Mes baltai

A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią (8)

A.Gedvilo knygos viršelis

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau

Gegužės 4-oji – Latvijos Nepriklausomybės Deklaracijos diena (video) (4)

Žmonių jūra Daugavos krantinėje po Latvijos Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo.1990 metų pavasarį, praėjus pusantrų metų nuo visuomeninių judėjimų – liaudies frontų – susikūrimo Baltijos respublikose, atėjo eiliniai Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiųjų tarybų rinkimai. Lietuvoje pirmasis rinkimų ratas vyko vasario 24 dieną, Estijoje – pora savaičių vėliau, o Latvijoje – mėnesiu vėliau.

Tai jau nebebuvo įprasti balsavimai, kuriuos liaudžiai periodiškai pateikdavo jos „vairininkas“ – Sovietų Sąjungos komunistų partija. Šį kartą pati kompartija buvo gana sutrikusi, nes Michailo Gorbačiovo paleistas „perestroikos“ „džinas“ jau 1989 metais siautėjo Kremliaus suvažiavimo rūmuose pirmojo Liaudies deputatų suvažiavimo pavidalu. Skaityti toliau

Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video) (8)

Gegužės 4 d., penktadienį, 12 val. Seimo I r. Konstitucijos salėje rengiama konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“, skirta Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti.

Konferencijoje pranešimus skaitys filosofas dr. Arvydas Juozaitis, VDU Letonikos centro vadovas, profesorius Alvydas Butkus, Seimo narys, Baltijos Asamblėjos Prezidentas dr. Paulius Saudargas. Sveikinimo žodį tars užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Po to įvyks diskusija kuriai vadovaus Seimo Pirmininkės patarėjas dr. Laurynas Kasčiūnas.

Tiesioginė konferencijos transliaciją internetu žiūrėkite ČIA. Skaityti toliau

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras (7)

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau

Alytaus kraštotyros muziejuje Šiurpilio piliakalnio radiniai (5)

Šiurpilio piliakalnis

Balandžio 17 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta paroda iš Suvalkų apygardos muziejaus rinkinių (Lenkija) „Kunigaikščio Šiurpo valdose. 30 metų archeologiniams tyrinėjimams Šiurpiliuose (1981–2011)“.

Ekspozicijoje – archeologų aptikti radiniai, kasinėjant Suvalkijos pagrindinę ir svarbiausią jotvingių gynybinę tvirtovę – aukščiausią Užnemunėje Šiurpilio piliakalnį.

Šiurpilio piliakalnis daugeliui Lenkijos pasienio regiono gyventojų yra gerai žinomas dėl Skaityti toliau

Broliai latviai kviečia į Baltų Krivulę II (registracija) (6)

dievturi.blogspot.com nuotr.

Įkvėpti 2011-ųjų metų pirmosios „Baltų krivūlės“ Kurtuvėnuose latviai šių metų birželio 8-9 d. ruošiasi surengti antrąją Baltų krivūlę. Latviškos pasaulėžiūros centras „Zaltis“ ir Beverynos krašto taryba antrąją Baltų krivulę ketina Vidžemės vidurinėje dalyje,  Beverinos apskrityje, Trikatoje, labai senoje ir istoriškai svarbioje vietoje.

Baltų krivulė tai Baltų tradicinių dvasinių bendruomenių visuotinė metinė sueiga kurioje dalinamasi dvasine patirtimi, mintimis, žodžiais ir apeiginiais veiksmais stiprinama baltų vienybė. Skaityti toliau

Molinės ganyklos Dzūkijos nacionaliniame parke (1)

Rūtos Indrašiūtės autorinė keramikos darbų paroda

Kovo mėnesį  Merkinės lankytojų centro parodų salėje atidaryta unikali Dzūkijos nacionaliniame parke, Maksimonių kaime kuriančios Rūtos Indrašiūtės autorinė keramikos darbų paroda „Molinės ganyklos“. Parodoje eksponuojami keli šimtai molinių ąsočių, švilpynių, dubenėlių, lėkštelių ant kurių „apsigyveno“ paukšteliai ir žvėreliai, gėlės, medžiai.

Nepaprastai kruopščiai, subtiliai dekoruoti darbai išties nuteikia džiugiai ir pavasariškai. Darbuose – Lietuvių tautodailei būdinga ornamentika, gamtos spalvos, tautosakiniai Skaityti toliau

Latvių grupė „Iļģi“ Vilniuje šiuolaikiškai perteiks baltišką praities dvasią (video) (2)

„Iļģi“

Kovo 20-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje pavasario lygiadienio koncertą surengs latvių grupė „Iļģi“. Grupės „Skylė“ kvietimu atvykstančio kolektyvo vokalistė Ilga Reizniecė interviu pasakoja apie folklorą, tradicijas, muziką ir artėjančią viešnagę Lietuvoje.

„Iļģi“ senojoje latvių kalboje reiškia „vėlės“. Šis žodis žinomas ir mums lietuviams. Mūsų krašte Ilgėmis buvo vadinamos Vėlinės.

Grupės lyderė I. Reizniecė, koncertuojanti su kolektyvu jau 30 metų, yra grupės dvasia ir tikra legenda Latvijos folko/postfolko scenoje. Daugybę šalių ir festivalių apkeliavusi grupė, pelniusi įvairiausių apdovanojimų, mylima paprastų žmonių ir apdovanota Latvijos prezidento, Skaityti toliau

Kartenos piliakanis taps dar patrauklesnis (0)

XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo Kartenos dvaras | salanturp.lt

Išnagrinėjus  vietovės istorinių, archeologinių bei gamtinių tyrimų medžiagą Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse buvo suprojektuotas, apjungiantis visus svarbiausius šiame komplekse esančius objektus, – pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais, nuorodomis.

Pagal parengtą Kartenos piliakalnio tvarkymo projektą, archeologinio komplekso teritorijoje numatoma atlikti Skaityti toliau

„Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė (0)

Nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“ pristato naują leidinį – vilniečių grupės „Spanxti“* kompaktinę plokštelę „Dievo žirgai, Laimės ratai“. Šiame muzikiniame albume skambanti post-folkloro kūryba yra kaip niekad baltiška – jungianti kultūrinį lietuvių ir latvių tradicijų palikimą su šiuolaikine interpretacija. Ką tik pasirodęs CD išsiskiria ir ypatingu apipavidalinimu.

„Spanxti“ istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška – per dešimtį gyvavimo metų ne kartą keitėsi kuriamos muzikos stilius ir kolektyvo sudėtis, Skaityti toliau

Jotvingių krašto ašara (2)

Rudaminos piliakalnis

Pietvakarių Lietuvos pakraštyje aplankęs tyriausių ežerų supamą nediduką Veisiejų miestelį ir išmaišęs vaizdingas jo apylinkes, jautiesi apžavėtas mistinio jų grožio. Tokioje vietoje žmonės turėjo gyventi nuo senų senovės.

Tačiau nerasite čia nei pilių, nei jų griuvėsių, kurie tai paliudytų. Net piliakalniai čia vos įžiūrimi, laiko nulygintomis kupromis. Vis dėlto istorikai neabejoja: Veisiejų kaštas – tai legendinių jotvingių tėvynė.

Karingos genties likimas 

Čionykščių ežerų pavadinimai skamba tarsi užkeikimai ar mįslės: Vainežeris, Verniejai, Šlavantas, Snaigynas… Skaityti toliau

Lietuviais būsime, kol to norėsime (2)

Diskusija | A.Petraitytės nuotr.Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. Jolanta Zabarskaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. Mindaugą Kvietkauską ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. Darių Kuolį. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

 K. P.: Gal pradėkime pokalbį, prisimindami institucijas, atsakingas už lituanistikos padėtį. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio) (33)

1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministerijoje bus pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą (0)

Lietuva Latvija/nuotr. K.VanagasSausio 20 d. 14 val. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatoma studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas. Parengė Lietuvos ambasadorius Neris Germanas ir Latvijos ambasadorius Albertas Sarkanis.

„Rengdami dokumentą pastebėjome, kad jau vien mūsų dėmesys sukėlė papildomą susidomėjimą mūsų valstybių santykiais, atskleidė kai kurias naujas problemas. Be to, sukaupta patirtis ir žinios praplėtė akiratį ir sustiprino įsitikinimą, kad dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai – turi ne tik bendrą istorinę praeitį, turiningą dabartį, bet ir bendrą ateitį“, – teigia pranešimo autoriai. Skaityti toliau

V.Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos (1)

Steponas Darius (nuotr. iš N.Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“

Baltijos pajūris – tai aisčių baltų gyvenimo tūkstantmečiai. Klaipėdos kraštas – amžių Lietuvos istorija, mūsų tautos būtis bei žūtbūtinių kovų už laisvę vieta. Eiliuotoji Livonijos kronika mini, jog Klaipėdos pilis buvo puolama taip dažnai, kad visiems antpuoliams surašyti „reikėtų veršio odos paieškoti“. Viso to negalima palikti užmarštyje. Klaipėdos krašto autochtonas visuomenės veikėjas pedagogas Martynas Gelžinis knygoje „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva“ apibendrino: „Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija yra tokia plati, gili ir patraukli, slepianti savyje daug ir įdomių mokslinių ir teisinių problemų, kurias mokslininkai vis ir vėl imsis tyrinėti“ ir priminė: „Jei mes tuose tyrimuose nedalyvausime, tai kiti parašys tokią Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją, kokia ne mums, bet jiems patiks“.

Sausio 15-oji – Klaipėdos diena Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II) (13)

Pernai gruodžio 18 dieną įvyko antrasis Baltų kultūros ir religijos (BKR) mokyklos susitikimas, kuriame paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, Jonas Trinkūnas, V. Tumėnas, mokyklos lankytojai nagrinėjo Kalėdų laikotarpio papročius ir apeigas, mokėsi dainų ir stengėsi jas suprasti. Šios mokyklos paskaitas pateikiame savo skaitytojams ir maloniai kviečiame prisijungti prie trečiosios BKR mokyklos sesijos.

Baltų kultūros ir religijos mokykla įsikūrė visai neseniai, pirmasis susitikimas įvyko lapkričio 18 dieną. Buvo nutarta, kad reikalinga mokykla, kurioje norintieji galėtų susipažinti su mūsų senąja religija ir kultūra. Mokykloje paskaitas skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai, Skaityti toliau

DONIO albumas „Ein Saulelė aplink dangų“ – toks, koks sumanytas anuomet (video) (0)

DONISPrieš pat Kalėdas leidykloje „Dangus“ pasirodė kiek netikėtas grupės DONIS albumas „Ein Saulelė aplink dangų“. Naujasis albumas iš tiesų buvo įrašytas dar 2001-2002 metais ir veik dešimt metų išbuvo paslaptyje. Paslaptimi apgaubtas tapo ir jo išleidimas prieš pačią Kūčių naktį, apie kurį niekur nebuvo skelbta iš anksto. Nupūtus regis visai plonyti laiko dulkių sluoksnį, šis brandžiai išlaikytas CD pasiekia klausytojus įamžintoje savo laikmečio būsenoje ir tikriausiai maloniai nustebins ne vieną šiuolaikinės baltiškos muzikos gerbėją. Skaityti toliau

Kinijoje iškils klaipėdiečio suprojektuotas Baltų kultūros parkas (6)

Petras Gecevičius

Šiaurinėje Kinijos dalyje esančio Jinzhou miesto teritorijoje iki 2013 metų iškils klaipėdiečio prof. Petro Grecevičiaus suprojektuotas Baltų kultūros parkas.

2013 metais minėtame Kinijos mieste vyks pasaulinė parkų kūrybos EXPO. Šia proga kuriamas apie 400 ha parkas, kuriame 20 žemės gabalėlių – po 0,5 ha skirta pasaulinės kraštovaizdžio architektų organizacijos (angl. IFLA) 2010 metais surengto konkurso nugalėtojams. Skaityti toliau

A.Butkus. Baltiškos pastabos (27)

Prof. Alvydas Butkus

Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių?

Iš tikrųjų į Latvijos reikalus Lenkija nesikišo nuo pat šių šalių nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Latgalos vadavimas iš bolševikų bendromis Latvijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis 1920 m. sausį yra pavyzdys, koks galėjo tada būti ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvai Lenkija taikė kitokius standartus – juos akivaizdžiai iliustravo Suvalkų sutarties sulaužymas ir Vilniaus okupacija 1920 m. rudenį. Skaityti toliau

SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video) (7)

SpanxtiNors vasaros atgarsiai ir derlingo rudens vėjai nupūtė leidybinius „Dangaus“ reikalus į metų galą, klausytojai neilgai trukus turėtų išgirsti kelis stiprius post-folkloro albumus. Vienas jų – tai ilgai lauktas, šiemet įrašytas grupės SPANXTI diskas „Dievo žirgai, Laimės ratai“, įkūnijantis pastarųjų metų kūrybą. SPANXTI istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška, savo giliausiose ištakose menanti pagan metal pogrindį ir tamsių tonų elektronikos naujienas. O visuose skirtinguose grupės skambesiuose ir pavidaluose išsiskiria taurus, iškilus, kintantis, bet visuomet solidžiai pagrįstas mitologinis kontekstas. Skaityti toliau

Atidaroma nauja paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ (0)

Š.m. gruodžio 15 d. 16 val. Mažeikių muziejuje (Burbos g. 9) vyks naujos ekspozicijos „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ atidarymas ir šiai parodai skirtų leidinių pristatymas. Senajai kuršių, žiemgalių ir žemaičių istorijai skirta konferencija, kurioje pranešimus skaitys Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, rengiama 12 val.

Į atidarymą pakviesti aukščiausi Lietuvos ir Latvijos valstybių vadovai, Latvijos Respublikos prezidentas Valdis Zatleras, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Skaityti toliau

A.Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis (21)

Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.

Baltai – pusiausvyros išlaikytojai

Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (I) (18)

Lapkričio 20 d. Vilniuje Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungoje įvyko pirmasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Pirmame užsiėmime paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Tumėnas, filosofas Aliaksejus Dzermantas (Minskas), Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila.

Alkas.lt imasi skelbti kai kurių BKRM paskaitų vaizdo įrašus, kad nedalyvavę mokyklos užsiėmimuose galėtų pasižiūrėti ir pasiklausyti. Skaityti toliau

I.Degutienė broliukams latviams palinkėjo visuomet gyventi laisvoje nepriklausomoje Latvijoje (0)

Lapkričio 16 d. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Seime atidarė fotografijų parodą „Taip mes ėjome į Nepriklausomybę“, skirtą Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms ir Nepriklausomybės paskelbimo 93-iosioms metinėms.

Pristatydama parodą I.Degutienė pirmiausia padėkojo renginio svečiams, atvykusiems pagerbti mūsų kartu – latvių, lietuvių, estų, mūsų vienybės, nes visos trys Baltijos sesės Skaityti toliau

Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais (2)

Lapkričio  18  d.,  penktadienį, 16  val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centro Didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8 ) vyks susitikimas  su  baltarusių Etnokosmologijos centro „Kryŭja“ almanacho  „Druvis“ skirto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etninėms tradicijoms ir baltiškosios kultūros paveldui Baltarusijoje, leidėjais ir autoriais.

Susitiksime dalyvaus almanacho „Druvis“ kūrėjai – dailininkas ir muzikantas, dūdmaišių meistras bei tradicijų tyrinėtojas, vyriausias almanacho redaktorius  Todoras Kaškurievičius, Skaityti toliau

Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video) (5)

Inija TrinkunieneŠiomis dienomis neeilinį gimtadienį švenčia garsi baltų kultūros puoselėtoja, apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, Lietuvos Romuvos vaidilė, sociologė Inija Rutkūnaitė-Trinkūnienė.

Dar studijuodama Vilniaus universitete 1973 m. Inija Trinkūnienė įsijungė į Vilniaus universiteto kraštotyrinį ir folklorinį Ramuvos sąjūdį, tapo veiklia kraštotyrinio judėjimo dalyve: dalyvavo tautosakinėse ir kraštotyrinėse ekspedicijose, šventė ir rengė tautines šventes, puoselėjo lietuvišką etnokultūrinį paveldą, Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video) (1)

Jau trečiąjį kartą Klevų piliakalnyje degė laužai, vyko spektakliai, buvo prisiminta Saulės mūšio reikšmė baltų gentims.

Prieš ketverius metus teko keliauti su Lietuvių etninės kultūros vicepirmininke Nijole Balčiūniene baltų žemėmis, lankyti piliakalnius. Nijolė daugelį kartų apkeliavusi etnines lietuvių žemes, aplankiusi daugumą piliakalnių Lietuvoje, labai susižavėjo Šurpilių piliakalniu. Iškart užvedė mintį, kad rugsėjo 22 dieną per Baltų vienybės dieną, reikėtų uždegti šiame didingame piliakalnyje laužą. Skaityti toliau

Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video) (39)

Gudų poetas ir muzikantas Alesius Mikus sukūrė dainą upei, menančiai rytinių galindų vardą, – Golediankai, dabar tekančiai per Maskvos miesto rytinę dalį. Daina atliekama atkurtąja prūsų kalba. Turint omenyje, kad rytiniai ir vakariniai galindai galbūt kilę iš vienos šakos, prie šios upės baltai galėjo kalbėti tarme, artima prūsiškai.

Alesius Mikus, žinomas ir kaip „Kryvakryž“ grupės muzikantas, dainos žodžius ir melodiją sukūrė ant minėtos Golediankos upės kranto. Čia ji ir užrašyta 2011 m. rugsėjo 21 dieną. Alesiui pritaria kanklininkas Aleksandras Subotinas – Liuboslavas. Skaityti toliau

J.Panka. Rinkimai Latvijoje ir baltų tautų vienybė (2)

Atėjęs ruduo atnešė pasakiškai gražų miško peizažą iš gelstančių lapų, vargus ir malonumus mokslo žinių siekiantiems mokinukams ir studentams, taip pat darbymetį politiniams ekstremistams, siekiantiems panaikinti pagrindines pozityvias naujoves naujajame Švietimo įstatymo variante. Tačiau rugsėjis kasmet atneša ir dar vieną dalyką, tai jau daugiau kaip šimtmetį kai kurių šviesuomenės atstovų propaguojama baltų vienybės idėja. Kasmet rugsėjo 22-ąją švenčiama Baltų vienybės diena.

Deja, ši šventė neranda atgarsių ir daug palaikytojų valstybių valdžios kuluaruose. Skaityti toliau