Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių rajone dar kitoks – ypatingas ne tik tuo, kad yra vienas iš nedaugelio išlikusių medinių dvarų Lietuvoje, bet ir savo aplinka: kaimynystėje tekančiais šventais upeliais, paslaptis menančiais piliakalniais ir šimtamečiais ąžuolais. Daugiau apie šio dvaro atsiradimą ir likimą jau šį šeštadienį, gegužės 14 d. „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuvos dvarai“ papasakos jį aplankiusi laidos vedėja Eglė Kernagytė – Dambrauskė.
Iškilo sukilimo metais
Kaip ir daugelio Lietuvos dvarų, taip ir šio dvaro atsiradimo datą nuspėti sunku. Raseinių krašto istoriją tyrinėjantis Jonas Brigys mano, kad jei ne dabartinėje vietoje, tai gretimose žemėse dvaro būta jau net XVI-ame amžiuje. Vis dėlto iki mūsų dienų išlikęs medinių pastatų kompleksas iškilo vėliau: XIX a.viduryje, per sunkų Lietuvai antrojo sukilimo prieš Rusijos imperiją laikotarpį. Tai gana stebinantis faktas, žinant, kad dvaro savininkai rėmė sukilimą ir dalinai patys jame dalyvavo. Deja, sekėsi neilgai – vėliau dvaras ne sykį keliavo iš rankų į rankas. Paskutiniai jo savininkai buvo Rudžianskai – šeima, kurios atžalos jau atkūrus nepriklausomybę vėl atgaivino sovietmečiu gana apleistą dvarą ir pradėjo naują jo gyvenimą.
Palukščio dvaras | paluksciodvaras.lt nuotr.
Vieta baltiškoms vestuvėms
Vos keli kilometrai nuo Palukščio dvaro vingiuoja Dubysa, netoliese – ir į rytus tekantis Šventupio upelis (tikėta, kad tokio upelio vanduo stebuklingas) bei iš piliakalnio, pilkapių bei senkapių sudarytas Kejėnų archeologinis kompleksas. Tokia istoriškai ypatinga vietovė įkvėpė vietos bendruomenę puoselėti baltiškas tradicijas – ant Kejėnų archeologinio komplekso vyksta Baltų vienybės dienos, o pačiame Palukščio dvare, dviejų upelių santakoje prie aukuro rengiamos baltiškos vestuvių apeigos.
Palukščio dvaras | paluksciodvaras.lt nuotr.
Šimtamečiai medžiai, atkurti dvaro tvenkiniai ir autentiškos medinės dvaro sienos kuria ypatingą aurą kiekviename žingsnyje – atrodo, kad būtumei grįžęs ne į XIX amžių, o dar keliais šimtais metų atgal. Šią ypatingą dvaro dvasią teigia pajutusi ir Jūratė Šegždienė – viena iš naujųjų dvaro šeimininkų. „Esame iš kaimynystės – su vaikais seniau čia rinkdavome žemuoges, žibutes ir tiesiog įsimylėjome šitą stebuklingą vietą taip, kad nusprendėme įsigyti“, – sako Jūratė.
Palukščio dvaras | paluksciodvaras.lt nuotr.
Apžiūrėti Palukščio dvaro kompleksą (medinį svirną, ponų namą ir dar tris ūkinius pastatus), pasivaikščioti po dvarą supančią gamtą gali kiekvienas besidomintis istorija ar atvykęs švęsti savo šventės, na o nekantriausi viską iš arčiau galės pamatyti jau šį šeštadienį, 16.30, „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuvos dvarai“.
Lietuva be dvarų neturi ateities. Ateis laikas, jei kas bombos nenumes, kai dabartinių ypač turtingų žmogėnų pilys (tik pinigai iš kur, dirba 24/7, ypatingai gabūs, o gal kontrabanda, kyšiai ir ne tik?) taps istorinėmis vertybėmis! Gyvenimas gražus.
Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...
Gruodžio 15 d. 13–16 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyks konferencija „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“.
Ar paveldosauga dvarų atnaujinimo nė kiek neprižiūri, neturi jokių reikalavimų tam?
Lietuva be dvarų neturi ateities. Ateis laikas, jei kas bombos nenumes, kai dabartinių ypač turtingų žmogėnų pilys (tik pinigai iš kur, dirba 24/7, ypatingai gabūs, o gal kontrabanda, kyšiai ir ne tik?) taps istorinėmis vertybėmis! Gyvenimas gražus.