškas, bet nieko asmeniško… Tokia jau blogio paskirtis – kad gėris, besikaudamas, išaugtų į galingą ir aktyvią jėgą, tokią, kokia jis turi būti, bet dažnai taip nėra.

Kad visi mes „pilnai“ gyventume, išgyventume tai, ką galime, kad nesustotume augti? Abstraktūs žodžiai ir teiginiai, o Džoana Haris paėmė ir parašė romaną, puikiai visa tai iliustruojantį.

Kitos Džoanos Haris knygos. Gaivos Paprastosios nuotrauka.
Kitos Džoanos Haris knygos | G. Paprastosios nuotr.

Angliškai egzistuoja terminai, klasifikuojantys knygas „aukštų kaktų“ ir „žemakakčiams“ skaitytojams (angl. highbrows, lowbrows – aukšti ir žemi antakiai), turi netgi sujungtus terminus, kaip kad „highbrow for lowbrows“ – žemakakčių segmente tai yra aukštas lygis, arba „lowbrow for highbrow“ – atsipalaidavimo, poilsio skaitymai protingiesiems. Manau, į paskutinę klasifikaciją patenka ir „Ledinukų batai“ – rimtai priimti nereikia, bet skaityti įdomu ir naudos iš to turėti galima…

Pastabus žmogus pasimoko iš visko, netgi knygą, pvz., atostogaudamas beskaitydamas. Šioje knygoje irgi daug aktualių klausimų, gyvenimiškų temų paliesta, atvaizduota – kad padėtų atsakymų ieškantiesiems juos pamatyti iš pavyzdžių.

Pvz., kaip dažnai žmogus, ilgai kitų ribojamas, neigiamas, smerkiamas ir bandomas perauklėti ima ir įsileidžia tokį negatyvų prižiūrėtoją apsigyventi pas save vidun, į savą psichiką (internalizuoja) – matyt, kai pavargsta gintis… Ir tada, jam padedant, jau riboja, stabdo, smerkia save pats, nebelaukdamas, kol tai darys kiti – tikėdamasis, jog kiti tada tai daryti nustos? Priims į savo tarpą arba bent jau nepastebės jos kitoniškumo?

Bet, kai žmogus save šitaip susilpnina, tai nereikia skųstis, jog pasaulyje su juo kaip su silpnu ir nevertingu ir elgiamasi! Tada klausimas, kaip tai įvyksta, kaip pavargstama iki tiek, kad tampama savęs paties priešu? Kodėl pavargsti nuo nuolatinių atakų prieš tave, jei esi stipri, nuo pat pradžių už juos visus stipresnė? Vianos atveju, tai ji jau nuo vaikystės ne tokį pavyzdį iš savo mamos matė, koks būtų padėjęs per gyvenimą eiti stipriai ir sėkmingai…

Kiek daug iš mūsų, stiprūs, energingi vaikai būdami, nusižiūrim iš suaugusiųjų, silpnų ir pavargusių, elgesį, darom kaip jie ir gyvename taip ir nežinodami nei savo jėgos, nei energijos resursų didumo. Ir laimės dėl to nepatiriame irgi… Juk Vianos mama bėgo, bėgo kiekvieną kartą vėjui ėmus pūsti… Žinoma, tai labai natūrali reakcija, iš „bėgti arba kautis“ priešpriešos, bet, jeigu visą laiką pasirenki bėgimą ir rezultatai apgailėtini, tai gal reikia kada pabandyti kautis?

Šioje knygoje, matome, Viana jau sugalvojusi kitą išeitį – pasiduoti ne tik kad prieš mūšį, jau iš karto, bet iš viso pasiduoti… Tada, žinoma, reikia jau blogio kaip reikiant, kad ją iš tokio dvigubo savo jėgos neigimo ir atsisakymo ištrauktų: reikia motyvuoti ją atsikelti, išsitiesti visu ūgiu, apsidairyti pagaliau, su kuo čia reikia susikauti, kad būtų ir liktų jos valia… Ir pasirodo, kad praktiškai su niekuo – priešai sumažėja į nykštukus, kokie jie iš tikro ir yra, su pilną savo galią nesislepiant rodančia Viana susilyginę.

Ką ir reikėjo įrodyti. Gero skaitymo!

P.S.

Ir Viana pati jau elgėsi su savo dukromis taip, kaip matė savo mamą elgiantis su savimi – tokie dalykai pasikartoti netrunka… Kad ir kokia Viana išmintinga, stipri, patirties turinti moteris būtų, su dukromis elgiasi jau žiūrėk irgi ne kaip su savarankiškais žmonėmis, turinčiais visus resursus ir tik reikalingus pamokyti, patarti, kaip su visu tuo elgtis gyvenime… Ne, ji elgiasi su jomis kaip su savo nuosavybe, lyg savo atsakomybėn jas gavusi visam laikui – mano sugebėsianti išsaugoti jas netgi nuo gyvenimo, ne tik nuo visų jo pavojų, jeigu tik pati sumokėsianti pakankamai didelę kainą mainais – atiduosianti savo jėgą, savo gyvenimą, savo esmę…

To, žinoma, nepakaks, nes vieno gyvenimo kitu iš viso išpirkti negalima – pasaulis jau taip sutvarkytas. Bet save procese prarasi tikrai ir dar parodysi blogą pavyzdį užuot tiesiog išmokinus dukras, ką išmokyti būtų buvę reikalinga… Taip ir tęsiasi viskas iš kartos į kartą, kol ateina rimtas blogis ir tada – arba… arba. Arba laimima pilnai, arba pražūvama – visi esame panašiuose procesuose savame gyvenime arba su labai retom išimtim…

Ar tikrai „būti mama reiškia gyventi baimėje“, Vianos žodžiais tariant? Tai paaiškintų visuotinį baimės išplitimą pasaulyje, bet ar tai teisinga? Ar taip ir turėtų būti? Vienareikšmiškai – ne.

Pasitikėjimas savimi, žinojimas, kad pati suformuoji bet kurią gyvenimo situaciją ir todėl pati visada gali ją išspręsti yra pats svarbiausias dalykas žinoti, ar mamai, ar tėčiui ar žmogui be vaikų. O vaikai tada jau juk tavo pačios dalis, tai kodėl jie neišgyvens, jeigu tu išgyveni ir dar išmokini juos. kaip tai daryti? Priežasčių baimei kaip ir nelieka. Ar čia gal tik aš tada jų nebematau…

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Meno kaip tokio nėra…“
  2. Gaiva Paprastoji. Ir kelionės nebe tokios kaip seniau, ir jaunimas nebe tas…
  3. Magiška išmintis – tai, kas yra už žodžių
  4. Kostiumai Neringos dukroms
  5. Jazminas. Mergaitė ir laika
  6. Jazminas. Mergaitė ir laika
  7. Gaiva Paprastoji. Ispaniją prisimenant
  8. Tautvydas Kiršys kalba

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės

2022 05 14
Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

2022 04 22
Gaiva Paprastoji. Apie graikų literatūrą pagal Ismailą Kadarę

Gaiva Paprastoji. Apie graikų literatūrą pagal Ismailą Kadarę

2022 03 31
L. Purlienė. Apie valdžios nusisukimą nuo etninės kultūros. Replika

L. Purlienė. Apie valdžios nusisukimą nuo etninės kultūros. Replika

2022 03 27
L. Purlienė. Blavieščiai

L. Purlienė. Blavieščiai

2022 03 25
N. Suchorukova. Mariupolis. Šiame mieste visi nuolat laukia mirties

N. Suchorukova. Mariupolis. Šiame mieste visi nuolat laukia mirties

2022 03 20
L. Purlienė. Juozinės

L. Purlienė. Juozinės

2022 03 19
Apie bites ir Mato Pretorijaus aprašytą prūsų bičių šventinimą

Apie bites ir Mato Pretorijaus aprašytą prūsų bičių šventinimą

2022 03 18

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (18): Birutės g. 16C

2022 03 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

2022 05 19
eimin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia

2022 05 19
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
Lietuvoje

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą
Lietuvoje

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų
Lietuvoje

Vilniuje keičiama automobilių statymo tvarka

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

2022 05 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Už ką balsuotumėte apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė
  • Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia
  • Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
  • Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 524; komentarų: 25
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 503; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 503; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 475; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 413; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 396; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 05 18
0
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

Gyvenęs toks žemaičių bajoras Mykolas Šemeta. Naktimis jis atvirsdavęs į lokį. Į mešką. Savo raštuose tai paminėjęs prancūzų rašytojas Prosperas...

Skaityti toliau

A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 05 14
0
A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

Gegužės 14-oji: Šią dieną 1972 metais, prieš 50 metų, prie Kauno muzikinio teatro esančiame miesto sode, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, apsipylęs...

Skaityti toliau

Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 04 22
0
Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

Svarbi žemdirbių pavasario šventė – Jurginės (balandžio 23 d.). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje, kaip ir daugelyje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Už ką balsuotumėte apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • O Seimo viešbutyje... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

Kitas straipsnis
Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt nuotr.

A. Statkevičius filme „Aš už tave pakalbėsiu“: Mano kameros draugas sakė neatlaikysiąs KGB izoliatoriaus siaubo (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai