Mes baltai

D. Vaitkevičienė. Gandras ir kregždė lietuvių sodyboje: apie jų panašumą ir skirtumus (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:

Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.

Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Mįslė: „Gale lauko Nemunų puodas verda“ (video) (0)

Truikinų versmė (Skuodo r.) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Daugelis negalvodami pasakys, kad šios mįslės įminimas – šaltinis. Tačiau iki šiol nebuvo rašyta, kad ši mįslė slepia ir gilius baltų mitologijos vaizdinius.

Visuotinai žinoma, kad Rytų ir Šiaurės rytų Lietuvoje šaltinis dažniausiai vadinamas versme, Šiaurės Lietuvoje – verdene, Šiaurės vakarų Lietuvoje – šalteniu, o visoje likusioje Lietuvos dalyje – šaltiniu.

Šaltinis ir šio žodžio vedinys šaltenė kilo iš būdvardžio šaltas „kas žemos temperatūros“, o versmė ir verdenė – iš veiksmažodžio virti „kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros“ Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė (0)

Žalčiai / gyvatės neša "kvietką" (gyvačių dievybės karūną). Tai labai dažnas antlangių motyvas Lietuvoje. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Prieš vykstant į „Vykinto kelių“ ekskursiją po Ignalinos kraštą, į galvą atėjo užkalbėjimo tekstas, 1928 m. Paliesiaus kaime (Ignalinos r.) užrašytas suomių folkloristo Johano Viljos Mansikos (Viljo Johannes Mansikka). Tai vienas keisčiausių ir poetiškiausių užkalbėjimų, naudotas nuo gyvatės įkandimo. Visas užkalbėjimas – ištisinė kreipinių grandinė, gražiai poetiškai suritmuota:

– Kvietkinė pakvietkinė,
Auksinė padauksinė,
Sidabrinė pasidabrinė,
Miedinė pamiedinė,
Geležinė pageležinė, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai (15)

Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Džiugi žinia baltų kultūros puoselėtojams: antradienį, prieš prasidedant pilkapiams skirtam seminarui Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, už poros šimtų metrų nuo šio pastato buvo apžiūrėti ir apmatuoti iki šiol nežinomi senovės lietuvių pilkapiai!

Archeologų akimis mažiausiai trylika Birštono centrinio parko pilkapių (jų dydis svyruoja nuo 5,5 iki 12 m skersmens, nuo 0,5 iki 1,8 m aukščio) yra lengvai matomi, tačiau išsidėstę dideliame plote kelių hektarų plote ir iš dalies apardyti takelių, aikštelių, kitos žmonių veiklos. Skaityti toliau

„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui (0)

Etnografinės ekspedicijos dalyviai kalbina Rubenių sodybos gyventojus, 1928 metai. Fotografas Andrejs Punka | LNIM nuotr.

Lapkričio 8 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda „Tradicinė latvių apranga“. Paroda pasakoja apie senuosius kaimynų latvių drabužių gamybos ir puošybos papročius, kasdienius ir šventinius rengimosi įpročius.

Paroda – šimtmečiui paminėti

„Lapkričio 18 dieną sukanka 100 metų, kai buvo paskelbta nepriklausoma Skaityti toliau

Žiemgalių, sėlių ir kuršių praeitis XIII a. dokumentuose (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.

Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau

Baltijos šalių pilių ir dvarų pažinimo šimtmečio kelionė baigėsi iškilminga švente (video) (0)

„Pažinkime Baltijos dvarus“. Estijos, Latvijos ir Lietuvos „raktai“ | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Tarp išrinktų svetingiausiais – ir Lietuvos dvarai

Kelionių ir pažinimo projektas baigėsi iškilmingu renginiu garsiame Vecgulbenės dvare Latvijoje. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad kartu paminėtų svarbiausias valstybingumo datas – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius.

Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Vienas seniausių kapų Lietuvoje – žynio (6)

Donkalnis, žvelgiant iš vakarų | V. Vaitkevičiaus nuotr. 2018 m.

Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.

Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.

Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau

Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys (5)

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų. 

„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos) (3)

Vėlinės Dvarciškėse | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 20 dieną, Vilniaus romuvų sambūris surengė Vėlinių šventę Dvarčiškių kaime, Švenčionių rajone, kurios metu pagerbė protėvių Vėles pilkapiuose ir prie vaišių stalo. Vėlinės – viena iš svarbiausių baltų švenčių, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti.

Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: buvo lankomi mirusiųjų kapai, kūrenami laužai, keliamos puotos mirusiųjų garbei. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą (1)

Dievturiai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 13 d., šeštadienį,  iš visų Lietuvos kampelių į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro miškus ir kirtavietes, skirtą atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires, buvo susirinkęs gausus žygeivių būrys. Tautiečiai įkvėpti senojo baltų tikėjimo nuostatų, pajuto skausmą dėl naikinamo miško. Juk giliai širdyje kiekvienas lietuvis yra augte suaugęs su gamta ir negali pakęsti nedarnos. Šis žygis pradėjo naują tarpsnį mūsų tautos gyvenime, ne veltui daug kas pasijuto tarsi stoję Baltijos kelią. Tik šį kartą stojome ginti mūsų gamtos, to Tėvynės kūno, su kuriuo esame augte suaugę. Skaityti toliau

Kaune pasibaigė dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro renginys „Baltų raštai-2018“ (0)

Saulės mūšis | Janulaičio nuotr.

Spalio pirmąjį savaitgalį Kaune vyko jubiliejinis dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo renginys „Baltų raštai-2018“, kuris subūrė penkis šimtus dvidešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.

Tai tradicinis renginys, leidžiantis gyvai prisiliesti prie baltiškų simbolių, įkvepiantis kauniečius ir miesto svečius domėtis tautinės kultūros ištakomis.

Renginys buvo skirtas labai svarbiai ir iškiliai datai paminėti – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“. Skaityti toliau

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia apsilankyti renginiuose, skirtuose protėvių Vėlių kultui baltų tikėjime pažinti ir suprasti – „Vėlių metas“. Renginiai vyks etnines tradicijas puoselėjančiame darželyje „Baltų šalelė“ (Antakalnio 22B, Vilnius), 18 val.

Vėlinės – svarbi baltų šventė, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti. Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: Skaityti toliau

Kaune vyks dešimta tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2018“ (nuotraukos) (0)

„Baltų raštai-2016“ | ktkc.lt nuotr.

Spalio 4-6 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras kauniečius ir miesto svečius kviečia į jubiliejinį, dešimtąją tarptautinę vaikų ir jaunimo folkloro šventę „Baltų raštai-2018“, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“ atskleidžia šios kultūros savitumą, ugdo poreikį ją turtinti, vertinti, branginti, saugoti.

Seniau dangaus šviesulius žmonės siejo ir su mitinėmis stebuklingomis būtybėmis, kurios gyveno panašiai kaip ir pats žmogus. Buvo manoma, kad danguje šviesos didvyriai kovoja su tamsos piktosiomis galiomis. Skaityti toliau

Drevernoje minėjo Rudens lygiadienį ir Dagos šventę (0)

2017 (Saule-Menulis) | „Amatininkų gildijos „Krikragaa“ nuotr.

Rugsėjo 21–22 d., pirmajam rudens mėnesiui ritantis į pabaigą, Dreverna ir minėjo rudens lygiadienį ir dagos šventę. Šiemet šventė buvo jubiliejinė – 10-oji. Kasmet ją inicijuoja Drevernos kultūros namai, o Klaipėdos rajono amatininkų gildija „Krikragaa“ jau šeštus metus kūrybiškai prisijungia prie reginio kūrimo.

Rengėjai rudens lygiadienį švenčia kūrybiškai prisiliesdami prie etninės kultūros reliktų – folkloro, inscenizuotų, simboliškai atkartojamų rudens kalendorinių apeigų. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena bus paminėta ir Jelgavoje (0)

Baltu vienybes diena Jelgavoje

Rugsėjo 22 dieną Jelgavoje bus paminėta Baltų vienybės diena. Iškilmingame šventės atidaryme koncertuos jungtinis Lietuvos ir Latvijos diplomatų choras, veiks amatininkų ir kūrybinės dirbtuvės, vyks populiarios ir klasikinės muzikos koncertai, o lankytojus kvies įvairios Lietuvos ir Latvijos menininkų parodos.

Įamžinant Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, kurie mokėsi tuometinėje Mintaujos (dab. Jelgava) berniukų gimnazijoje, Skaityti toliau

Pasitikti rudens lygiadienį kviečia Žaliūkų malūninko sodyba (1)

 Pasitikti rudens lygiadienį kviečia Žaliūkų malūninko sodyba | E. Tamošiūno nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 19 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai), vyks rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas. Renginys nemokamas.

Rugsėjo 22-ąją, kai diena vėl susilygina su naktimi, kaip ir kasmet, minimas rudens lygiadienis. Būnant drauge ir dėkojant už gerą šių metų derlių, bus deginami saulės, medžio, ožio simboliai. Kūrenant laužą, bus prisimenami senieji rudens lygės papročiai:  ugnis, išnešta iš trobos per Kupolines, per vasarą įvairių švenčių metu degusią malūnininko sodybos laužavietėje, Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­ (2)

Rudens Lygiadienis.Zodiako zenklai_2015alkas,lt

Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 20 val. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną.

Tradiciškai šventėje susilygins diena ir naktis – tamsoje sužibs tūkstančiai ugnies žiburėlių, Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto paversiančių šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Ant Neries kranto iškils Vilniaus atsiradimo legendas įkūnysianti skulptūra. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos) (11)

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.   Skaityti toliau

Klaipėdoje pastatyta skulptūra „Piliakalnis“ (1)

Skulptūra „Piliakalnis“ | Lietuvos kalvių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 12 d. Klaipėdoje, Žardės prekybos centro aikštėje (prie Šiaulių banko skyriaus) buvo pastatyta kalvių sukurta skulptūra „Piliakalnis“.

Kūrinį, skirtą Piliakalnių metams paminėti, praėjusiais metais XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu nukaldino profesionalūs kalviai ir metalo meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Šventė Raudondvaryje vilios rudens gėrybėmis ir vokiškomis vaišėmis (1)

Rudens sambariai Raudondvaryje | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Rugėjo 8 d., šeštadienį, Šventės pradžia 

12 val. Raudondvario dvaro parke vyks tradicinė Kauno rajono bendruomenės šventė „Rudens sambariai 2018“.

Nors „Rudens sambariai“ yra visos bendruomenės šventė, tačiau daugiausia dėmesio joje skiriama žemdirbiams. Visos 25 rajono seniūnijos, Skaityti toliau

Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose (0)

Karinos Šaškinaitės, Ievos Trinkūnaitės, Aijos Pastarės, Žilvino Danio ir Justo Miceikos ištapyta garažų siena Zarasuose | Ž. Danio nuotr.

Birželio 25-liepos 14 d., Zarasuose ir Visagine, antrą kartą rengtas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir svarbios simbolinės prasmės kūrinių ir simbolinių prasmių gyvenimą, bet ir siekta atsigręžti į naujas meno kūrybos kaip bendravimo priemonės galimybes. Projekto vadovo tarpdisciplininio meno kūrėjo Žilvino Danio teigimu, šiame renginyje, veikiančiame atviros platformos principu, kūrybinis veiksmas derinamas su Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis“ sukvietė išskirtinės muzikos mėgėjus (nuotraukos) (1)

„Mėnuo Juodaragis“ | K. Šešelgio nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros renginys „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri jau antra diena džiugina ištikimus renginio gerbėjus.

Antroji renginio diena žadėjo gausią ir įspūdingą kultūrinę bei muzikinę programą. Vakaro pasirodymus Didžiojoje Dausų scenoje pradėjo grupė „Andaja“, Skaityti toliau

Mėnuo Juodaragis paskleidė burtus Žemaitijoje (nuotraukos) (3)

Šventės rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri gerbėjus pakvietė  įsikurti Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.

Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė Skaityti toliau

Prisiminta skaudžioji ir didingoji tautos istorija (0)

Prisiminta skaudžioji ir didingoji tautos istorija | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją, Ignalinoje, paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau