Penktadienis, 3 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kodėl 2023-ieji tapo ir Žirgo metais?

Daiva Červokienė, www.voruta.lt
2023 01 14 09:00
2
D. Červokienė. Kodėl 2023-ieji tapo ir Žirgo metais? | G. Kaltenio nuotr.

D. Červokienė. Kodėl 2023-ieji tapo ir Žirgo metais? | G. Kaltenio nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje dvaro sodyboje buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, 2023-uosius paskelbė Žirgo metais.

Šį sumanymą dar 2021 m. sumanė Žemaičių dailės muziejaus, Arklio muziejaus, Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos vadovai.

Sumanymo ištakos

„Arklio muziejuje domimės arklininkystės istorija, stengiamės ja sudominti ir kitus, minime įvairias datas, susijusias su lietuviškomis žirgų veislėmis.

Ieškodami papildomų žinių apie žemaitukus, žurnale „Žemaičių žemė“ aptikome, kad 1922–23 metais Plungėje, buvusio kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro arklidėse, ėmė veikti Valstybinis žemaitukų žirgų žirgynas.

Šiomis žiniomis pasidalinau su Žemaičių dailės muziejaus, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos  atstovais.

Žinoma, jiems tai nebuvo naujiena, ir jų mintyse sumanymas paminėti šią datą jau buvo šmėstelėjęs“, – sakė Arklio muziejus vedėjas ir arklininkystės mėgėjas Mindaugas Karčemarskas.

„Žemaičių dailės muziejus yra Oginskių dvaro ansamblio Plungėje ir šios giminės papročių puoselėtojas. Viena iš jų paveldo temų yra žirgai ir ypač – istorinės lietuvių žirgų veislės žemaitukai.

Prisiminti juos skatina ir šiuo metu baigiamas atnaujinti vienas gražiausių Plungės Oginskių dvaro ansamblio pastatų – neogotikos stiliaus žirgynas, Mykolo Oginskio užsakymu suprojektuotas ir pastatytas puošniųjų kunigaikščio rūmų parteryje“, – teigė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus dr. Jolanta Skurdauskienė.

Žirgo reikšmė

Muziejininkė, Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos aktyvistė pastebėjo, kad žymusis prancūzų istorikas Fernanas Brodelis veikale „Viduržemio jūra ir Viduržemio jūros pasaulis Pilypo II epochoje“ teigė, kad Viduržemio jūros regiono, jo erdvės sukūrimui ir sėkmingam veikimui labiausiai nusipelnęs ir jo simboliu tapęs yra ne kas kitas, o asiliukas, daug amžių keliais ir bekelėmis gabenęs nešulius plačiame pietiniame Europos regione.

„Mūsų, Baltijos regione, ypač Lietuvoje, nepaprastai svarbus buvo žirgas.

Ne be reikalo Vytis arba raitelis su žirgu buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir yra dabartinės mūsų valstybės heraldinis simbolis, ant monetų kaldintas jau nuo XIV a.

Esame išsaugoję vieną seniausių Europos arklių veislių, lietuvišką žirgų veislę, kuri jau XVI a. istorijos šaltiniuose vadinta žemaičių arkliais arba žemaitukais.

Šis lietuviškas žirgelis ne vieną kartą buvo atsidūręs ant išnykimo ribos ir visgi išsaugotas.

Irenėjus Oginskis, Rietavo dvaro savininkas XIX a. viduryje buvo pirmasis susirūpinęs šios veislės išlikimu.

Vėliau tuo rūpinosi jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, valdę Rietavo ir Plungės dvarus“, – sakė dr. J. Skurdauskienė.

Žemaitukai žygyje | G. Kaltenio nuotr.
Žemaitukai žygyje | G. Kaltenio nuotr.

Vos išliko per karą

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, dr. Tomas Petreikis, domėjęsis žemaitukų veislės likimu XX amžiuje ir iki 1945 metų ir pagrindęs teikimą, kad Seimas 2023-uosius paskelbtų Žirgo metais, teigė, jog per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas žemaitukų Lietuvoje tebuvo likę vienetai.

Juos išsaugojo geri žemaitukų žinovai lietuvių patriotai:

signataras Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose (Alsėdžių valsč.), Česlovas Milvydas Matkaičiuose (Radviliškio r.), Kazimieras Jančevskis Blinstrubiškiuose (Raseinių r.).

„Galvodami apie tolesnį žemaitukų veislės likimą šie dvarininkai daugiau kaip prieš šimtą metų dėjo didžiules pastangas, kad vienintelė lietuviška arklių veislė nenustotų gyvavusi.

Lietuvos žemės ūkio ministerija su žemaitukų veisimo mėgėjais rūpintis žemaitukų veislės išsaugojimu pradėjo 1921 m. Sumanyta steigti žirgyną, ieškota jam tinkamos vietos ir jo vadovo“, – pasakojo dr. T. Petreikis.

Valstybinis žirgynas Plungėje

1922 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, tais pačiais metais buvo patvirtintos „Veisliniams žemaičių veislės arkliams premijuoti taisyklės“, kurios turėjo padėti surasti geriausius žemaitukų veislės atstovus bei įsigyti pirmieji arkliai.

Oficialus Plungės valstybinio žemaičių veislės žirgyno atidarymas buvusiose Oginskių dvaro patalpose įvyko 1923 m. gegužės mėnesį.

Monografijoje „Gruzdžiai“ (pirmoje dalyje, 2008, Versmė) paskelbtas agronomo Juozo Petraičio (1898–1981),  1929–1934  m. buvusio Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno vedėju, straipsnis, kuriame pateikiama nemažai informacijos apie žemaitukų veislės likimą ir minėtą žirgyną.

Jis buvo įsteigtas 1922 m. lapkričio 1 d. Plungės žemės ūkio mokyklos mokomajame ūkyje – buvusiose gražiose  Oginskio arklidėse.

Žirgyno taisyklių pirmasis punktas skelbė, kad žirgyno tikslas yra „sąmoninga žemaičių veislės eržilų ir kumelių atranka gauti gero eksterjero prieauglio, iš kurio racionališku auklėjimu ir šėrimu išauginti aukštesnio ūgio ir didesnės masės arklį, išlaikant žemaičių veislės arklių geras savybes: nelepumą ir ištvermingumą“.

Iš pradžių žirgynas tvarkėsi savarankiškai, bet jo išlaikymas valstybei „atsiėjo“ per brangiai.

Todėl 1927 m. žirgyno ūkis buvo sujungtas su Plungės žemės ūkio mokyklos mokomuoju ūkiu ir pavestas žemės ūkio mokyklos vedėjui administruoti.

Po tokio pertvarkymo žirgyno laikymo išlaidos sumažėjo, nes arkliai buvo panaudojami mokomojo ūkio darbams.

1934 m. rugsėjo mėnesi Plungės žemaičių veislės valstybinis žirgynas perkeltas į Gruzdžių gyvulininkystės mokyklos mokomąjį ūkį.

Ir apie šiandieną

Ką pašnekovai patartų norintiems dabar pamatyti žemaitukų ir „akis į akį“ pabendrauti su jais?

Pasak jų, bene lengviausia tai būtų padaryti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institute Baisogaloje, kuris lengvai atveria duris besidomintiems senųjų veislių gyvūnais, dalyvauja ir Kaimo turizmo asociacijos rengtame „Atvirų durų kaime“ renginyje.

Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės Rūtos Šveistienės, dabar Lietuvoje išlikę apie 900 žemaitukų veislės arklių, per metus gimsta apie 60 kumeliukų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tarp 2023 atmintinų metų – 3 etnografiniai regionai
  2. Plungės dvare įsikūrė moderni biblioteka
  3. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje vykstančioje konferencijoje ,,Dvarų kultūra Lietuvos muziejuose“ aptartos muziejininkystės aktualijos
  4. EKGT susirūpino tradicinės žvejybos Kuršių mariose likimu
  5. Plungėje vyks žemaičių krašto dainų ir šokių šventė „Sosėtėkem Plungie“
  6. Patvirtinta nauja Etninės kultūros globos tarybos sudėtis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. P.Skutas says:
    3 savaitės ago

    Matyt, ne mažesnį vaidmenį už arklį lietuvių istorijoje suvaidino ir kiaulės, šernai. Tam, kad galėtum arkliais žemę arti, žirgais į žygius joti, žmogui buvo būtina stipriam būti, t. y. maitintis mėsa – šerniena, kiauliena. Antai, tam, kad smegenys vystytųsi motinos lašinius duodavo net kūdikiams čiulpti. Taigi ir šernas, kiaulė turi lietuviškos istorijos, gali būti, kad ji net yra susijusi su Perkūno ar Saulės garbinimu. Buvus tarp jų ryšį rodytų ir žodžių saulė – kiaulė giminingumas. Vilniuje Šventaragio slėnyje net Swinia gatvė (slav. kiaulės) buvusi.
    Tad ar nederėtų Lietuvai imtis skelbti ir šerno, kiaulės metų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 savaitės ago

      Pokariu mačiau, kaip lašinius dėjo ant plačios žaizdos (atrodė, tartum oda nuplėšta) – sakė, jog taip labai greitai žaizda užsitraukia.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Medicina | sam.lt nuotr.

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
Ukrainos balsas

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
JAV kariai Pabradėjė | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija

2023 02 02
L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Laima Vilimienė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

2023 02 02
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
partijos_tm.lt
Lietuvoje

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo
  • Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija
  • Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namuose tęsiamas susitikimų ciklas, kviečiantis kino mylėtojus į pasaulio kino vakarus...

Skaityti toliau

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sušauktame Pieno tarybos posėdyje gamintojų, perdirbėjų ir institucijų atstovai aptarė kritinę padėtį pieno rinkoje, mažėjant...

Skaityti toliau

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
1
Medicina | sam.lt nuotr.

Medicinos studijų programos skiria itin didelį dėmesį būsimo profesionalo klinikiniams ir techniniams gebėjimams. Todėl būsimo sveikatos žinovo komunikacijos įgūdžiai pamirštami....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Keleriopa pilietybė apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

Kitas straipsnis
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai