Kūryba

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (3)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Nuvilti

Vėluoti, nes sapnuojamos klajonės po nesančius kraštus
daug svarbesnės už darbo biržos konsultaciją.
Meluoti, nes tai, koks esi, nesutampa su tuo,
Kokį norėtum save matyti ir juolab rodyti.
Nedirbti, nes darbų per daug ir argi vienas žmogus tiek gali,
o ir nežinia, nuo ko reiktų pradėt. Skaityti toliau

Hermano Hesės kūrybos populiarumas kaip visuomenės sveikatos rodiklis (2)

Hermanas Hesė

Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta  ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau

Tarp koloristinės meditacijos ir veržlios ekspresijos (0)

c-vi-1998

Vilniuje, „Akademijos“ galerijoje, šių metų rugsėjo 12–26 d. veikė grafikės Saulės Kisarauskienės tapybos darbų paroda rudenišku pavadinimu „Toliau tik vėjas…“. Dailininkė, padedama kuratorių Vaidilutės Brazauskaitės ir savo dukters Aistės, parodai atrinko įvairių laikotarpių aliejinę tapybą. Eksponuojama kelių dešimtmečių tapyba, pavieniai ir priklausantys keliems ciklams darbai.

Kuo paroda išskirtinė? Pirmiausia – geometrinėmis abstrakcijomis, minimalizmo stilistika, muzikalumu. Minimalistinę stilistiką pabrėžia ir kai kurių paveikslų pavadinimai iš skaičių ar raidžių.

Paveikslų erdvę formuoja įvairiaspalvės plokštumos ir kaligrafiškos juodos linijos. Atsiveria egzistencinės potekstės, plačios interpretacijos galimybės. Skaityti toliau

R.Žilinskas. Eilėraščiai (0)

ro-6-2

Duona kasdieninė 

Ant stalo riekė duonos
Ruginės. Kvapas ajerų.
Plutos pasvilęs šonas.
Mirkau į pieną ją. Vėlu.

Spingsulė žibalinė
Trobą medumi apšviečia.
Virš krosnies džiūsta kmynai,
Kabo stagarai aviečių. Skaityti toliau

Tarp praeities nostalgijos ir žaismingo konceptualumo (0)

Sofija Romerytė (Sophie Romer) | O Gaidamavičiūtės nuotr.

Šių metų liepos 1–22 dienomis Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje, veikė  pirmoji personalinė jaunos menininkės (g. 1995 m.), Lietuvos ir JAV pilietės, garsios Romerių giminės palikuonės Sofijos Romerytės (Sophie Romer) paroda. Šiais metais Sofija baigia dailės ir chemijos studijas Lankasterio universitete.

Nors dailininkė kuria ir paveikslus, bet parodoje šį kartą eksponuojami objektai-skulptūrėlės – vos penki kameriški, minimalistiniai kūriniai iš dervų, kristalų, gintaro. Tai refleksijos apie atmintį, apie kūrybos autentiškumą ir plagijavimą, apie natūralumą ir Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Parodų impresijos: Gaiva Paprastoji ir Vykintas Vaitkevičius (1)

DSC08536

Šių metų gegužės 31 dieną dalyvavome dailininkės Gaivos Paprastosios kūrybos parodos atidaryme ir tuo pat dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitoje apie 2007 metų Neries ekspediciją. Paroda Šlapelių muziejuje Vilniuje veiks dar iki birželio 15 dienos.

Šis gražus brolio ir sesers tandemas gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą žiūrovams paliko labai šiltą ir jaukų įspūdį. V. Vaitkevičiaus prisiminimai apie ekspedicijos iššūkius ir ilgą kelią ir toliau įdomūs to kelio nekeliavusiesiems, o Gaiva Paprastoji, stengdamasi bent kiek sumažinti savo atotrūkį ir ilgus laikotarpius, kai ji ne Lietuvoje, kruopščiai išstudijavusi brolio keturias knygas ekspedicijos dienoraščius, citavo tekstus ir vedė klausytojus į praeities ištakas.

Skaityti toliau

Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Mitiškumo sanklodos Antano Škėmos prozoje (0)

Pasaulio medis | J. Daniliauskienės spalvoto popieriaus karpinys, 2000.

Algirdo Juliaus Greimo nuomone, mitologijos, kaip savarankiškos mokslo šakos, susifor­mavi­mas sietinas su Žoržo Diumezilio (Georges Dumézil) vardu (6, 9). Diumezilis atmetė mito, kaip lakios vaiz­duotės meno kūrinių, traktuotę, pasipriešino istorikams, ieškantiems mitinių faktų, o ne jų reikšmės, bei filosofinėms teo­rijoms, siūlančioms keletu kategorijų išaiškinti žmo­ni­jos mitinį mąstymą. Jo išeities taškas – „ati­tikmens tarp dieviškojo ir žmogiš­kojo pasau­lių tei­gimas, į die­viškąjį pasaulį žiūrint, tam tikra prasme, kaip į žmogiš­kojo pasaulio, jo san­tvarkos, jo pag­rindinių rūpesčių ir troškimų atspindį“ (6, 9). Tautos religija yra jos ideologija, kurios padedama bendruomenė mąsto save pačią,

Skaityti toliau

Įsimylėję faraonai. Eilėraščiai (0)

ĮSIMYLĖJĘ FARAONAI

Nektaras dievams 

Ar tai – sielos nektaras,

Kai aš šypsausi

Ir be kurio negaliu gyventi, Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Baltoji knyga (0)

Gaiva Paprastoji. Alvydo Vaitkevičiaus nuotrauka.

1.

Sapnas mane aplankė.
Blyški gatvės šviesa iš lengvo skverbėsi
Pro senoviškas siuvinėtas užuolaidas
Mano viešbučio kambario vidun
Ir atnešė jį su savimi.

Du gražūs žmonės –
Tokie gražūs, kaip nuo ekrano drobės nužengę,
Baltai šventiškai pasipuošę,
Šoko – vis sukosi ir sukosi ratu… Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Poezija (2)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ir iš tamsos
gimė pasaulis
žmogus – iš purvo
Ir dievo kraujo
Kurį Šviesnešys praliejo
Gamta norėjo slėptis
Norėjo likti
Nekintama chtono nuotaka
Bet plėšikas rado
Kaip prabrukti savo deglą
Į įsčių bedugnį tylėjimą
Ir nuo tada išgaravęs
Yra gyvybės vanduo
Liko smėlis ir alkis

Skaityti toliau

Rudens nėriniai (nuotraukos) (0)

Rudens nėriniai. Jolantos Zabulytės nuotraukos. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (1)

Gaiva Paprastoji. Judėjimas. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

VI

Sofijai nepatiko, kad Paulina jai nesakydavo, kas jai gražu, o kas – ne. Nors šiaip ne kartą buvo girdėjusi iš jos lūpų, kad yra graži. Tik kartais pagirdavo, kad jai kas nors gražu iš Sofijos aprangos. Vieną vasarą jos abi pasisiūdino rožines sukneles, o Sofija, nusižiūrėjusi iš madų žurnalo, suvarstė ją nugaroje juodu su baltais burbuliukais kaspinu. Taip apsirengusios jos su Paulina kažkur ėjo. Kitą dieną Paulina buvo pasipiktinusi, kad kažkokia jos pažįstama matė jas ir kad labai gyrė Sofijos suknelę, o jos – ne. Paulina visada norėjo būti pirmuoju numeriu. O Sofija? Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Pasirinkimo sunkumai. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33

Tęsinys. Pradžia ČIA.

V

Niuta augo. Sofijos mama nuogąstavo, kad Niuta grubi. Nors visi palydėdavo akimis Niutą, tačiau jau taip nealpo dėl jos kaip anksčiau, kol buvo mažytė. Kiti jos ir bijojo. Buvo didelis šuo. Lodavo. Ir labai stipri. Mažos mergytės norėdavo ją glostyti, bet Sofija neleisdavo.

– Ji mūsų nemyli, – abejojančiu balsu kartą pasakė Sofijos mama.

Tada Sofija, mergaitiškai klestelėjusi ant sofos šalia Niutos ir ją švelniai apkabinusi, sukuždėjo: Skaityti toliau

Rudens atodūsių spalvos (nuotraukos) (4)

Zabulyte 01 Skaityti toliau

Tautvydas Kiršys dainuoja (video) (0)

Tautvydas Kiršys. Vaizduoklis per garsiai šviečia. 2015.

Skaityti toliau

Tiltas tarp praeities ir dabarties, arba apie Jono Bugailiškio kūrybą (nuotraukos) (0)

Jonas Bugailiškis dirbtuvėje. Dalios Rastenienės nuotrauka iš Jono Bugailiškio jubiliejinės parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ekspozicijos. 2015.

Liaudies meistro Jono Bugailiškio jubiliejinė paroda, skirta jo 60-mečiui paminėti, šiuo metu dar vyksta Lietuvos nacionaliniame muziejuje, veiks iki rugsėjo 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus leidžia leidinių seriją „Tradicijos ir dabartis“, skirtą detalesnei pažinčiai su liaudies meistrais. 2014 metais išleistas pirmasis šios serijos leidinys „Liaudies meistrė Odėta Tumėnaitė-Bražėnienė: karpiniai, raižiniai, margučiai. 2015 metais seriją tęsia leidinys „Liaudies meistras Jonas Bugailiškis: kryžiai, skulptūros, muzikos instrumentai, kaukės, žaislai, inkilai“.

Jonas Bugailiškis – tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų ir vaikų žaislų meistras. Gimė 1955 metais Rokiškio rajone, Ažubalių kaime. Meistrauti iš savo tėvo išmoko dar vaikystėje. Nuo mažens domėjosi senais daiktais. Ilgą laiką dirbo statybininku. 1980 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Skaityti toliau

Tautvydas Kiršys kalba (2)

Tautvydas Kiršys, Kauno „Santaros“ gimnazijos 10-tos klasės gimnazistas.

Aš įsimylėjau raštą, žodį, sakinį, tai tapo mano gyvenimo būdu – skaityti, rašyti, ta harmonija, kuri slepiasi po raidėmis, mane svaigina. Lygiai prieš metus aš nemėgau Rašto. Purčiausi skaitydamas, o rašiau lyg su nukirstu riešu. Atradau tai, ir tai mane pakeitė, iš tikrųjų pakeitė, neįtikėtina! Aš pasaulį pradėjau matyti kitaip! Pradėjau pastebėti viską, kas dedasi aplinkui, pajaučiau Žemę savo kojomis. Aš stoviu čia, šitam momente, ir tai… tai yra nuostabu. Matau daug žmonių skubančių, bėgančių, spaudžiamų rytojaus ar praeities, nuo ko jūs bėgat? Kur jūs bėgat? Ar matai vaivorykštę kitam gale? Deja, vaivorykštės kito galo nepasieksi, tai nėra realu, geriau sustok ir pasigrožėk minutę tuo, kuo gyveni. Nes tai vyksta tik dabar ir tik tau. Skaityti toliau

Valstybės išsaugojimo kaina, arba „Skirgaila“ (0)

Kaukė. „Olympic Casino“ vitrina Vilniuje, Gedimino prospekte. | D. Rastenienės nuotrauka.

Asociacijos, atvedusios mane prie Vinco Mickevičiaus-Krėvės „Skirgailos“, siejosi su dabartine mūsų valstybės vidaus būkle, kurios šįkart visais atžvilgiais nenagrinėsiu, juolab trumpoje įžangėlėje, tik atkreipsiu dėmesį į neteisybės, nesąžiningumo, sąžinės nebuvimo ir daug kitų bėdų įsigalėjimą, sklindantį nuo pat valstybės valdytojų viršūnių iki pat apačių. Ir jiems tai nėra jokia tragedija, priešingai nei vaizduoja Krėvė „Skirgailoje“. Moksleiviai šį kūrinį studijuoja mokyklose, jiems nebus sunku rasti atitikmenis ir panašumus šiandienoje, kad ir sukeitus veikėjus, o gal net ir nesukeitus.

Vinco Mickevičiaus-Krėvės kūrybai būdinga archetipo pasireiškimas: „Romantinė V. Krėvės vizija reiškia archaizuojančią tendenciją (V. Kavolis), pasipriešinančią modernizacijos procesams, jos centras – archetipo ir jį ardančios istorijos konfliktas“ (1).

Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Venecija. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

IV

Kadangi Sofija tame Aurelijaus koncerte, tiksliau, prieš koncertą nepasirodys, tai yra nešoks bakchančių šokio, ji sugalvojo paimti iš jo interviu. Kadangi jau rašinėjo vienam jaunimo portalui, nuėjusi pas redaktorių išsakė savo idėją, ir redaktorius, buvęs jų mokyklos mokinys, atsakė: „Tu intelektuali, Sofija. Manau, gali pabandyti“. Tada Sofija pirmą kartą susimąstė, kad ji yra intelektuali. Anksčiau apie tai negalvojo. Tai buvo etiketė. Firmos ženklas. Paulinai apie tai nieko nesakė. Pradėjo rengti klausimus. Pasiėmusi mamos antikos literatūros vadovėlį, Sofija pradėjo skaityti. Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Ispaniją prisimenant (0)

Ispanijos vaizdai keliaujant piligriminę kelionę. Gaivos Paprastosios nuotraukos.

Žinome – Jūs svajojate apie keliones, ypač kai negalite iškeliauti, kai sėdite mokyklos suole, kai pareigos, kai mokslai… Žinome – Jūs su tikru svaiguliu išsirengiate į kelionę, kai tik atsiranda tam galimybių, rašote įspūdžius, masinate kitus, dar nekeliavusius, o mes Jums siūlome paskaityti ne auditorijai, o sau parašytą poetinį-filosofinį tekstą iš vienos piligriminės kelionės.

1.

Mažytis geltonas lapas, nukritęs ant takelio plytų – Ispanija rudenį
dešinės rankos net nejudinu – sopa
ryte per gervuoges skverbiausi ir gervuogyną Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Vėluojant užaugti. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

III

Milda buvo ta mergina, kuriai Sofija aiškindavo matematikos uždavinius, su kuria jos vienu metu draugavo vos ne kaip sesės ir žavėjosi Astrida Lindgren bei Aleksandro Diuma knyga apie karalienę Margo. Jas gatvėje ir vadindavo sesėmis, nes abi buvo tamsiaplaukės, garbanotais plaukais ir beveik juodomis akimis. Vėliau ji labai žavėjosi Sofijos grožiu ir jos turimu ar neturimu vaikinu, nes pasakojo Paulinai, kaip matė Sofiją knygyne, kokia ji be galo graži ir turbūt jau turi vaikiną… Mildos tėvai buvo išsiskyrę. „Mano tėvelis – poetas“, – kartą vaikystėje pasigyrė Sofija Mildai. Po kiek laiko, viską permąsčiusi, Milda pareiškė, kad jos dėdė irgi poetas. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Radiniai. Akvarelė, plunksna ir tušas. 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

II

Atėjo rugsėjis. Pardavę butą miesto centre, jie persikėlė į naują mikrorajoną. Jame įsigijo du, vieną šalia kito, seneliams. Ir dar liko pinigų vaistams ir senelio gydymui. Kad ir teko iš erdvaus devyniolikto amžiaus persikelti į dvidešimto amžiaus skurdą ir jausti tą baisią tuštumą ir nykumą, beprasmybę, tik šiek tiek jaunumas jame gelbėjo, buvo ir gerų žinių – senelis atsigavo. Pradėjo net kalbėti. O tai reiškė, kad Sofija vėl turės su kuo pasišnekėti. Užėjusi į jo kambarį, ji prisėdo pasėdėti. Iš senelio akių buvo matyti, kad džiaugiasi jos buvimu. Sofija jautė, kad yra jo širdies džiaugsmas. Ir atrodė, kad jis mąsto, jog turi gyventi, padėti jai, nes tokia gležna gėlė kaip Sofija dar turi išmokti pati apsiginti. Sofija pabučiavo senelį. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (2)

Visko tureti negali 1

I

Į Vilniaus centro senus namus pro langus skverbėsi besileidžianti saulė, užliedama erdvų aukštomis lubomis butą. Visa atmosfera priminė devynioliktą amžių. Didžiajame kambaryje kabėjo krištolinis šviestuvas, lubos buvo skoningai išpuoštos gipso ornamentais. Pasieniais pilnos lentynos knygų. Beveik kambario vidury, šiek tiek arčiau lango stovėjo didžiulis ąžuolinis stalas, apkrautas mokslinėmis knygomis ir vadovėliais. Ant stalo stovėjo porcelianinis puodelis, anglų gamybos porcelianinė skulptūrėlė, pakalnučių primerkta sidabriškai pilka vaza. Didysis kambarys švietė besileidžiančios saulės atspindžiais, kuriuos pro praviras Sofijos kambario duris metė veidrodiniai spintos stiklai. Sofija stovėjo prie lango ir žiūrėjo į tekančią upę. Skaityti toliau

R. Pangonytė. Eilėraščiai (1)

Rūta Pangonytė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistė.

prisimink tai

neklausyk
nei motinos
nei tėvo smerkimo
nei onutės
kuri gyvena
už penkių kvartalų
nei tetų
nei dėdžių
pasakojimų
liepimų
gandų Skaityti toliau