Kelionės

Išskirtinė Rambyno regioninio parko vertė (1)

Nuo Rambyno kalno atsiveriantis vaizdas į Nemuną | Giedrės Skipitienės nuotr.

Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).

Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.

Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, Skaityti toliau

Seniausia Pabaltijyje Medininkų pilis gegužę jau kvies turistus (0)

Medininkų pilis |nuotr. St Virgio efoto.lt

Gegužės mėnesį Medininkų pilies darbuotojai planuoja pabaigti milžinišką darbą ir, įrengę ekspozicijas, lankytojams atverti geriausiai Lietuvoje išsilaikiusią ir didžiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aptvarinę pilį. Legenda byloja, kad Medininkų pilį statė milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.

Niekada savo kunigaikščio neturėjusi ir vien gynybai nuo išorės priešų naudota pilis jau šia vasarą turėtų įgyti naują funkciją – ne gąsdinti ir bauginti kariuomenes, o traukti turistus iš Lietuvos ir kitų šalių. Skaityti toliau

G.Juršėnaitė. Paprastai apie nepaprastus dalykus (1)

Goda Juršėnaitė (5a klasė, Ignalina)

Tarsi ledai tirpsta paskutinės vasaros dienos. Į kambarį įskriejęs vėjelis atneša pirmuosius rudenėjančio oro kvapus. O dar taip norėtųsi pabūti gamtoje…

Staiga tarsi burtininkui mostelėjus lazdele norai pradeda pildytis. Ta stebukladarė – mano mama. Ji, gavusi mano ir pusseserės priesaikas, jog būsime kantrios ir ištvermingos, pažada parodyti tokias vietas, kurios yra ypatingos savo… paprastumu. Jos visai netoli nuo mano gimtosios Ignalinos ir jas garsina ypatingi medžiai.

Apsišarvojusios kantrybe ir gera nuotaika, šviečiant šiltai rudeniškai saulei, dviračiais patraukėme Palūšės link. Kelionė tetruko keliolika minučių ir buvo tikras malonumas – net nereikėjo minti pedalų, nes visą kelią lėkėm nuo kalvų su vėjeliu. Skaityti toliau

Kviečia Kovo 11-osios žygis po Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį (0)

Raginėnų piliakalnis |nuotr. iš www.lad.lt

2012 m. kovo 11 d. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kviečia prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną ir prisijungti prie žygio po Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį (Radviliškio r.). Bus lankomi piliakalniai, pilkapiai, mitologiniai akmenys, prisimenama Lietuvos istorija.

Laikas: kovo 11 d., sekmadienis, 11 val.

Susitikimo vieta: automobilių stovėjimo aikštelė prie Kleboniškių kaimo buities muziejaus. Atvykstama savo transportu. Koordinatės Čia. Skaityti toliau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau

Latvija turistus iš Lietuvos vilios ramybe ir lėtu gyvenimo tempu (0)

Kultūros renginiai, kulinariniai nuotykiai ir festivaliai, Rygos bei nedidelių miestų žavesys – tai raktiniai žodžiai, kuriais Latvija nusprendė šiemet aktyviai vilioti turistus iš Lietuvos. Šį savaitgalį vykstančioje tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur 2012“, Latvijos turizmo plėtros agentūra pristatys naujoves, pritaikytas turistams iš Lietuvos bei koncepciją „Latvia – Best enjoyed slowly“. Ši koncepcija skirta keliautojams, norintiems nors trumpam pakeisti savo gyvenimo tempą ir neskubant patirti naujų įspūdžių, pasimėgauti harmoningu poilsiu. Skaityti toliau

Panemunių regioninis parkas kviečia keliaujančius kitaip (0)

Nemunas | K.Stalnionytės nuotr.

„Plaukdamas Nemunu ir žvelgdamas į didingą, nepalaužtą dešinįjį panemunių šlaitą, žinai, jog čia „šalis, kur miega kapuos didvyriai“. Turbūt tai brangiausia bočių krauju pirkta Lietuvos žemės dalis“, – taip apie pakrantes, kur įkurtas Panemunių regioninis parkas, rašė profesorius Česlovas Kudaba. Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia pakeliauti (0)

Koplytstulpis Žemaitijos nac. parke | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaitijos nacionalinis parkas – viliojanti turtingos gamtos ir savito kultūros paveldo knyga. Taip teigė ją „pavartyti“ pakvietusi šio parko gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė. Ir iš tikrųjų šiame parke aplankėme labai daug įdomių vietų – Platelių miestelį ir ežerą, Beržorą, Babrungėnų malūną, Plokštinės mišką ir unikalią militarizmo ekspoziciją, aplankėme žemaičių menininkus, Žemaičių Kalvariją ir kitas vietas.

Plateliuose apžiūrėjome iš tašytų rąstų 1744 metais pastatytą šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčios šventoriuje palaidoti buvusių Platelių dvaro savininkų grafų Šuazelių palikuonys. Grafas buvo Rusijos caro armijos karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur pasistatė dvarą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Varnių regioninį parką (0)

Varnių reg. parkas | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaičių žemės viduryje įkurtas Varnių regioninis parkas, pasižymintis unikaliu kultūriniu ir gamtiniu paveldu. Įdomu, kad čia, prie Lūksto ežero, yra vienintelė vieta ne pajūryje, kur galima rasti gintaro. Taip pat šiose vietose buvo atrasti seniausi ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Pabaltijyje žmonių palaidojimai. Čia – Varniai, laikomi vienu iškiliausių Lietuvos kultūrinių ir religinių centrų. Mikalojus Daukša čia išleido pirmąsias lietuviškas knygas Didžiojoje Lietuvoje. Iš čia pasklido Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis, tad simboliška, kad iki šiol Varnių katedroje stovi šio vyskupo krėslas. Parke išskiriami 32 įvairaus pobūdžio draustiniai ir dar gamtinis rezervatas. Parko teritorijoje aptiktos 182 paukščių rūšys, iš kurių net 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jeigu pasiseks galima pamatyti ir baltąjį kiškį, kuris taip pat įrašytas į raudonąją knygą. Skaityti toliau

Keliaukime po Nemuno deltos regioninį parką (0)

Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų – Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra  unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Vištyčio regioninį parką (0)

Vištyčio ežeras

Yra Lietuvoje toks regioninis parkas, kur kelionę pradėjus Lietuvoje, galima pratęsti ir užsienyje. Vištyčio regioninis parkas ribojasi su buvusia Karaliaučiaus sritimi, dabar priklausančia Rusijai, pietuose – su Lenkija. Parko teritorija apima Sūduvos moreninės aukštumos dalį – aukščiausią vietą Baltijos aukštumose Lietuvoje.

Čia galima pamatyti įspūdingus 300 metų senumo ąžuolynus, 200 metų sulaukusius pušynus ir eglynus, išlikusius dar nuo sengirių. Šiame parke augančios 33 augalų rūšys ir 14 rūšių paukščių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Kauno marių regioninį parką (0)

Kauno marių regioninis parkasAr žinojote, kad Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje? Ir kad mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis?

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent šiose vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas. Skaityti toliau

Atradimai Ventos regioniniame parke (0)

Žinomos dainos žodžiai: „Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu pavadintas regioninis parkas Šiaulių, Akmenės ir Mažeikių rajonuose užima per 10 600 hektarų: Ventos upės slėnį, miškingus jos krantus ir intakų – Dabikinės, Virvytės, Avižlio, Uogio slėnius. Daugiau kaip pusę parko teritorijos užima miškai, daugiau nei trečdalis ploto yra draustiniai, kiek daugiau nei 1 proc. – rezervatas. Ventos regioniniame parke auga beveik 700 augalų rūšių, net 31 jų yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

Kernavė – lietuviškoji Troja (0)

Kernavė

Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Įdomu tai, kad visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai – ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas. Įspūdingą kraštovaizdį čia sudaro ne tik piliakalniai, bet ir kalvos, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su savo skardžiais. Slėnyje yra saugoma nemažai archeologinių vertybių, pavyzdžiui, Kernavės kapinynas, Kernavės senovinė gyvenvietė ir kt. Skaityti toliau

Kol Stelmužės ąžuolas žydės (0)

Stelmužės ąžuolas |K.Driskiaus nuotr.

Iš Zarasų į Stelmužės kaimelį vinguriuoja siauras duobėtas kelias. Atrodo, tuoj privažiuosi pasaulio kraštą: taip reta čia žmonių, taip gūdu. Iš tikrųjų kaip pasakoje – stūkso senas gumbuotas ąžuolas galiūnas, o šalia jo – medinė bažnytėlė, pastatyta be vinies… Tai – Senoji Stelmužė, mažytis kaimelis pačiame Lietuvos pasienyje. Daug yra nuostabių vietų Zarasų krašte, tačiau ši – pasakiška.

Sėlių tėvynė

Zarasų kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu, prieš šimtus tūkstančių metų. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą (9)

Jonas ir Inija Trinkūnai su Džaipuro savanoriais 2011 m. | Alkas.lt nuotr.Vasario 11 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir vaidilė Inija Trinkūnienė išvyko į dvasinę kelionę po Indiją. Inija ir Jonas Trinkūnai iš Delio žada traukti link Indijos rytų pakrantės, aplankyti šventą Puri miestą, pakeliauti Bengalijos pakrante iki Kalkutos, paskui vykti į  Haridvarą, esantį prie Gangos upės, Himalajų priekalnėse.

Haridvare kovo 3-7 d. vyks tarptautinė tradicinių kultūrų atstovų konferencija „Rūpestis pasaulio pusiausvyra“ („Nourishing the Balance of the Universe“).

Šią  konferenciją rengia Tarptautinis kultūrų studijų centras (International Center for Cultural Studies – ICCS). Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Skaityti toliau

Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti (0)

Plynosios telmologinis draustinis | K.Stalnionytės nuotr. Nereikia važiuoti į kitus kraštus, kad išmėgintumėte vaikščiojimą kabančiais lieptais. Tokių gausu Pagramančio regioniniame parke. Čia atvykę kai kur pasijausite kaip ne Lietuvoje: įspūdingi skardžiai, slėniai, kanjonai ir terasos – visa tai Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, kurį išvysite. Parke įsteigti penki draustiniai: Jūros, Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis,  galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų įvairių rūšių.

Parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Skaityti toliau

Kviečia Strėvos mūšio atminimui skirtas pėsčiųjų žygis (0)

Žygis | juozulevicius.ltVisi, norintys pažinti savo krašto kultūros ir gamtos paveldą 2012 vasario 4-5 d. kviečiami į žygį skirtą Strėvos mūšio, vykusio 1348 m. atminimui.

Vasario 4 d. 10 val. žygio dalyviai rinksis Žiežmarių miestelio centrinėje aikštėje prie Laisvės paminklo. Nuo 10:00 iki 18:00 Žygio dalyviai aplankys Žiežmarių dvaro sodybos liekanas, senąsias kapines, o keliaudami Strėvos upės vingiais žemyn upe priesi Medinius Strėvininkus. Toliau bus žygiuojama per Strėvininkų mišką, Limšiaus upelio slėnį, Burdiškių vienkiemius. Nakvoti žygeiviai apsistos Burdiškėse dailininkės Albinos Žiupsnytės sodyboje. Sušilę prie malkomis kūrenamos krosnies gulsis ant grindų su savais miegmaišiais. Skaityti toliau

Liepą lankytojus priims pirmieji Lietuvos teminiai kaimai (0)

Daug Lietuvos kaimų turi magišką aurą/DELFI skaitytojo nuotr.

Iš projekte dalyvaujančių vienuolikos Ignalinos ir Zarasų rajono kaimų po daugybės mokymų, diskusijų, stebėjimų buvo atrinkti trys.

2011 m. gruodžio 12 dieną daug atgarsių ir susidomėjimo sulaukęs projektas „Teminiai kaimai“ perėjo į antrąjį etapą – iš projekte dalyvaujančių vienuolikos Ignalinos ir Zarasų rajono kaimų po daugybės mokymų, diskusijų, stebėjimų buvo atrinkti trys. Jie dalyvaus projekte toliau: mokysis, konsultuosis, dirbs ir kurs, visomis jėgomis stengdamiesi tapti visaverčiais teminiais kaimais – vieno turistinio maršruto dalimi. Trys kaimai Lietuvoje ir trys, kirtus sieną, Latvijoje jau nuo 2012 m. liepos mėnesio kvies apsilankyti ir smagiai praleisti laiką. Skaityti toliau

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas kviečia pakeliauti (2)

Šv. Jonų bažnyčia | nuotr. Kristinos Stalnionytės

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas sulaukia itin daug lankytojų dėmesio. Atvykstama pažiūrėti, kur kažkada gyveno Lietuvos valdovai, stūksojo pilys, pasivaikščioti senamiesčiu, kurio seniausia dalis įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.

Senovėje Vilniaus pilių teritoriją juosė galingos mūro sienos. Skaityti toliau

Vilniaus senamiestyje nuspręsta kurti Rytų Azijos menų centrą (5)

Paulius Normantas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, remdama keliautojo P.Normanto iniciatyvą, pritarė viešosios įstaigos Rytų Azijos menų muziejaus steigimui. Įsikūręs Užupyje Malūnų gatvėje, specializuotas Azijos kultūros centras eksponuos, kaups, saugos ir restauruos meno kūrinius, taip pat organizuos įvairaus žanro kilnojamąsias parodas, pristatančias tiek Rytų Azijos, tiek kitų Azijos regionų kultūrą, vykdys švietėjišką veiklą.

Muziejuje bus eksponuojama lietuvių keliautojo, orientalisto, fotografo, dalyvavusio penkiolikoje ekspedicijų po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes, Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau

Panevėžio žygeiviai kviečia į Vėlinių žygį (0)

2011 m. spalio 21-23 d. Lietuvos žygeivių sąjungos Panevėžio skyrius kviečia dalyvauti Vėlinių žygyje po Pasvalio kraštą. Žygio dalyviai lankys ir tvarkys partizanų, sukilėlių, knygnešių kapus, senąsias kaimų kapinaites, prisimins Vėlinių papročius.

Žygio dienotvarkė:

Spalio 21 d., penktadienio vakare nuo 18 iki 20 val. renkamasi Deglėnų bendruomenės namuose Skaityti toliau

Pėsčiųjų žygis Pūčkoriuose (0)

Šį sekmadienį spalio 23 d, 16 val. bus keliaujama Pavilnių regioninio parko rudenėjančiu Pūčkorių pažintiniu taku. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija jau ne pirmą kartą kviečia į rudeninius pėsčiųjų žygius. Pažintinių žygių metu, kartu su Jumis keliaus ilgametė Direkcijos gidė, geografė Nijolė Balčiūnienė. Nuo Pūčkorių geologinės atodangos bus apžvelgiami Vilnios slėnio istoriniai malūnai, patrankų liejyklos, palivarko pastatai, bus keliaujama srauniosios Vilnios pakrantėmis Skaityti toliau

Prof. E.Aleksandravičius: istorija turi padėti žmogui jaustis stipresniam (1)

Prof. Egidijus Aleksandravičius

Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius rugsėjo 23 dieną penkioms savaitėms išvyksta į ypatingą ekspediciją – egzotiškoje Brazilijoje jis ir keletas kitų, išeivijai neabejingų žmonių, rinks duomenis apie čia išsibarsčiusias lietuvių emigrantų bendruomenes ir kadaise šią šalį lankiusius lietuvių misionierius. Sugrįžus į Tėvynę, ekspedicijos įspūdžius ir ryškiausias lietuvių diasporos asmenybes žadama aprašyti knygoje „Pokalbiai lietuvių pasaulio pakraštyje“. Skaityti toliau

Estai turistus vilioja „Svogūnų keliu“ ne tik vasarą (0)

Sentikis Osipas Jotkinas iš Raja kaimelio | firstmotion.eu nuotr.Kaimynai estai teigia, kad vidurvasaris nėra vienintelis metų laikas, kuomet yra smagu keliauti ir pramogauti gamtoje. Ketvirto didžiausio Europoje ežero – Peipsi – regionas, įsikūręs Rytų Estijoje, išsiskiria visus metus trunkančiomis veiklomis bei savita svogūnų kultūra. Peipsi ežero pakrante nusidriekusiame turistiniame „Svogūnų kelyje“ yra sutelkta daugybė įdomių veiklų, kurios traukia turistus visais metų laikais.

„Svogūnų kelio“ pavadinimas prigijo dėl šiose vietose žemdirbių auginamų itin kokybiškų svogūnų. Čia rengiamas ir kasmetinis Svogūnų festivalis, rugsėjo 12 d. sutraukiantis daugybę šios daržovės mėgėjų iš visos Estijos. Skaityti toliau

A.Užpelkytė. Aukštaitijos giesmė (0)

Labanoro regioninis parkas, Giedrelio ežerasGimtasis mano kraštas – lietaus, vandens šalis.
Žmogus su vėjais šnekas, ar paukščiai greit parskris?
Ranka aš siekiu jūrą ir apglėbiu marias,
Pavasario platybėj vaikau laivų bures.
Upelių, upių vingiai ir Nemuno delta,
O kraštas šis vadinas Mažoji Lietuva.

Mažoji Lietuva mano gimtasis kraštas, į kurį suteka visi Lietuvos vandenys – tai Nemuno deltinė lyguma. Čia plyti derlingosios užliejamosios pievos, kurias suformavo upių gabenami nešmenys. Visada maniau, jog tokia yra visa Lietuva: Skaityti toliau

Didysis žygis po Baltijos šalis tęsiasi (0)

Jau trečią mėnesį vyksta „Didžiojo žygio po Baltijos šalis 2011“ turistinis projektas. Šiuo metu projekto maršrutais keliauja beveik tūkstantis dalyvių, kai kurie iš jų projektui įpusėjus jau sugebėjo pabuvoti visuose trisdešimtyje kelionės vietovių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Projekto svetainę www.greatbaltic.eu šiandien jau aplankė daugiau nei 20 tūkst. žmonių, daugiausia iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Vokietijos. Iš viso svetainė susilaukė lankytojų iš 101 pasaulio šalies. Šiuo metu projekte yra užsiregistravę beveik tūkstantis dalyvių, Skaityti toliau

Triatlonininkas V.Urbonas bandys perplaukti Baikalo ežerą (2)

Šiandien, liepos 21-ąją, iš Seimo rūmų iškilmingai išlydėti į ekologinį žygį „Vanduo – tai gyvybė“ dalyviai. Ekologinio žygio rengėjai, minėdami lietuvių tremties 70-metį, liepos 27–29 dienomis bandys perplaukti Baikalo ežerą, esantį Rusijos Federacijoje ir taip garsinti Lietuvos Didžiųjų tremčių istoriją.

Renginio metu žygio globėja Seimo Pirmininkė Irena Degutienė žygio dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą ir kapsulę „Gintaro ašara“ Skaityti toliau

INIT televizija kviečia į istorinę kelionę po Ukrainą (0)

Olesko pilis Lvovo sritis

Šiemet liepos 23–31 d. INIT televizija rengia jau antrą kelionę į buvusias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemes. Jos metu ketinama daugiau dėmesio skirti Kijevui ir iš jo pasiekiamoms sritims. Vienas didžiausių viduramžių Europos miestų Kijevas Lietuvos kunigaikščių valdžioje buvo nuo 1322 iki 1569 m.

Pernai INIT televizija rodė dvylikos laidų ciklą iš kelionės po Lietuvos pilis Ukrainoje. Surengtos istorinės ekspedicijos metu buvo aplankytos Volynės ir Podolės žemės, pasiekta Juodoji jūra bei Kijevas. Skaityti toliau