Mes baltai

Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.) (0)

Archeologas Donatas Butkus | pajurionaujienos.lt nuotr.

Šiandien, gegužės 24 d. į Dausas iškeliavo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.

Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.

Tai žmogus, „kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, per kelias minutes rasdavo seniausias ataskaitas. Skaityti toliau

Maksima siūlo Meilės dienos šventei trijų skanėstų pagaminimo būdus (0)

Kaune Mildos šventė

Manote, kad Meilės dienos šventė į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų ir siejasi tik su šventuoju Valentinu? Tuomet tikriausiai pamiršote, jog šį sekmadienį yra minima senovės lietuvių kultūrą menančios baltų meilės dievaitės Mildos diena. Nors ši šventė mena pagoniškus laikus, šiandien pažymėti Mildos dieną palepinant savo antrąją pusę tampa vis populiariau. O kaip saldžiau lepinti, jei ne desertais?! Tam puikiai pasitarnaus modernios tradicinių lietuviškų desertų idėjos.

Senovės lietuvių kultūroje Mildos vardu buvo vadinama meilės, Skaityti toliau

Pasklido Jorė po baltų kraštą (video) (1)

Jorės šventė Ožkiniuose (Lenkija) 2018m. | L. Grigaitytės nuotr.

Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.

Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau

Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių (0)

Evaldas Vyčinas | asmeninė nuotr.

Su altininku, folkloro žinovu, ansamblio „Visi“ vadovu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu, 2002 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu kalbasi Juozas Šorys

– Kiek Jums gyvenime ir renkantis profesiją turėjo įtakos gimimo vieta, tėvai, giminės?

– Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad renkantis profesiją niekur kitur, kaip tik į tuometinę konservatoriją [dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija], negalėjau stoti. Nei į Vilniaus universitetą, nei politechnikos mokslų, nei medicinos studijuoti… Mano tėvai gyveno Ukmergėje ir jie gerai (sakyčiau – sąmoningai) žinojo, Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

Studentų korporacija „Saja“ kviečia į pokalbį „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“ (2)

Studentų korporacijos „Saja“ nuotr.

Balandžio 23 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) įvyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto renginių ciklo „Lietuviškasis identitetas: 100+100“ susitikimas „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“

Susitikime dalyvaus ir apie baltiškąją tapatybę pasisakys net 4 dalyviai: internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas ir aktyvus baltiškosios kultūros puoselėtojas Jonas Vaiškūnas, baltistas VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Ar baltiškas gyvenimo būdas tinka šiuolaikinei šeimai? (34)

Baltiškos jungtuvės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 23 d. Šeimų romuva pradeda užsiėmimų ratą „Baltų tradicijos  šeimoje“. Visi užsiėmimai vyks 18 val. darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilnius).

Būtų keista, jei Šeimų romuva nekalbėtų apie šeimą – visuomenės ir valstybės pamatą, o taip pat ir erdvę, kurioje žmogus gali augti ir tobulėti. Tad šįkart Šeimų romuva kviečia susiburti į ratą tam, kad norintys turėtų galimybę patirti, kaip gyventi šeimoje laikantis baltiškųjų tradicijų ir kaip kasdienybėje pasinaudoti savo protėvių išminties aruodais. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“ (1)

Naisių baltų muziejuje | rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., trečiadienį, 10 val., Telšiuose, viešbučio „Sinchronas“ (Turgaus a. 24/1) konferencijų salėje, vyks Šiaulių turizmo informacijos centro (ŠTIC), Nacionalinės regionų plėtros agentūros (NRPA) ir keturių partnerių iš Latvijos įgyvendinamo projekto – „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“, antrasis seminaras. Numatoma seminaro trukmė su pertrauka 6 val.

ŠTIC, NRPA ir keturi partneriai iš Latvijos įgyvendindami projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ siekią Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video) (6)

Pasitinkami konferencijos dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 1-4 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti  kultūros centre vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“) Lietuvos Romuvos atstovai pristatė Senąjį baltų tikėjimą.

Pirmąją konferencijos dieną jaunas indų režisierius Aditija Patvardanas (Aditya Patwradhan) iš JAV, kuriantis filmus Holivude, surengė savo naujo filmo „Vakarų pasaulio rytiniai krantai“ („Eastern schores of the Western World“) Skaityti toliau

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos) (8)

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje | R. Balkutės nuotr.

Vasario 1 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti švietimo centre  prasidėjo Indijos tarptautinio kultūros studijų centro  (ICCS – International Centre for Cultural Studies) rengiama VI tarptautinė konferencija senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Šių metų konferencijos tema „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“).

Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Tai svarbi indų iniciatyva, siekianti Skaityti toliau

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris (3)

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris | Svajksta.by nuotr.

2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.

Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį  Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos  bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas  Valdis Celmas (Valdis  Celms).  

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau

Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą (0)

bendradarbiavimas_birzu sav. foto

Gruodžio pradžioje Joniškyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl tarptautinio turizmo projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ vykdymo 2018 metais. Sutartį pasirašė Latvijos (Bauskė, Iecava, Rundalė, Vecumnieki) ir Lietuvos (Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Joniškis) savivaldybės.

Bendradarbiavimo sutarties tikslas – skatinti turizmo objektų, renginių ir paslaugų plėtrą bendradarbiavimo partnerių teritorijose. Svarbiausi projekto uždaviniai – padrąsinti gyventojus keliauti ir atrasti kaimynų siūlomus turizmo objektus ir paslaugas, skatinti verslo ir turizmo plėtrą, organizuoti bendrą projekto akciją. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Gedimino Žilio apeiginės giesmės „Dievaitavimai“ skambės Advento vakare Panevėžyje (video) (0)

dievaitavimai su gediminu ziliu_rengeju nuotr

Gruodžio 6 d. ,trečiadienį, 17 val. Panevėžio apskrities  G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g.14) konferencijų salėje vyks pirmasis gruodžio mėnesio Advento susitikimas – DIEVAITAVIMAI su Gediminu Žiliu, žinomu muzikantu, kūrėju, Lietuvos Romuvos vaidila jo solinės giesmių dievams plokštelės išleidimo proga.

Buvęs panevėžietis Gediminas Žilys, Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas, vos prieš mėnesį išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“. Jame surinktos apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, Skaityti toliau

Juodkrantėje sužibs „Žvaigždžių sodai“! (2)

ZVAIGZDZIU SODAI-plakatasGruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys  „Tautoraštis“.

Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas (0)

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;

16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Galima siūlyti asmenis nusipelniusius gauti B. Savukyno premiją (2)

Bronys Savukynas

Skelbiamas dokumentų priėmimas Bronio Savukyno premijai gauti. Ji skiriama publicistinių kūrinių autoriams, kultūros leidinių vyriausiesiems redaktoriams už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose. 

Premijos gavėjus gali siūlyti juridiniai asmenys. Pateiktus asmenis svarsto B. Savukyno premijos skyrimo komisija, sudaryta iš penkių narių. Paraiškų laukiama iki lapkričio 15 dienos. Laimėtojas skelbiamas gruodžio 16-ąją, minint B. Savukyno gimimo dieną.

B. Savukynas buvo lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis Skaityti toliau

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos) (1)

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui

Sutelktomis Lietuvos ir Latvijos jėgomis pradedamas įgyvendinti Tarptautinio kultūros kelio „Baltų kelias“ projektas. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti unikalų tarpvalstybinį turistinį „Baltų kelio“ maršrutą, kuris apjungtų jau egzistuojančius maršrutus bei naujai kuriamus traukos objektus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje. Kuriant ir įgyvendinant esminę projekto idėją siekiama didinti Baltų kultūros pažinimą ir reprezentavimą, skatinti visus keliaujančius iš naujo pažinti regionus, juose įsikūrusius amatininkus, pasigrožėti unikalia gamta. Skaityti toliau

Kviečia žygis po Kurtuvėnų regioninio parko piliakalnius (0)

Vainagių piliakalnis | Rengėjų nuotr.

Spalio 22 d., sekmadienį, visi, norintys paminėti Piliakalnių metus, pakeliauti pėsčiomis ir susipažinti su Kurtuvėnų regioninio parko piliakalniais yra kviečiami į žygį. 15 kilometrų ilgio žygyje bus galimybė pamatyti rudeniškai pasipuošusius Vainagių, Ilgos kraštovaizdžius, susipažinti su Pustlaukio geomorfologiniu draustiniu, apankyti Vainagių, Galvydiškės, Gabriejolės piliakalnius, Vainagių miško pažintinį taką, Pustlaukio termokarstinę duobę, Galvydiškės senkapį. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

Verkių rūmuose Vilniuje skambės protėviams paminėti skirtos giesmės (video) (0)

velines.zvake.vaza_Raminta Berzanskytes nuotr.

Spalio 30 dieną, 18 val. Verkių rūmuose Vilniuje įvyks protėviams paminėti skirtas Vėlinių koncertas. Senąsias autentiškas mirusiųjų pagerbimo, laidotuvių ir karines giesmes atliks Romuvos apeigų folkloro grupė Kūlgrinda, vėlių balsai aidės Žemynos Trinkūnaitės kanklių skambesyje.

Protėvių atminimas ir pagerbimas – svarbi senojo baltų tikėjimo dalis. Tikima, kad mirusiųjų vėlės nepalieka gyvųjų, juk taip gera žinoti, kad mylimi žmonės neapleidžia, o saugo, kiekviename žingsnyje lydi ir globoja gyvuosius. Buvo tikima, kad protėvių vėlių kariauna net lydi karius į mūšį plazdėdama kariaunos vėliavose. Skaityti toliau