Mes baltai

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie gudrų senį (2)

Rykštės | pipedija.com nuotr.

Viens karalius turėjo dideliai gražį paukštį. Ant nelaimės ėmė jis ir išlėkė iš jo sodno. Viens senelis sugavo jį. Sugavęs neša pas karalių, o kelio prie karaliaus nežinojo. Pasipainiojo jam puo kojų žydelis. Senis prašo jo kelį parodyti. Žydelis sako:
– Jei duosi pusę uždarbio, kurį gausi nuo karaliaus už paukščio sugavimą, aš tave nuvesiu.

Ką daryt – ir sutiko ant pusės. Atejo jie pas karaliaus palocius – kareivis stov prie vartų ir neleidžia. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (21)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Paikutis (2)

miskas_vstt

Gilios senovės čėsuos tarp girių viensėdis ūkininks gyvena, a[u]gindams tris sūnus. Tėvai senia[u]siudu didiai mylėja, o mažia[u]sioja nė tėvai, nė broliai niužkenti, bet ir kasdie per paikutį apjuoki. Ką jis kalbėja ar dari, tai vislab kiti, per paikystę išrasdami, juokdavos. Jei broliams koks drabužis nepatikdava, šits turėja nudėvėt, jei koks valgis aniemdviem neskanus, šitam pristumdava, jei anuodu ko prašydava, vislab ga[u]dava, šitas nieka, o jei broliams koks darbs nepamėga, šitam užkra[u]dava.

Tei jam teka kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengi. O die perdie vis tas pačias kiaules beganydams, jaunia[u]sias giliai įsimislyja ir besimislydams užsigeidi patirt, ar antro šaly girias ir da žmones gyveną. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive (6)

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir tris žmogaus dukteris (0)

Duonkepė krosnis | wikipedija.org nuotr.

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo vienturtę dukterį. Kasžin iš kur atjojo pas tą ūkinyką trys jaunikiai. Dabar tie jaunikiai sako tam ūkinykui:
– Kaip mes kitąsyk atjosim, tai kad tu turėtum visiem trim po vieną dukterį, o kad jeigu neturėsi, tai mes tau galą padarysim.

Dabar ką jis darys? Jis tik vieną dukterį turi, n’o kur jis da gaus dvi? Rūpinasi žmogus, nežino, kur pasidėtie. Ale sykį, važiuodams in miestą, patiko tokį senuką.

Sako tas senuks:
– Pavėžyk mane. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Briedis gėrisi savimi (3)

Briedis | wikipedija.org nuotr.

At­ėjo brie­dis at­si­ger­ti į upę ir pa­ma­tė van­de­ny­je sa­vo ra­gus, sa­vo pa­veiks­lą, o pa­ma­tęs – gė­rė­jos sa­vo pui­kiais ra­gais:

– Ot ra­gai ma­no, tai graž­na! Koks ki­tas gy­vo­lis tur to­kius?..

Pas­kui, pa­žiūrė­jęs į ko­jas, nu­liū­do:

– Ko­jos tik ma­no ne­gra­žios – il­gos ir plo­nos.

Taip bedūmo­jant už­puo­lė ant jo liū­tas. Brie­dis šo­ka bėg­ti. Aukš­tos ir grei­tos ko­jos ne­šė jį to­lyn nog ne­pri­ete­liaus, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Jei Dievas norės (2)

Žvirblis | Hakon Helberg. Unsplash nuotr.

Kitą kartą žvirblis buvęs išperėjęs vaikus klojimo stoge. Gaspadorius rytą atsikėlęs sakąs:
– Šiandien ką dirbsme, tą, o rytoj rytą griausme klojimą!

Žvirblis, išgirdęs tą kalbą, nusigandęs. Tuoj nulėkęs pas poną Dievą ir sakąs:
– Pone Dieve, gaspadorius žada griaut klojimą, o mano da pliki vaikai tebėra!

Ponas Dievs sakąs:
– Negriaus, ne: da manės nesiklausė. Tu gali savo vaikus auginti sveiks. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video) (0)

Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. Vilniuje romuviai pagerbė Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus atminimą.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva 2019 metus yra paskelbusi Krivio metais. Šiais metais Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui būtų suėję  80 metų. Krivio dienos šventimas – vienas iš Krivio metų renginių. Minėjimas prasidėjo apeiga ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, toje pačioje vietoje, kur spalio 19 dieną 2002 metais buvo įšventintas Romuvos Krivis Jaunius. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Pasakojimas apie dvasias (1)

Senieji Nidos Krikštai | neringosmuziejai.lt nuotr.

Mano motinėlė nei dieną, nei naktį niekados nebijodavo pro kapines praeiti, kaip kiti žmonės baugštosi. Ji mus, vaikus, liūbėdavo mokinti, idant nei kapinių, nei numirėlių nesibijotumėm.

„Vaikai, – teip ji kalbėdavo, – numirėliai jums nieko nedarys, dvasių neprivalote bijotis, ale nuo gyvųjų pasisaugokite, tie jums gal daug ką užkenkti…

Jeigu jūs baugštotės pro kapines praeiti, tai tik drąsiai pasakykit numirusiems „labą vakarą“ arba „labą rytą“, tada jūs nebijositės ir nieks jus negandys. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba (2)

snaujienos.lt nuotr.

Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.

Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie dalingą žmoną (2)

„Vilkų mergaitė“. iliustravo Gelrev Ongbico | leidyklos „Nieko rimto“ nuotr.

Buvo vienas bernas, neturįs laimės. Jam viskas nesisekė, visas jo pelnas į nėkus virto, kartais jisai neturėjo nei kuo apsirengti, nei ką valgyti. Ką jam daryti?

Sumanė jis vieną kartą eiti prie vieno ūkininko tarnauti. Pas tojo ūkininko buvo didelis akmuo klone. Prašo tad tas bernas ūkininko:
– Dirbsiu aš pas tamstas penkerius metus kiek tik galėdamas, denk mane ir valgydink – vietoje algos gi po penkerių metų atiduosi man tik tą akmenį. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį (0)

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Ant kranto Jūrės stovėjo seniai užsigyvenęs kaimas, kurį aplinkiniai paprastai vadydavo Pajūris. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau gana senas laikas. Tik kaimas iš tolo išrodydavo labai didelis ir gražus savo apielinkij, nes jovarai ir aržuolai, teipgi ir topeliai iš tolo žaliavo kaip kokia giria. Iš šiaurių pusės Jūrė atrodė visą sodžiaus paveikslą kaip į veidrodį, o iš vakarų krašto tekėjo upė, kuri su šturmu skandino sąnašas ir visokius šapus į marių dugną.

Bet tam kaime gyventojai buvo niekam netikę žmonės, nes ar elgetą, ar teip keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo ar nakties laike, ar kad kokiam reikale pagelbos negaudavo. Tik buvo vienas senas ūkinykas, Skaityti toliau

Kaune vyko vienuoliktoji folkloro šventė „Baltų raštai-2019“ (0)

Kaune vyko vienuolikta folkloro šventė „Baltų raštai-2019“ | KTKC nuotr.

Rugsėjo 20-21 dienomis, Kaune, vyko XI tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2019“, skirtas lietuvių tautosakos rinkėjo ir leidėjo Antano Juškos 200-ųjų metų sukakčiai paminėti.

Šventė subūrė daugiau kaip penkis šimtus dalyvių iš Lietuvos ir Rusijos. Miesto salėse vyko nemokami koncertai, mokymai, pokalbiai, kur kiekvienas lankytojas buvo sušildytas liaudies dainomis ir muzika. Netrūko šokių, žaidimų, vaidinimų, amatų, buvo ir netikėtų atradimų. Vaikai, jų tėveliai ir mokytojai bei folkloro ansamblių dalyviai Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie žmonių nuodėmes (6)

Šulinys | paluse.lt nuotr.

Pas vienų ūkinykų užėja senelis ubagus – o tė buva Dievus – ir praša, kad jį priimtų unt nakvynės.

Saka:
– Kodel ne, gali. Aik, – saka, – su pemeniuku unt jaujų.

Ir nuėjį atsigula. Naktį senelis pabudina pemeniukų, saka:
– Vaikeli, a man gert neatneštum?
– Kodel ne?.. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai Biržuose kartu paminėjo Baltų vienybės dieną (0)

Lietuvos Respublikos Seimo nuotraukoje kultūros ministras M. Kvietkauskas, Latvijos kultūros ministras N. Puntulis ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniece | lrkm.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, šeštadienį Biržuose dalyvaudamas Baltų vienybės dienos minėjime, pasveikino šventės dalyvius ir pasidžiaugė, kad ši diena suartina lietuvių ir latvių tautas, stiprina solidarumą, skatina bendradarbiavimą.

Pasak ministro, Lietuva ir Latvija turi vis daugiau bendrų tarptautinių kultūrinių pergalių. „Mūsų bendras filmas „Laiko tiltai“, sukurtas lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristines Briedes, gauna pačius aukščiausius tarptautinius apdovanojimus. Taigi, kultūrinis audinys jungiantis Lietuvą ir Latviją yra be galo stiprus. Kurkime ir stiprinkime jo gijas“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

Blankstanti Saulė bus palydėta į tamsos ir rimties laiką (2)

rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. 20 val. vyks vaizdingas vienos valandos renginys Vilniaus centre prie Neries upės. Tai ugnies ir laiko pasikalbėjimas, įprasminantis blankstančios Saulės palydas į tamsos ir rimties laikotarpį.

„Simbolinėmis degančiomis Saulės skulptūromis dėkosime Saulei už jos suteiktas šviesos, šilumos ir derliaus dovanas“, – rašoma rengėjų sukurtame feisbuko įvykyje.

Renginio idėja atskleidžiama trimis veiksmais keliamatėje Neries upės erdvėje.

Krantinėje degs iš žvakių sudėti baltų mitologiniai ženklai, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie du brolius – du gudriu ir vieną kvailą (2)

ugnis.pavaslygiadienis Neries parke

Buvo du broliu gudriu ir vienas kvailas. Gudriejie broliai eina vienu keliu, o kvailys viens pats kitu keliu. Paėjus kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti:
– Ee, broliai! Eikita šen! Žiūrėkita, ką aš radau!

Tuodu broliu šnekasi:
– Eiva pasižiūrėti, gal tas kvailys ir gerą kokį daiktą rado. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje (0)

Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.

Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.

Skaityti toliau

Melnragėje jaunieji menininkai įamžino pajūrio legendas (nuotraukos) (0)

Melnragėje jaunieji menininkai įamžino pajūrio legendas | Rengėjų nuotr.

Klaipėdoje baigėsi tarptautinė Vilniaus dailės akademijos jaunųjų sienos tapytojų kūrybinė stovykla „Baltų kultūra miesto sienose“ (The Baltic Wild Walls). Jau treti metai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamas gatvės meno ir graffiti festivalis šiais metais vyko Melnragėje, Klaipėdoje. Pusę metų jaunieji menininkai remdamiesi pajūrio legendomis, tobulino sumanymo koncepciją ir kūrė pajūrio mitologiją ir uosto tapatybę apjungiančią kompoziciją.

Ne veltui sumanymo įgyvendinimui pasirinktas apleistas vienaaukštis privatus sandėlys, Skaityti toliau