Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mažajai Lietuvai atminti

www.alkas.lt
2023-01-14 10:00:24
0
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Sausio 10 d. popietę Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė“ atidarymas.

Šia svarbia proga gausiai susirinkę svečiai sugiedojo Mažosios Lietuvos himną.

Renginį vedė LGGRTC darbuotojas Gaudentas Aukštikalnis.

Surgaila Karaliaučiaus kraštą fotografavo ir filmavo penkerius metus – 1988–1992 m. Padaryta apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų.

Parodos pristatyme dalyvavo JAV gyvenantis poetas, liuteronų kunigas Valdas Aušra, Rimantas Dichavičius – dailininkas, fotomenininkas, leidėjas, dr. Algirdas Matulevičius – istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas, Leonas Narbutis – visuomenininkas, parodos iniciatorius Vilniuje, Vytautas Povilas Šilas – Mažosios Lietuvos tyrėjas, žurnalistas, inžinierius, esperantininkas, doc. dr. Aurimas Švedas – kultūros istorikas, dėstytojas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas.

Per nuotolį iš JAV prisijungė ir pats parodos autorius L. Surgaila, kuris dėkojo gausiai susirinkusiems jo darbų ir minčių pasekėjams ir gerbėjams, sakė, kad Karaliaučiaus kraštas – tai griuvėsių poezija, Niekieno žemė, kuriai analogų nėra visoje Europoje.

Šiandien Karaliaučiaus krašte gyvena jau visai kiti žmonės, nieko bendra neturintys su ta kultūra, kurios įspūdingi griuvėsiai vis dar tebestūkso ir mena šimtmečių istorijas bei senuosius šių vietovių gyventojus.

Po Antrojo pasaulinio karo kraštą užėmę sovietai vos per kelerius metus sugebėjo sunaikinti tai, ko per kelis šimtmečius nepadarė vokiečiai ir lietuvininkai.

Dabar, stebėdami karo veiksmus Ukrainoje, galime dar kartą įsitikinti, kas lieka po to, kai į miestą, šalį ar kultūrą ateina svetimšaliai okupantai su savo tvarka ir vertybėmis.

Ši paroda Vilniaus gyventojams ir sostinės svečiams Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g.1F,Vilnius) bus rodoma iki šių metų vasario 15 dienos.

Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Kaip prasidėjo fotografavimas, pasakoja Leonardas Surgaila:

„Tarybiniais laikais šiame krašte fotografuoti buvo sudėtinga, nes tai buvo lyg ir sukarinta vieta. Dėl menkniekio galėjo atimti fotoaparatą.

Jau seniai norėjau ten nuvykti ir fotografuoti. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui nusprendžiau, kad jau galima pamėginti rengti foto-kino „ekspediciją“.

Gauti raštus, leidžiančius filmuoti ir fotografuoti, padėjo Lietuvos kultūros fondo pirmininkas prof. Česlovas Kudaba ir Kaliningrado kultūros fondo pirmininkas, rašytojas Jurijus Ivanovas.

Buvo surašyta, kad abu šie fondai rengia ekspediciją senoviniams pastatams ir kitokioms vertybėms fotografuoti bei filmuoti.

Žinoma, rengimo iš minėtų fondų nebuvo, tai buvo mano idėja, tačiau ir Kudaba, ir Ivanovas puikiai suprato ir padarė viską, kad būtų gauti aukščiausios Kaliningrado valdžios, net karinės, parašai ir antspaudai.

Tie raštai nuostabiai padėjo. Labiausiai esu dėkingas J. Ivanovui.

Iš pradžių vykau ne vienas.

Pirmą kartą važiavome trise, net su dviem mašinom.

Kiekviename mieste mus stabdė milicija ir saugumiečiai, nes buvome ne tik su fotoaparatais, bet ir su vaizdo kamera, ką tuo metu retas kas turėjo. Į mus žiūrėjo išpūtę akis.

Vietiniams darydavau įspūdį, galvodavo, kad aš iš TV, ir rodydavo savo namus, kaip viskas griūva ir kaip valdžia nieko netvarko.

Bet patys taipogi neturėjo noro ką nors pataisyti. Vienoje vietoje net buvau „suimtas“ kareivių su automatais, mat filmavau vokišką namą, kuris, pasirodo, priklausė pasienio kariniam daliniui.

Susisiekus su aukšto rango karininku, pulkininku, mane paleido. Gvardeisko-Tepliavos mieste net pavyko pafilmuoti kalėjimo patalpas, kurios kadaise buvo kryžiuočių pilis.

Joje kalėjo Kęstučio sūnus Vaidotas. Šalia pilies yra bažnyčia, kur 1383 m., pabėgęs iš Krėvos kalėjimo, čia Vygando vardu slapta krikštijosi Vytautas.

Jo krikšto tėvas buvo Ragainės komturas Vygandas fon Balterheimas, o krikšto motina – Tepliavos seniūno žmona.

Deja, šias žinias perskaičiau tik po kelerių metų, kai 1990 m. buvo išspausdinta V. Silo ir H. Samboros knyga „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai“.

Taip pat pavyko pafilmuoti ir Baltijske-Piliavoje – visiškai sukarintame mieste, į kurį įvažiuoti leidimo reikėjo net vietiniams gyventojams. Ten dar išlikę 1626 m. švedų pastatytos tvirtovės griuvėsiai.

1988 m. pirmoji „ekspedicija“ truko dvidešimt dienų, kasnakt nakvodavome savo palapinėse, tik kitoje vietoje.

Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Vietiniai į mus žiūrėjo susidomėję ir nustebę:

ten už Nemuno, Lietuvoje, kažkas vyko, prasidėjo Sąjūdis, antisovietiniai mitingai. Daugelis mus priėmė labai palankiai ir draugiškai.

Važiavau intuityviai, nieko nežinodamas, ką rasime. Čia pat, Europos centre, šalia Lietuvos, jaučiausi kaip kažkokioj kitoj planetoj, kitame laike.

Kraštas ir jo gyventojai atrodė labai skurdžiai, lyg ten būtų ką tik pasibaigęs karas.

Kai kurie žmonės gyveno namuose, kurie vis dar turėjo karo laikų šaudymo skyles, nebuvo vandentiekio, vandens atsinešdavo iš šulinių, beveik užakusių, lauke turėjo iš lentų sukaltus nežinia kada valytus tualetus.

Prieš karą šie namai turėjo ir vandentiekį, ir tualetus, nors iš pastarųjų liko tik duženos. Kartą ties Jasnojė-Kaukiemiu pamačiau gražiai sutvarkytą namuką, apsodintą gėlėmis.

Užėjau sužinoti, kas ten gyvena. Tai buvo jau senyva, bet dar labai guvi moteriškė – lietuvė. Ji pasakojo, kaip vietiniai nepalankiai į ją žiūri vien todėl, kad gyvena gražiai susitvarkiusi, vaikščioja tvarkingai apsirengusi.

Maždaug, kas čia tokia – kitokia.

Jos pačios atsiliepimai apie vietinius irgi buvo nepalankūs:

tik žiūri ką pavogti ir ką išgerti. Nors aš pats esu sutikęs nemažai kad ir varganų, bet labai draugiškų žmonių. Niekada nepatyriau jokių blogų atsitikimų.

Galbūt pasisekė. Kita įdomi staigmena – Jantarnyj-Palvininkų gintaro kombinato direktorius lietuvis Jurevičius. Šis jaunas vyrukas buvo tremtinių sūnus.

Tėvai, kadaise grįžę iš Sibiro, negavo darbo Lietuvoje; tuo metu taip elgėsi Lietuvos valdžia su buvusiais tremtiniais. Jie gavo darbą ir apsistojo Kaliningrado srityje, kad būtų arčiau Lietuvos.

Jurevičius sakė, kad čia nemažai tokių lietuvių – buvusių tremtinių. Lietuviai Kaliningrado srityje yra vertinami, dažniausiai užima geras pareigas, nes tarp vietinių sunku rasti darbščių ir patikimų darbuotojų.

Jurevičius, baigęs Kaliningrado politechnikos institutą, gana greitai iškilo iki Gintaro kombinato direktoriaus pareigų.

Šiame kombinate iškasama apie 80 proc. viso pasaulio gintaro.

Vien tokių pajamų užtektų gerokai pagerinti Kaliningrado krašto ekonomiką, tačiau viską pasiima Maskva. Beveik nieko jiems nepalieka.

Po dvidešimties dienų, grįžę iš Sovetsko-Tilžės per tiltą į Lietuvą, stabtelėjome pirmoje kaimo valgykloje ir pasijutome, kad atsidūrėme civilizuotoje Europoje, o juk tada buvo dar tik 1988-ieji.

Štai kas liko is Rytprūsių – kažkada klestėjusio krašto.

Vėliau pradėjau važinėti vienas, nes lengvai suartėju su vietiniais, jie pasakoja, leidžiasi fotografuojami, pasitiki manimi. Grupė žmonių jau atrodo kitaip ir tampa sudėtingiau dirbti.

Aš pasikliauju nuojauta, kuri geriausiai veikia, kai būnu vienas. Žmonės pasakojo, kaip po karo daugiausia viską sunaikino daliniai, einantys paskui armiją – tylovyje čiasti.

Jie vežė amuniciją, maistą, medicinos reikmenis. Armija ėjo toliau, o šitie čia įsikūrė ir „gyveno“.

Jie sudegino ir baigė griauti, grobstyti viską, ką rado – dar šiltus židinius ir pilnus namus gėrybių, nes žmonės buvo išbėgę tiesiog tą pačią dieną.

Vėliau prasidėjo griovimas ir pardavinėjimas visko, kas tik įmanoma:

į Lietuvą ir kitur iškeliavo plytos, čerpės, bažnyčių varpai ir kt.

Žmonės pasakojo, kaip bažnyčios po truputį ėmė griūti, ne tik nuo ardymo, bet ir todėl, kad niekas nesugebėjo pataisyti jų stogų, nes nebuvo čerpių, nebuvo tokios technikos ir žmonių, kurie galėtų taip aukštai užlipti.

Su kiaurais stogais, kad ir kaip stipriai pastatytos, veikiamos lietaus jos sugriūdavo. Viena moteris pasakojo, kaip naktį su didžiausiu trenksmu įgriuvo didžiulės bažnyčios stogas, o gyventojai išbėgo iš namų.

Pagaliau parašyta knygų apie tai, kas iš tikrųjų darėsi Rytprūsiuose, kai čia įžengė „šlovingoji sovietinė armija“. Tai Keito Lovo (Keith Lowe) „Barbarų žemynas“, Normano Deiviso (Norman Davies) „Kariaujanti Europa 1939–1945“ ir kt.

Kaliningrado sritį fotografavau ir filmavau ketverius metus – 1988–1991. Kasmet pavasarį ir rudenį, kai išryškėja architektūra. Vasarą viskas paslėpta augalijos. Padaryta apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų.

Tas kraštas mane savotiškai pakerėjo.

Rytprūsių dvasia… Ar ji dar gyva? Ar dar liko ta mistinė nuotaika? Manau, kad dar ir šiandien ją galima pajusti, kad ir šiandien kitos tokios vietos Europoje nėra.

Tais laikais, 1988 m., Lietuvoje dar nebuvo pirkti spalvotų „Kodak“ ar „Fuji“ fotojuostelių ir jų ryškalų. Gauti gal ir galėjai, bet kaip išryškinti?

Fotojuosteles man siuntė Arvydas Reneckis, tuo metu jau gyvenantis Čikagoje. Jis buvo įkūręs Amerikos lietuvių televiziją.

Kažkada dirbo Lietuvos kino studijoje dokumentikos vyr. redaktoriumi, vėliau išvyko į JAV ir dabar ten gyvena, kuria filmus apie Lietuvą.

Taigi aš tas išfotografuotas fotojuosteles siųsdavau atgal į Čikagą, o jis išryškindavo ir atsiųsdavo vėl man kartu su mažo formato nuotraukomis.

Juodai baltų negatyvų buvo galima gauti, pats ryškindavau, su juodai balta daug paprasčiau.

Kitas žmogus, Leonas Narbutis, surengęs savo Lion Frame Gallery parodą „Niekieno Žemė. Prūsų Lietuva“ jau 1993 m. kovo mėn., man dar gyvenant Lietuvoje, išspausdino katalogą, kuriam tekstą parašė A. Reneckis ir Valdas Aušra.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
  2. Įvyko naujo Juozui Lukšai pažinti ir atminti skirto dokumentinio filmo „Laisvės žvalgas“ pristatymas (video)
  3. Fotografijų paroda „Kuriantys Lietuvai: pabėgėlių portretai ir istorijos“
  4. Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
  5. Paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“
  6. Atidaryta nuotraukų paroda „Senas ir naujas Vilnius“
  7. 32-ąsias Baltijos kelio metines Kaunas pasitiks koncertu ir turiningomis veiklomis
  8. Išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“
  9. Pristatomi lietuviški naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, leisti sovietiniu laikotarpiu
  10. Kelionę po Lietuvą pradeda fotografijų paroda, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti
  11. „Užrašyti žodžiai liudija: 1941 m. tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ knygos sutiktuvės ir parama Ukrainai
  12. Tuskulėnų dvaro rūmų muziejus pradeda rengti virtualias parodas
  13. Šiauliuose – istorinės atminties liudijimai
  14. Prienuose pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę
  15. Vyks nauja paroda Laikrodžių muziejuje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas
  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

Kiti Straipsniai

Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10
Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

2025 07 10
Karštis | vdi.lt nuotr.

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?

2025 07 09
Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pelėsiniai grybai: vieni paskanina sūrį, kiti daro maistą kenksmingu

Sūriai: kokį pasirinkti ir kaip jį laikyti?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai