Mes baltai

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV) (0)

Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Jotvingių kariniai veiksmai

Į istorijos puslapius jotvingiai pirmiausiai įsirašė kaip negailestingi raiti kariai. Puldami jie neretai įveikdavo kelis šimtus kilometrų nuo savo krašto, paimdavo grobį – vergus, brangenybes, net visas gyvulių bandas ir arklius. Jų reidai suintensyvėjo XII a. pabaigoje, o XIII a. buvo nukreipti daugiausia į lenkų ir Rusios žemes. Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (III) (15)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Gynybinių tvirtovių fortifikacijos

IX–XI a. (vikingų laikotarpiu) su jotvingių gynybinėmis tvirtovėmis susietos buvo šalia jų esančios gyvenvietės. Jų dydis buvo įvairus, tačiau dažniausiai gyvenvietės būdavo didelės. Dėl lokalizacijos jos buvo fortifikuojamos, bet įtvirtinimų mastas ir kokybė buvo skirtinga.

Ankstyvųjų viduramžių (XII–XIII a.) vėlesniame tarpsnyje jotvingių krašte sustiprintos gynybinės sistemos, o tai turėjo įtakos gyvenviečių kūrimuisi. Įtvirtinimai buvo stiprinami pylimų sistema ir taip buvo Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II) (0)

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Pirma dalis ČIA.

Kodėl žlugo Jotva ?

Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šioje Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I) (2)

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.). Skaityti toliau

Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Romuvos skundo (video) (10)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Liepos 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija posėdyje svarstė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ skundą dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų. Nuomonėms išsiskyrus, balsų dauguma buvo nutarta pradėti tyrimą. Išvadų rengėjomis paskirtos Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Ona Valiukevičiūtė. 

Primename birželio 27 dienos vakarinio posėdyje Seimo narių pasisakymus svarstant nutarimo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei bendri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tą:

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (1)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė (2)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Vilks papjovis arklį, suėdis mėsą, nebtureji ką beėsti, kaulus krimta. Kaulus bekrimsdams užspringa, gerklėj geliant, pradėji bėgioti po gires ir krūmus, visims žvierims ir paukštems siuloji didį algą, kurs anan pagielbietų, iš gerklies kaulą išimtų. Ale visi žvierys ir paukštei visi bijoji tan daryti, ir nieviens neatsivožie (neišdrįso) eiti pri vilka ir jin  gielbieti, nes visi žvierys ir paukštei žina, jog vilkas yra visų neprieteliu; kurį tiktai prigaun, tan tujaus papjaun, o papjovis suied. Ir visi atsaki, kad vilką negal gielbiet. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – Krivio Jauniaus metams (video) (1)

Jonas Trinkūnas Dvarciškių šventovėje (Švenčionių r.) | J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė etnologo, folkloristo, religijotyrininko Jono Trinkūno (1939–2014) atminimui. Naujausioje „Baltų šventadieniai“ laidoje krivis Jaunius į mus prabils iš archyvinių vaizdo įrašų, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasidalins savo prisiminimais apie šią iškilią asmenybę, skambės Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ (vadovė Inija Trinkūnienė) giesmės.

„Lietuviškas Ąžuolas… Retai kada turėdavau galimybę bendrauti su kitu tokiu sielos Skaityti toliau

Kodėl suomių vaikai mokosi geriausiai pasaulyje ir kam vaikų darželyje reikalingi seneliai? (2)

„Baltų šalelė“ | baltusalele.lt nuotr.

Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 10–11 val. vyks žurnalistų pusryčiai „Kodėl suomių vaikai mokosi geriausiai pasaulyje ir kam vaikų darželyje reikalingi seneliai“, kurie vyks Antakalnyje, Sapiegų rūmų parke įsikūrusioje „Miesto laboratorijoje“, Antakalnio g. 17 (pastatas arčiausiai Joanitų bažnyčios).

Iškart po pusryčių, nuo 11 val. prasidės tarptautinė konferencija „Kultūros ir kūrybiškumo svarba vaikystėje“, kurioje kviečiami dalyvauti visi besidomintys ankstyvuoju vaikų ugdymu, ypač tėveliai su mažais vaikais. Konferencijos adresas – „Miesto Laboratorija“, Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

A. Butkus. Latviai (0)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt pristato baltisto, VDU Letonikos centro vadovo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko Alvydo Butkaus knygą „Latviai“ (Kaunas: Aesti, 1995), kuri yra gerokai papildytas ankstesnės knygos „Mūsų broliai latviai“ (Vilnius: Mokslas, 1990) leidimas.

Lnygą sudaro keturi skyriai: Latvijos istorija, Latvių etnografija, Latvių tautosaka, Latvių kalba.

Kadangi knygos tiražas seniai Skaityti toliau

Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video) (0)

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.

Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ pristato devintą kompaktinę plokštelę (video) (2)

„Kūlgrinda“ | Sieloj Ramu nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ pristato naujausią kompaktinę plokštelę „Giesmės Austėjai“. Renginiai vyks:
balandžio 6 dieną – šeštadienį – 17 val. Vilniuje Dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6),
balandžio 7 dieną – sekmadienį – 16 val. Kaune Karininkų ramovės Kunigaikščių menėje (A. Mickevičiaus g. 19).

„Giesmės Austėjai“ – jau devintas apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ Skaityti toliau

Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas (0)

veliaveles Lietuva Latvija_urm.lt

Balandžio 1 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė konkursą 2019 metų Baltų apdovanojimui gauti.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas (4)

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys

Skaityti toliau

Romuva kviečia pakeliauti ir kartu švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (0)

Pavasario lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | rengėjų nuotr.

2019 m. Pavasario lygiadienis stos vėlų trečiadienio vakarą, t.y.  kovo 20 d.  23 val. 58 min. Lietuvos laiku.

Kovo 24 d., sekmadienį, 13 val. jau dvidešimtą pavasarį Vilniaus romuvų sambūris, Vilniaus keliautojų klubas ir Lietuvių etninės kultūros draugija vilniečius kviečia pakeliauti pavasarėjančiais gamtos takais ir kartu sutikti Pavasario lygiadienį ant aukštojo Pūčkorių piliakalnio.

Šventės rengėjai 13 val. kviečia dalyvauti pažintiniame pėsčiųjų žygyje vaizdingosios Vilnios pakrantėmis bei Pavilnio kalvynais.

„Pakeliavę, 15.00 val. nusiprausime šaltinio vandeniu, užkopsime ant piliakalnio, kur prie pavasario ugnelės giedosime sutartines, budinsime po žiemos sustingusią žemę, žaisime senovinius lauko žaidimus“ – kviečia Pavasario lygiadienį švęsti gamtoje pagrindinė šventės rengėja Nijolė Balčiūnienė.
Skaityti toliau

Kviečia Pavasario lygiadienio šventei skirtas erdvinės muzikos koncertas į Klaipėdą (0)

„Spengla“ | rengėjų nuotr.

Kovo 23 d. 17.00 val., Pavasario lygiadienio proga, Klaipėdoje  erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“ Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje (Pilies g. 4) kviečia į koncertą.

Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę chorinę-instrumentinę sujungsiantis muzikinis veiksmas kviečia pasinerti į gyvenimo ir laiko tėkmės ratą. Penkis gyvenimo ciklo tarpsnius vaizduojančiuose muzikinio vyksmo paveiksluose išgirsite lopšines (gimimas), vaikų dainas (vaikystė), jaunimo, meilės dainas ir šokius (jaunystė), tuoktuvių dainas (vestuvės), Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

Seime bus atidaryta Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių paroda (0)

Užgavėnių kaukės | S.Tamulio nuotr.

Vasario 25 d., pirmadienį, 15 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“.

Parodoje matysime 141 iš medžio drožtą kaukę. Parodos sumanytojas Vilniaus etninės kultūros centras. Parodą atidarys Seimo narys Tomas Tomilinas, susirinkusiuosius linksmins Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro ansamblis „Margulis“ (vad. Paulius Vaišnoras). Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Kur Perkūnas griaudžia smarkiausiai? (0)

Elektrėnų marios - istorinė Perkūnkiemio erdvė | R. Kraujalio nuotr.

Lietuviai apie Perkūną žino daug įvairių sakmių, tačiau konkrečių vietų, kur Dievaitis griaudė ir dundėjo – tik keletas dešimčių. Juo didesnę nuostabą kelia pasakojimai apie lietuvių kariuomenės pagalbininką Perkūną, kuriuos prieš gerą dešimtmetį Elektrėnų apylinkėse surinko etnologė Ona Šakienė.

Elektrėnų šiluminė elektrinė buvo pastatyta Perkūnkiemio kaimo vietoje, taigi minėti padavimai aiškina pavadinimą, piešia Perkūno portretą ir mėgina atsakyti į klausimą kas palaidotas senovės laikų pilkapiuose. Skaityti toliau