Mes baltai

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ kviečia į pažintinę kelionę nuo baltiškųjų teofanijų iki debesų meno (video) (0)

Verpstės | Alkas.lt nuotr.

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas“, – šie Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros profesoriaus dr. Rimanto Balsio žodžiai yra pagrindinis naujausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ leitmotyvas.

Rugpjūčio 6 d. per Balticum TV apie baltiškąsias teofanijas jau pasakojo nenuilstantis senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Balsys. Laidoje sužinojome kaip klasifikuojami senovės Skaityti toliau

Ant Medvėgalio gaus Alpių ragas (0)

Muzikos šventė ant Medvėgalio piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Liepos 22 d.,šeštadienį, 19 val. ant Medvėgalio piliakalnio (Šilalės r., Kaltinėnų sen.), esančio Varnių regioniniame parke, vyks „XI Medvėgalio menų festivalis“. Kadangi Medvėgalio kalnynas dažnai pavadinamas lietuviškomis Alpėmis, šventės vadovas ir režisierius Vytautas Jankauskas nusprendė šiais metais ant Medvėgalio išmėginti tikro Alpių rago skambesį.

Skaityti toliau

Kaip pasisemti magiškų galių gamtos kupėjimo metu? (0)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 30 d. 18 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, Molėtų raj. vyks žolininkės Almiros Didžiokienės paskaita „Rasos – gamtos kupėjimo šventė“ ir praktinis užsiėmimas – žoliavimas.

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai  kviečia į  jaukų pokalbį – paskaitą prie arbatos puodelio apie žolynų magiją ir jų gydomąsias galias bei praktinį užsiėmimą – žoliavimą apylinkių pievose. Be to, kartu su žolininke A. Didžiokiene bus galima pasigaminti natūralios kosmetikos, pasivaišinti tik ką prisirinktų žolelių arbata. Skaityti toliau

Joninės bus švenčiamos ir Lietuvos liaudies buities muziejuje (1)

Birželio 24 d. 13 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) visi norintys galės ne tik apžiūrėti muziejaus eksponatus, bet taip pat sužinoti daug senųjų tradicijų, susijusių su Joninių švente. Joninės – svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, dar vadinama šienapjūtės pradžia.

Daugelis Joninių papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ypač svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Kviečia Rasos šventė Verkių parke (7)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Birželio 24 d., šeštadienį,  nuo 19 val. vakaro iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių rūmų parke Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) surengs tradicinę Rasos šventė. Jau aštuonioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, vilniečiai čia drauge švenčia pačią seniausią trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Pasipuošę vainikais, susiskynę devynių žolynų Kupolę, pasiėmę lauknešėlį ir su šeimomis, draugais renkasi liepomis kvepiančiame Verkių parke.

Nuo 19 val. vakaro kaip ir kasmet  bus kupoliaujama, pinami vainikai, buriamasi iš žolynų, Skaityti toliau

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos) (3)

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ Skaityti toliau

Perkūno metas (video) (0)

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“  temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Rinkevičius – apie baltų kalbų likimus (video) (3)

Vytautas Rinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų. Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Laidos vedėja Nijolė Jačėnienė apie baltų kalbų likimus kalbasi su kalbos istoriku, poliglotu dr. Vytautu Rinkevičiumi.

Kultūros laidos skirtos Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ transliuojamos per Balticum TV kiekvieną sekmadienį. Skaityti toliau

Apie mūsų paveldėtosios kultūros pasaulio šventumą vyko seminaras Kernavėje (0)

Seminaras apie baltiska sventuma Kernaveje_lnkc.lt

Kasmet žmonės, saugantys savo krašto kultūros tradicijas, renkasi į savo „krivūlę“. Šiemet jau XXI etninės kultūros seminaras, kurio tema „Šventumo dėmuo – iš paveldėtosios kultūros“, vyko Kernavėje. Renginyje dalyvavo net 137 specialistai iš 46 savivaldybių – tai etninės kultūros centrų, muziejų, nacionalinių bei regioninių parkų etninės kultūros darbuotojai, taip pat Tautodailininkų sąjungos skyrių, amatų centrų atstovai. Juos kasmet sukviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Paskaitas pasirinkta seminaro tema skaitė žymūs mūsų kultūros tyrinėtojai. Archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius apžvelgė Lietuvos šventviečių raidą ir atskleidė iki šiol tebegyvą jų šventumą, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Algimantas Ramanauskas – Latvijos lietuviai turi parako! (video) (0)

Algimantas Ramanauskas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Alko“ komanda Rygoje sutiko daug įdomių tautiečių. Vienas iš jų – Algimantas Ramanauskas. Įdomaus likimo žmogus , nenustygstantis vietoje entuziastas, gyvoji istorija.

Pokalbis su juo įtraukė tiek, kad norėjosi ne tik kalbėtis, bet ir šokti. SiūlomeJums patiems tuo įsitikinti.

Algimantą Ramanauską kalbina Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)

Pasidainavimai_JonoV.nuotr

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti. 

Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.

„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.

Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Ugnius Liogė – lietuviška muzika nuostabi! (video) (2)

Ugnius Liogė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Tiesą sakant, Vilniaus knygų mugės metu kalbintas leidyklos „Dangus“ ir projekto „Mėnuo juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė tokių žodžių netarė. Bet prisimenant, kad jis yra ir baltiškos bei lietuviškos muzikos krautuvėlės „Ragainė“ savininkas, kitokios išvados negali prieiti.

Jau keliolika metų gyvuojantys Ugniaus projektai žavi ne tik jo draugus, bet ir tuos, kurie yra įsitikinę, jog mes savojoje kultūroje galime ir turime rasti gyvenimo pilnatvę. Skaityti toliau