Saulės arkliukai

Gegužės 27 d., sekmadienį, 12 val., Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos (Žemaičių g. 31A) galerijoje kultūrinių susitikimų „Dialogas ‒ žodis ir spalva“ autorius aktorius Egidijus Stancikas atidarys ir pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Tai išskirtinė, unikali paroda, atskleidžianti nepaprastą šv. karalaičio Kazimiero asmenybę, jos reikšmę Lietuvai, reflektuojanti būties prasmės suvokimą bei giliausias dvasines vertybes.

„Todėl, kada matysite mane su lelija, / ne apie mano sielą pagalvokite, / o apie Lietuvą ‒ tą tyrą žiedą, / kurį nešu į Viešpaties rankas.“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Skaityti toliau →

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų 

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos Skaityti toliau →

Zen koan: „Kaip tavo veidas atrodė prieš tavo tėvams gimstant?“

Karnavalas, simbolizuojantis žiemos pabaigą, paplitęs visoje Europoje (Venecijos karnavalas, Vokietijos, Belgijos karnavalai, lietuvių Užgavėnės, rusų Maslenica ir kt. tautų karnavalai).

Venecijos karnavalo kilmė –pagoniška romėnų šventė Saturnalijos, skirtos romėnų dievui Saturnui (dievo Jupiterio tėvui), kuriam yra priskiriama derlingumo globojimo funkcija. Skaityti toliau →

Laumės juosta yra vienas būdingų vaivorykštės, dangaus skliaute regimo efemeriško optinio reiškinio – įvairiaspalvės juostos – pavadinimas. Šis posakis, kiek romantizuotas ir plačiai vartojamas ne tik dangaus fenomenams, bet ir kitų sferų dalykams pavadinti, atrodo jau kiek banalokas. Tačiau gilinantis į jo kilmę, ištakas, vartojimo pradžią bei paplitimo baltų žemėse ir už jų ribų arealą, paaiškėja, kad vaivorykštės, kaip moteriškos mitinės būtybės ar jos atributo, samprata pasaulyje yra plačiai paplitusi, pradedant rytų, vidurio ir pietų Europa, baigiant pietvakarių Azija.

Skaityti toliau →

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, kodas 12377).  Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu.  Namas statytas 1901– 1911 m. Istorizmo stiliaus. Autorius registre nenurodytas (nežinomas). Pastatas karkasinis, gulsčių rąstų, sudėtingos laužytos konfigūracijos, raidės „L“ formos plano, ryškiai asimetriškas kiemo pusėje, su mezoninu šiaurės ir balkonu pietų fasade. Stogas dengtas cinkuota skarda.

Skaityti toliau →

Komercinio lošimo įstaigose kabo rūstūs skelbimai:

„Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų“,

„Asmenims, įtrauktiems į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, įėjimas į lažybų punktą draudžiamas“,

„Jei jums pasisekė atrodyti jaunesniu nei 18 metų, neįsižeiskite, mums paprašius parodyti savo asmens dokumentą“.   Skaityti toliau →

Deja, tikrai be išeities. Ir kai buvo nelaisvė, buvo tokių. Ir kai laisvė, yra tokių. Dar beviltiškiau. Miega. Jeigu tai miegas. Dulkė smulkus lietus. Bet ant jo nelyja. Yra stogelis. Stotelė jam namai. Aprūpinti namai. Nes šalia stovi tik pradėtas gerti butelis. Tik pradėtas. Nubus, pasuks galvą – yra! Keletas gurkšnių, ir toliau – gyvenimas po stogeliu… Visa stotelė jo. Tiktai jo. Kad ir dulkia lietutis, niekas iš keleivių neina į ją atsisėsti ar bent atsistoti šalia. Užimta! Tai ir stovi šalia stotelės.
Stovi mokytoja. Ji dirba mieste, o gyvena miestelyje – autobusu važinėja. Ji gerai supranta, koks likimas, koks gyvenimas to miegančiojo… Skaityti toliau →

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau →

Amerika, XX a. septintasis dešimtmetis, kontrkultūra, Džimis Morisonas, psichodelinė muzika, psichodelinė dailė… psitransas ir pagaliau – vadinamoji psichodelinė kultūra, populiari ir tarp Lietuvos jaunimo. Apie reiškinį pasakosime kituose žurnalo numeriuose. Šį kartą pateikiame Kristinos Vrubliauskaitės nuotraukų, į kurias atkreipėme dėmesį jau socialiniame tinklapyje „Facebook“. (Draugai ir draugų draugai – nuostabus dalykas). Tai ne šiaip šėlionės, sakė nuotraukų autorė ir jos draugai, tai – noras giliau pajusti gamtą ir būtį… Skaityti toliau →

Verta aplankyti šį Portugalijoje veikiantį Nacionalinį karietų muziejų (Museu Nacional dos Coches) – mane jų dizainas, inžinerija, puošyba, dėmesys detalėms pribloškė, gal net labiau negu NASA kosminės kapsulės, ir net neįsivaizduoju, kokį efektą jos turėjo daryti XVI ar XVII amžiaus šienpjoviams, kai kirsdavo jų laukus nuo vienos savo pilies iki kitos.

Nacionalinis karietų muziejus yra Lisabonoje, Belemo rajone, Afonso de Albuquerque skvere. Muziejuje – visame pasaulyje puikiausia istorinių karietų kolekcija, kurios apžiūrėti ateina daugiausia lankytojų visame mieste. Skaityti toliau →

Šiauliuose gyvenančios ir kuriančios Zitos Vilutytės (g. 1970 m.) kūryba tokia įvairiapusė, kad ją sunku sutalpinti į bet kokius rėmus. Kūrėja – itin produktyvi muzikantė, kompozitorė, dailininkė, vienintelio Lietuvoje holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja, mąstytoja, ieškanti naujų kelių, kaip ateinančioms kartoms parodyti, jog pasaulis neturi ribų.

Ji surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Italijoje, Indijoje, Nyderlanduose, Gruzijoje, Makedonijoje), Skaityti toliau →

Tai, kas verčia stipriau plakti širdį

Susijaudini matydama, kaip žvirbliai maitina jauniklius. Kai važiuoji pro žaidžiančius vaikus. Kai viena guli menėje, kur ką tik smilko nuostabūs smilkalai. Kai pastebi, kad brangus kinų veidrodis šiek tiek apsiblausė. Kai išgirsti, jog didžiūnas, sustabdęs vežimą prie tavo namų, siunčia tarnus pranešti apie atvykimą.

Kai išsitrinkusi galvą ir pasipudravusi apsivelki iškvėpintą suknelę. Net jei Skaityti toliau →

Gegužės 3 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta dailininkės – grafikės, tapytojos, juvelyrės – Rasos Vasilevičiūtės paroda „Pajautos“. Ši paroda tarsi atveria, kokia įvairiapusė dailininkės kūrybos aprėptis.

Kaip teigia pati kūrėja: „Esu mažumą – ketvertą metų – atitolus. Kartoti buvusias parodas – per lengva užduotis. Tad suskambės šiandieną išjaustos ir Skaityti toliau →

Mieli bičiuliai,

tai yra Jono Basanavičiaus premijos laureato archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus įrašas socialiniame tinklalapyje „Facebook“, pastaruoju metu vis labiau imančiu atstoti informacinę priemonę,  kurį autorius leido paskelbti viešai, ne vien draugų būriui. Kadangi tai socialinio tinklalapio įrašas, jo „žanras“ atitinkamas: trumpas, neformalus, nuoširdus… V. Vaitkevičiaus idėją praeiti tam tikromis Vilniaus gatvėmis, stabtelėti prie tam tikrų pastatų ir mintyse atkurti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo istoriją įvertinę kaip puikią, dalijamės ja su jumis. Skaityti toliau →

Kai buvau visai maža, iki kokių ketverių metų gyvenau Panevėžio rajone, nedideliame Raguvos miestelyje. Mūsų giminėje ir šeimoje nebuvo klasikinių tradicijų iš gerojo kaimo, tad Velykoms vašku kiaušinių nemargindavo ir neskutinėdavo.

Juolab niekas nepasikeitė  persikėlus gyventi į Panevėžį. Ir toliau dažydavo su kiaušinių lukštais. Na ką daryti, mano šeima nebuvo valstiečiai, greičiau miestelėnai, šiek tiek palaikantys ryšius su kaimu iš kažkokios inercijos. Ir ilgą laiką jokiais keliais iki manęs neatėjo nuostabus kiaušinių marginimo menas – nei iš draugų šeimų, nei iš pažįstamų… Skaityti toliau →

Šis trumpas Janinos  Zvonkuvienės pasakojimas –   iš 2016 metų. Pasirodo, klaipėdietės neužsidaro namuose, o buriasi į klubus, susitinka, šnekasi, prisimena… Kuo ne pateikėjos? Ir pats tokių klubų buvimo faktas mums labai prie širdies… Paskaitykime ir pažiūrėkime. Žmogui rūbas – nelyg antra oda. Įdomu ir jaunam, ir senam.   Ir vadinamasis vintažas dabar madingas. Ne kiekvienas jauniklis žino bent ką apie pokario laikų siuvėjas, madas, audinius, kurie, beje, buvo daug geresnės kokybės negu dabartiniai. Iš krepdešino net vaikams pasiūdavo sukneles, iš vilnos taip pat – atrodė, kad tai yra norma. Tik kasdienai iš perkelio siūdavo, iš flanelės. Ir vis tiek viskas natūralu. Yra ką apgailėti, kai net viskozinis audinys dabar jau atrodo besąs geras…  Ar dabar mes nesame skurdesni, kai gerai pagalvoji? Skaityti toliau →

Jau beveik visą mėnesį kauniečiai turi galimybę apžiūrėti galerijoje „Aukso pjūvis“ (K. Donelaičio 62) eksponuojamą Miglės Morkūnaitės papuošalų parodą „Margai rašyta“. Tai, sprendžiant iš Deivio Slavinsko nuotraukų, iš odos, dekoratyvinių akmenėlių ir galbūt audinio sukurti pakabukai, kurių centre – lietuvių senųjų audinių raštų fragmentai. Paroda dar veiks iki balandžio 9-os dienos. Skirta ji Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Gal ir į gera, kad mus ši informacija pasiekė kiek pavėluotai, dėl to jau galime suprasti, kaip žmonės į šią puikią, lauktiną, remtiną iniciatyvą reaguoja. Sako: taip gražu, Skaityti toliau →

Tokį grožį nejučiomis visi su atsidūsėjimu pavadiname vienu paprastu žodžiu – pasaka! Tikrų tikriausia pasaka! Ji šalia mūsų. Ji aplink mus. Ji – prie Telšių, prie mano gimtinės. (Pajūriuose visada daugiau žliaugiančio rudens, o Žemaitijos kalneliuose ir gojeliuose – bent žiemą būna ir žiemos…)

Antrą kartą čia buvau taip giliai įspūdingo grožio sukrėsta. Pirmą kartą, kai visas Degaičių parkas, kiek tik jo plotų matyti, buvo užlietas žydinčių neužmirštuolių. Tai buvo Pavasario ir Meilės pasaka. Nes gegužę būna Mildos diena. Dabar, gruodį, – žiemos pasaka. Skaityti toliau →

Mieli jaunieji „SAULĖS ARKLIUKŲ“ bičiuliai,

štai jau visas mėnuo mūsų skyrelis KŪRYBA laukia Jūsų darbų – poezijos, prozos, vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūrinių, tradicinės kūrybos ir netradicinės – visokiausios kūrybos, kokią tik galima skelbti internete.

Pastebėję saviraiškos ir raiškos kupiną sielą, mes, suprantama, kviesime skelbti savo kūrybą, bet juk gali būti ir taip, kad mes nepastebėsime… Tad Jūs nelaukite, kol Jus kas pastebės – patys pasirodykite! Skaityti toliau →