Mes baltai

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (0)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (1)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)

Pasidainavimai_JonoV.nuotr

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti. 

Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.

„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.

Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Ugnius Liogė – lietuviška muzika nuostabi! (video) (2)

Ugnius Liogė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Tiesą sakant, Vilniaus knygų mugės metu kalbintas leidyklos „Dangus“ ir projekto „Mėnuo juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė tokių žodžių netarė. Bet prisimenant, kad jis yra ir baltiškos bei lietuviškos muzikos krautuvėlės „Ragainė“ savininkas, kitokios išvados negali prieiti.

Jau keliolika metų gyvuojantys Ugniaus projektai žavi ne tik jo draugus, bet ir tuos, kurie yra įsitikinę, jog mes savojoje kultūroje galime ir turime rasti gyvenimo pilnatvę. Skaityti toliau

Romuvos mokykloje vyks užsiėmimai, skirti baltų laidojimo apeigoms (2)

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vasario 26 d., sekmadienį, 10.30 val. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose (Antakalnio g. 25, Vilniuje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų laidojimo apeigoms.

Mokyklos lankytojai išgirs dvi paskaitas. Etnologė, laidotuvių papročių tyrinėtoja Nijolė Marcinkevičienė pasidalins savo etnografinių ekspedicijų duomenimis „Etnografiniai laidojimo papročiai Lietuvoje“. Inija Trinkūnienė papasakos apie Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atliekamas laidojimo apeigas pagal baltų papročius. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Romuvos mokyklos dalyviai gilinosi į alkų tyrinėjimus (0)

V.Mikailionio paskaita Romuvos mokykloje_rengeju nuotr

Senojo Baltų Tikėjimo Bendrija Romuva tęsia Romuvos mokyklos užsiėmimus. Vasario 12d. Vilniaus Karininkų ramovėje vyko paskaitos, skirtos baltų šventvietėms.

Pranešimus skaitė Vidmantas Velička tema „Alkus atveriantys žodžiai“ ir  Vaclovas Mikailionis  apie „Vilniaus alkavietės“. Po paskaitų klausytojai diskutavo tema, kokia turėtų būti šiuolaikinė Romuvos šventykla. Skaityti toliau

Vilniaus romuva kviečia į sutartinių mokyklą (0)

Kulgrinda-K100

Kiekvieną trečiadienį, 17 valandą, A.Vivulskio 27-4 Vilniuje vyksta sutartinių mokymosi užsiėmimai. Sutartinių mokykla nuo vasario mėn. atnaujina kasmetinius sutartinių mokyklos užsiėmimus.

Sutartinės – tai ypatinga muzika, kurios neužtenka vien klausytis iš šono, stebėti žiūrovo žvilgsniu. Norint pajusti gilų, persmelkiantį sutartinės skambesį reikia klausytis jos iš vidaus, atlikėjų sūkury, kur įsipina ir tavo balsas.

„Sutartinių dainuotojus telkia gilus tradicijos pajautimas ir kaskart dainuojant patiriamas ypatingas darnos ir sutarimo pojūtis. Sutartinių dainavimas – giedojimas ramina, teikia pasitikėjimą savimi Skaityti toliau

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (0)

kudikis_V.Balkuno nuotr

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol. 

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Pusiaužiemis subūrė Romuvos jaunimą (video) (7)

Pusiauziemio svente_J.Vysniausko nuotr2

Į sausio 29 d., sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8.) įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena Romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.

Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti  žiemos miego įmigusius žalčius.

Skaityti toliau

Kviečia Pusiaužiemio šventės koncertas „Dievo žirgai. Laumės kasos“! (video) (0)

Sen Svaja | Sieloj ramu nuotr.

Sausio 21 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8), trys nepaprastos ir žymios tikro folkloro grupės – Ugniavijas, Sen Svaja ir Vėjopatis surengs Pusiaužiemio šventės koncertą „Dievo žirgai. Laumės kasos“

„Pusiaužiemis – yra tokia išskirtinė diena, kuomet vyksta daug spėjimų apie ateinančius orus. Visi jau išsiilgę pavasario ir jo pirmosios žalumos. Nuo pusiaužiemio jau telieka tik pusė žiemos. Tvirti „Ugniavijo“ vyrai karinėmis giesmėmis gins mus nuo paskutinių žiemos speigų. „Sen Svaja“ merginos-laumės vilios saulę šildyti Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau