Kūryba

L. G. Poezija. Klausimų kas (kl. k.) I (4)

Liudvikas Giedraitis | Asmeninė nuotr.

Motinų ir Žmonų gerumui

ankstyvoji
(gal net be sąmoningumo plikės dar
gal su vaikiškumo pliurpsniukais dar)
šutvikė kas

Skaityti toliau

Atmintys: turėjo ir turės Lietuva Paulių Normantą (1)

Vienas iš mūsų susitikimų su Pauliumi Normantu ir jo sūnumi (kurį leido vadinti paprastai – lyg tai Pranuku) „Klaipėdos“ laikraščio redakcijoje 1998 m. rugpjūčio 15 d.| A. Juškevičiaus nuotrauka.

Profesionalus valkata – taip dažnai pats save vadindavo šis pasaulinio garso keliautojas, fotomenininkas. Na, pats pridėdavo, kad… pasaulio valkata. Suprantu puikiai tokį jo savęs įvardijimą. Norint čia ką nors aiškiau paaiškinti, būtų ištisa filosofija, nelengvai tepasiduodanti išrutulioti žodžiais. Reikia būti pačiam mačiusiam, jautusiam Pauliaus darytas fotografijas, skaičiusiam jo poezijos, būti bendravus su juo, būti išgirdusiam jo paprastumu nepaprastą meninę maištingą sielą…

Jis buvo kitoks nei visi mes. Himalajų vėjuose, Tibeto veiduose, kalnų kalbėjime, gimtinės ilgesy, draugų šilumos ieškojime tebegyvena nemari jo dvasia. Paulius visada Skaityti toliau

Telydi Naujuosius muzika! (audio) (0)

Simona Jašauskytė | Asmeninė nuotr.

Su Naujaisiais metais, mieli bičiuliai!

Linkime kuo geresnių, džiugesnių ir laimingesnių!

Kas ūžia vakarėliuose, tiems šį vakarą ne internetas svarbu, o kas ramiai įsitaisę namuose – štai tiems būtent šį vakarą ir skiriame jaunų muzikantų ir dainininkų Simonos Jašauskytės ir Modesto Kapustinsko dainas. Skaityti toliau

Alfredas Šatas: „… alsuoju Ramybe“ (nuotraukos) (1)

A. Šato natiurmostas iš ciklo „ ... alsuoju Ramybe“ | D. Slavinsko nuotr.

Nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 4 d. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje vyksta personalinė dailininko Alfredo Šato (1948–2014) personalinė paroda, kurioje eksponuojamas jo darbų ciklas „… alsuoju Ramybe“.
A. Šatas gimė 1948 metų spalio 6 dieną Kaune. Likimas lėmė, kad dar vaikas būdamas susirgo sunkia širdies liga, gulėdamas ligoninėje kopijavo „Pifo nuotykius“. Pasveikęs gerai žaidė šachmatais, tačiau vėl pakirstas negalios griebėsi pieštuko. 1969 metais A. Šatas Skaityti toliau

50-ųjų jaunimo poezija. K. Rastenis. Senamiesčio ciklas (0)

K. Rastenis, VU studentas |Asmeninė nuotr.

Senamiesčio ciklas

 Skiriu Stiklių gatvei

Sidabrinis paukštis
Juodų balandžių
Virtinės vis lekia
Ir skausmą
Nešasi per pusę
Girdžiu prakeiktą
Sidabrinę šneką Skaityti toliau

A. Peškaitis. Poezija (1)

Arūnas Peškaitis | Asmeninė nuotr.

Pro langą mano kaltės
pro langą kelias mano
akelės ak akelės kiek jūs
išverkti galit tikėkit nepražūsiu
man jūsų gaila akys nes jūs
manęs nematę į daiktus kreivai
žiūrit aš myliu ir mylėsiu kaip moku ir
ką moku pro langą kaltės kelias
už mano durų juokas nemoku Skaityti toliau

B. Rastenytė. Gražus ir geras (iš „Afroditės kuoduko“) (0)

Negandos baigiasi

Laska turėjo jaustis „crazy“ tarp to, kas ji buvo, tarp savo „perfect“, tarp savo moteriškojo genijaus, ir savo vargystės. Koks neatitikimas – jos balta kašmyrinė suknelė, jos romanai ir eilės, jos printinantys romano puslapius printeriai ir jos vasara. Ji nuolat ateina į vienus namus ir jis ten visada jos laukia, ji atsirakina duris ir jis ten gyvena, ji padeda rankinę, ne taip kaip viešbutyje, ant gražaus senovinio stalelio raitytomis kojomis prie durų, įdėjusi šviesiai mėlyną užrašų knygelę, prirašytą įdomių įdomiausių dalykų, lyg žinodama, kad jis ją skaitys, o durys neužrakintos… Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (Komentarai įrašui J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai yra išjungti)

Julija Šatkauskaitė | Asmeninė nuotr.

Netyčiom paėmiau į širdį
Wilde’o mamos dramatinę išminties ištarmę
who has not ate his bread in sorrow… etc.
ir ilgas naktis vaikščiojau po tą sodą,
kur balti pelėsio pūkai dengia vaisius,
kur saulė springsta savo rašalo spinduliais
kur dūmai ir prakaitas formuoja nejautros sluoksnį
ant akių vokų. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš „Afroditės kuoduko“ (0)

Beatričė Rastenytė. | Asmeninė nuotrauka

Kleopatra eina per dykumas. Spiritistinis seansas 

Laska išgyveno vidurinįjį amžių. Ir niekaip negalėjo suprasti, – kur paslėpta Choščėjaus adata. Kai Laska paklausė Cezarijaus, kuriame mieste jis norėtų numirti, jis pasakė, kad Paryžiuj, nes ten įdomiau. Laska gulėdama vandeny ištarė, kad ji kartą Getai rašiusi, jog filmą „Mirusių poetų draugija“ ji kažkodėl įsivaizdavo kaip susirinkusių poetų dvasias per spiritistinį seansą, o Geta jai atrašė, kad tas filmas anaiptol ne apie tai. Laska paklausė Cezarijaus, ar jis tiki poetų rojumi, kol šis galutinai susierzino, įsiuto ir pareiškė, kad nenori galvoti apie mirtį ir kad gali išbandyti spiritistinį seansą per Naujuosius metus ir ji galėsianti išsiaiškinti, ar Skaityti toliau

J. Kisieliauskas. Poezija (0)

Justinas Kisieliauskas | Asmeninė nuotrauka

kiek
kartų
pavėluosime
į traukinius,
kad į
kitų
gyvenimus
patektume
pačiu
laiku..? Skaityti toliau

Kreiva Plunksna. Poezija (2)

Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Kūne užčiuopki
Kontūrus sielos
Ir liesk jį
Lyg būstinę Dievo
Pagarbiai tardamas
„Tikiu“
Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Tada mylėsi Skaityti toliau

K. Rastenis (1950–2017). Iš paskutiniųjų eilėraščių (0)

Poetas Kęstutis Rastenis "Poezijos pavasario" renginyje. 2011-05-19. | R. Tamošaičio nuotr.

Kur jie nueina
Vakaro vaikai?
Kur atsiskleidžia nemigos šaltinis?
Mes stovime stebuklo viltyje
Mes regime jų džiaugsmą paskutinį
Kas jiems atsako
Į klausimus visus?
Kas atveria duris į kitą erdvę?
Tolybėje išnyranti gija
Artybėje jų šauksmas merdi
Tokia viltis jos apmatus matai
Ir judesiai jų sieloj įrašyti
Ir tu žinai kas buvo visa tai
Ir supranti jų skrydį
2011.11.25

Vilties išmokyk mus visus
Būties parodyk prasmę
Kai laikas bėga atkaklus
Jame savęs nerasime
Tokius pažįstame save
Neprarastus ir nežadėtus
Neišsipildžiusius deja
Ir pamirštus per lietų
Prisiminimų sūkury
Vis vien ir mes atsikartojam
Tu meilę pažadėt turi
Ir spindintį rytojų
2011.11.07
Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (3)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Nuvilti

Vėluoti, nes sapnuojamos klajonės po nesančius kraštus
daug svarbesnės už darbo biržos konsultaciją.
Meluoti, nes tai, koks esi, nesutampa su tuo,
Kokį norėtum save matyti ir juolab rodyti.
Nedirbti, nes darbų per daug ir argi vienas žmogus tiek gali,
o ir nežinia, nuo ko reiktų pradėt. Skaityti toliau

Hermano Hesės kūrybos populiarumas kaip visuomenės sveikatos rodiklis (2)

Hermanas Hesė

Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta  ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau

Tarp koloristinės meditacijos ir veržlios ekspresijos (0)

c-vi-1998

Vilniuje, „Akademijos“ galerijoje, šių metų rugsėjo 12–26 d. veikė grafikės Saulės Kisarauskienės tapybos darbų paroda rudenišku pavadinimu „Toliau tik vėjas…“. Dailininkė, padedama kuratorių Vaidilutės Brazauskaitės ir savo dukters Aistės, parodai atrinko įvairių laikotarpių aliejinę tapybą. Eksponuojama kelių dešimtmečių tapyba, pavieniai ir priklausantys keliems ciklams darbai.

Kuo paroda išskirtinė? Pirmiausia – geometrinėmis abstrakcijomis, minimalizmo stilistika, muzikalumu. Minimalistinę stilistiką pabrėžia ir kai kurių paveikslų pavadinimai iš skaičių ar raidžių.

Paveikslų erdvę formuoja įvairiaspalvės plokštumos ir kaligrafiškos juodos linijos. Atsiveria egzistencinės potekstės, plačios interpretacijos galimybės. Skaityti toliau

R.Žilinskas. Eilėraščiai (4)

ro-6-2

Duona kasdieninė 

Ant stalo riekė duonos
Ruginės. Kvapas ajerų.
Plutos pasvilęs šonas.
Mirkau į pieną ją. Vėlu.

Spingsulė žibalinė
Trobą medumi apšviečia.
Virš krosnies džiūsta kmynai,
Kabo stagarai aviečių. Skaityti toliau

Tarp praeities nostalgijos ir žaismingo konceptualumo (0)

Sofija Romerytė (Sophie Romer) | O Gaidamavičiūtės nuotr.

Šių metų liepos 1–22 dienomis Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje, veikė  pirmoji personalinė jaunos menininkės (g. 1995 m.), Lietuvos ir JAV pilietės, garsios Romerių giminės palikuonės Sofijos Romerytės (Sophie Romer) paroda. Šiais metais Sofija baigia dailės ir chemijos studijas Lankasterio universitete.

Nors dailininkė kuria ir paveikslus, bet parodoje šį kartą eksponuojami objektai-skulptūrėlės – vos penki kameriški, minimalistiniai kūriniai iš dervų, kristalų, gintaro. Tai refleksijos apie atmintį, apie kūrybos autentiškumą ir plagijavimą, apie natūralumą ir Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Parodų impresijos: Gaiva Paprastoji ir Vykintas Vaitkevičius (1)

DSC08536

Šių metų gegužės 31 dieną dalyvavome dailininkės Gaivos Paprastosios kūrybos parodos atidaryme ir tuo pat dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitoje apie 2007 metų Neries ekspediciją. Paroda Šlapelių muziejuje Vilniuje veiks dar iki birželio 15 dienos.

Šis gražus brolio ir sesers tandemas gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą žiūrovams paliko labai šiltą ir jaukų įspūdį. V. Vaitkevičiaus prisiminimai apie ekspedicijos iššūkius ir ilgą kelią ir toliau įdomūs to kelio nekeliavusiesiems, o Gaiva Paprastoji, stengdamasi bent kiek sumažinti savo atotrūkį ir ilgus laikotarpius, kai ji ne Lietuvoje, kruopščiai išstudijavusi brolio keturias knygas ekspedicijos dienoraščius, citavo tekstus ir vedė klausytojus į praeities ištakas.

Skaityti toliau

B. Rastenytė. Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Įsimylėję faraonai. Eilėraščiai (0)

ĮSIMYLĖJĘ FARAONAI

Nektaras dievams 

Ar tai – sielos nektaras,
Kai aš šypsausi
Ir be kurio negaliu gyventi,
Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Baltoji knyga (0)

Gaiva Paprastoji. Alvydo Vaitkevičiaus nuotrauka.

1.

Sapnas mane aplankė.
Blyški gatvės šviesa iš lengvo skverbėsi
Pro senoviškas siuvinėtas užuolaidas
Mano viešbučio kambario vidun
Ir atnešė jį su savimi.

Du gražūs žmonės –
Tokie gražūs, kaip nuo ekrano drobės nužengę,
Baltai šventiškai pasipuošę,
Šoko – vis sukosi ir sukosi ratu… Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Poezija (3)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ir iš tamsos
gimė pasaulis
žmogus – iš purvo
Ir dievo kraujo
Kurį Šviesnešys praliejo
Gamta norėjo slėptis
Norėjo likti
Nekintama chtono nuotaka
Bet plėšikas rado
Kaip prabrukti savo deglą
Į įsčių bedugnį tylėjimą
Ir nuo tada išgaravęs
Yra gyvybės vanduo
Liko smėlis ir alkis

Skaityti toliau

Rudens nėriniai (nuotraukos) (0)

Rudens nėriniai. Jolantos Zabulytės nuotraukos. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (1)

Gaiva Paprastoji. Judėjimas. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

VI

Sofijai nepatiko, kad Paulina jai nesakydavo, kas jai gražu, o kas – ne. Nors šiaip ne kartą buvo girdėjusi iš jos lūpų, kad yra graži. Tik kartais pagirdavo, kad jai kas nors gražu iš Sofijos aprangos. Vieną vasarą jos abi pasisiūdino rožines sukneles, o Sofija, nusižiūrėjusi iš madų žurnalo, suvarstė ją nugaroje juodu su baltais burbuliukais kaspinu. Taip apsirengusios jos su Paulina kažkur ėjo. Kitą dieną Paulina buvo pasipiktinusi, kad kažkokia jos pažįstama matė jas ir kad labai gyrė Sofijos suknelę, o jos – ne. Paulina visada norėjo būti pirmuoju numeriu. O Sofija? Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Pasirinkimo sunkumai. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33

Tęsinys. Pradžia ČIA.

V

Niuta augo. Sofijos mama nuogąstavo, kad Niuta grubi. Nors visi palydėdavo akimis Niutą, tačiau jau taip nealpo dėl jos kaip anksčiau, kol buvo mažytė. Kiti jos ir bijojo. Buvo didelis šuo. Lodavo. Ir labai stipri. Mažos mergytės norėdavo ją glostyti, bet Sofija neleisdavo.

– Ji mūsų nemyli, – abejojančiu balsu kartą pasakė Sofijos mama.

Tada Sofija, mergaitiškai klestelėjusi ant sofos šalia Niutos ir ją švelniai apkabinusi, sukuždėjo: Skaityti toliau

Rudens atodūsių spalvos (nuotraukos) (4)

Zabulyte 01 Skaityti toliau