Seimo nutarimu, 2023 yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais.
Šį nutarimą papildo Seimo rezoliucija, kuria 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metai.
Džiaugdamasi trijų etnografinių regionų – Klaipėdos krašto, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) – atmintinų metų paskelbimu, Etninės kultūros globos taryba pažymi, kad tai puiki proga atkreipti dėmesį į kiekvieno regiono reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, aktualizuoti savitą kiekvieno regiono tradicinę kultūrą.
Paskelbus šiuos atmintinus metus, užbaigiamas Lietuvos etnografiniams regionams skiriamų atmintinų metų ciklas (2019-aisiais pažymėjome Žemaitijos, o 2022-aisiais – Sūduvos metus).
Taryba taip pat džiaugiasi, kad Seimas pritarė ir siūlymui paskelbti atmintinus Žirgo metus, atliepdamas dėmesį į Lietuvos žirgininkų siekį pabrėžti žirgo reikšmę Lietuvos kultūroje ir garsinti žirgininkystę.
Klaipėdos krašto metai
Klaipėdos krašto atmintini metai paskelbti siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį.
Klaipėdos krašto atmintini metai atkreipia dėmesį į tai, kad po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos buvo vienas svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai.
Šis įvykis, kurio šimtmetis šiemet pažymimas, leido įtvirtinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą, sudarė prielaidas sustiprinti Klaipėdos uostamiesčio vaidmenį Baltijos jūros regione.
Klaipėdos krašto metų paminėjimui visoje Lietuvoje numatyta daug įdomių ir prasmingų veiklų:
1. Numatytos ženklinimo ir įamžinimo veiklos – paženklinti istorinį pastatą Šilutėje, kuriame buvo pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija;
nustatyti asmenis, dalyvavusius Klaipėdos operacijoje ir publikuoti liudijimų apie Klaipėdos operaciją rinkinį;
išleisti pašto ženklą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui;
sukurti ir įrengti meninį objektą, įprasminantį dviejų kultūrų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – sandūrą „ant rubežiaus“.
Įgyvendinant projektą „1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas“, bus atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai skirtas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.
2. Žadama surengti Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui skirtą žygį per Mažosios Lietuvos etnografinio regiono rajonus nuo Klaipėdos iki Smalininkų.
Ketinama keliauti per visą Lietuvą, pristatant Mažosios Lietuvos etninę kultūrą kiekviename etnografiniame regione.
3. Numatyta parengti ir rodyti parodą „1923 m. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, taip pat dokumentinę parodą apie Lietuvos atstovybes Klaipėdoje iki krašto prijungimo 1923 m. ir po atplėšimo 1939 m. Baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys – konferencija ir koncertas „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrinis savitumas“ – žadamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
4. Taip pat numatyta sukurti videožaidimą, skirtą 1923-ųjų metų sausio 15-osios įvykiams, parengti metodinę priemonę ir paskaitų ciklą mokytojams su svarbiausiomis žiniomis apie 1923 metų įvykius, dokumentų rinkinį „Klaipėdos klausimas Lietuvos užsienio politikoje 1919–1939“, parengti ir išleisti knygą „Klaipėda, 1923“ bei grafinį romaną „Žygis į Klaipėdą“, įgyvendinti leidybos projektą „1923-ieji amžininkų akimis“ ir kitus sumanymus.
5. Šiai progai paminėti jau yra sukurtas Klaipėdos krašto metų logotipas. Jį galima rasti svetainėje: čia.
Platesnis Klaipėdos krašto metams skirtų veiklų sąrašas skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Klaipėdos krašto metų minėjimo plane.
Tačiau iš tiesų jų bus dar daugiau. Tad verta visus metus sekti naujienas Mažosios Lietuvos savivaldybių svetainėse, žiniasklaidoje ir dalyvauti įdomiuose Klaipėdos krašto metų renginiuose.
Aukštaitijos metai
Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje arenoje.
1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė:
Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...
Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje.
Aukštaitijos atmintinais metais visos Aukštaitijos savivaldybės numatė daug veiklų.Visą jų sąrašą galima rasti Etninės kultūros globos tarybos patvirtintame Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo veiksmų plane.
O čia keletas pačių svarbiausių:
1. Šiuos atmintinus metus pradės iškilmingas Aukštaitijos metų atidarymo renginys.
Jis vyks vasario 24 dieną Švenčionyse kartu su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo pagerbimo iškilmėmis.
O Aukštaitijos atmintinų metų užbaigimui numatoma Aukštaitijos etnografinio regiono problematikai skirta konferencija, paroda ir koncertas Seime.
2. Metų eigoje bus surengtas ne vienas renginys, skirtas aukštaitiškos tapatybės paieškoms ir raiškai.
Pavyzdžiui, konferencija „Aukštaitiškos tapatybės paieškos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje, Aukštaitijos tradicinių kapelų šventė „Prie aukštaitiškos klėtelės“ Smilgiuose (Panevėžio r.), „Juozapinės aukštaitiškai“ Švenčionyse, šventė „Aukštaitiošks sambars“ Pakruojyje, paroda „Aukštaitiški raštai“ Radviliškyje, paroda „Aukštaičių vestuvės: tradicijos kismas“ Panevėžio kraštotyros muziejuje ir t.t.
3. Ypatingas dėmesys bus parodytas Aukštaitijos etninės muzikos perlui – sutartinėms.
Tuo tikslu rengiama Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (organizatorius – Krekenavos kultūros centras), Respublikinė sutartinių šventė „Sutarysma” (organizatorius – Jonavos r. savivaldybės kultūros centras).
Biržų rajono savivaldybės sumanymu Biržų pilies menėje bus pristatytas filmas „Biržų krašto sutartinės – nematerialaus kultūros paveldo vertybė“.
4. Numatyta rengti naujoviškų, į jaunimą sutelktų mokomųjų renginių apie Aukštaitijos nematerialųjį kultūros paveldą.
Pavyzdžiui, Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka žada surengti „Aukštaitiškų žodžių mugę“, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka sukurs virtualius pabėgimo kambarius Aukštaitijos etninei kultūrai pažinti, Joniškio kultūros centras žada etnožygį ir t. t.
5. Ketinama įgyvendinti keletą Aukštaitijos metus įamžinančių leidybinių projektų.
Biržų J. Bielinio biblioteka išleis XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės Biržų krašto buitinės kalbos žodyną.
Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva bus sukurti nematerialiojo kultūros paveldo vertybes – keptinį alų ir kantičkinį giedojimą – pristatantys filmai.
6. Taip pat numatyta sukurti Aukštaitijos metų logotipą, Aukštaitijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti žinias apie Aukštaitijos metams skirtus renginius Aukštaitijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.
Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai
Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai paskelbti siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų sukaktį.
Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams.
Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitus Dzūkijos (Dainavos) papročius (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų proga visos regiono savivaldybės numatė daug įvairiausių veiklų.
Jų sąrašą galima rasti Etninės kultūros globos tarybos patvirtintame Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų minėjimo veiksmų plane.
O čia keletas pačių svarbiausių:
1. Kovo 24 d. Dzūkijos sostinėje Alytuje vyks iškilmingas Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymas, kurio metu bus surengta konferencija „Dzūkų genomo beieškant“.
Rengėjai – Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Alytaus kraštotyros muziejus.
2. Vyks ir daugiau renginių, skirtų dzūkiškos ar dainaviškos tapatybės paieškoms ir raiškai.
Pavyzdžiui, Dzūkijos (Dainavos) krašto meno kūrėjų darbų paroda „Dainavai 770“ Lazdijuose, Dzūkijos regiono tradicinio muzikavimo kursai Varėnoje, Keliaujanti paroda „Dzūkija muziejaus eksponatuose”, Audimo savaitė „Dzūkijos dzyvai” ir t. t.
3. Dzūkijos (Dainavos) metais regione vyks gausybė folkloro švenčių „Dzūkų godos“ (rengėjas – Varėnos kultūros centras), „Žolynas slaunasai“ (rengėjas – Veisiejų dvaro parkas), Dainavos krašto folkloro šventė (rengėja Druskininkų kultūros centras), Kulinarinio paveldo ir folkloro šventė „Mes esam dzūkai“ (rengėja Kučiūnų laisvalaikio salė), „Čiulba ulba“ (rengėja VšĮ „Samanukės“), „Subatos vakarėly…“ (rengėja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija), Polkos festivalis (rengėja Varėnos kultūros centras) ir t. t.
4. Numatyta daugybė renginių, kuriuose aktualizuojami saviti tradiciniai dzūkų amatai ir verslai.
Pavyzdžiui, Musteikoje žadamas projekto „Drevinė bitininkystė iš kartos įkartą“ pristatymas ir Medkopio pabaigos šventė, Druskininkuose – Tarptautinis kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ ir kt.
5. Ketinama išleisti reikšmingų, Dzūkijos etninę kultūrą pristatančių leidinių.
Pavyzdžiui, žadama parengti leidinį „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“, kuriame būtų pristatyti eksponatai iš Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografinio rinkinio.
Numatoma parengti knygą „Dzūkų aprėdai: medžiagos, modeliai, puošyba“ ir t. t.
6. Žadama sukurti Dzūkijos (Dainavos) metų logotipą, Dzūkijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti žinias apie Dzūkijos (Dainavos) metams skirtus renginius Dzūkijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.
7. Dzūkijos (Dainavos) metus užbaigs šio krašto etninei kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimai, kuriuos rengs Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba kartu su Alytaus miesto savivaldybe.
Žirgo metai
Žirgo metai paskelbti pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio sukaktį.
Pirmasis Lietuvos valstybinis žirgynas buvo įsteigtas Lietuvos vyriausybės ir oficialiai atidarytas Plungėje 1923 metais, siekiant pasirūpinti per I Pasaulinį karą nukentėjusia žemaitukų ir kitomis nacionalinėmis arklių veislėmis.
Paskelbus 2023-uosius Žirgo atmintinais metais, siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje (ypač papročiuose, tautosakoje, folklore), atkreipti dėmesį į žirgo simbolio svarbą Lietuvos heraldikoje.
Kartu norima paskatinti žirgininkystės plėtrą šiuolaikinėje Lietuvoje.
Žirgo metų proga yra numatyta įgyvendinti gausybę įdomių ir prasmingų veiklų.
Štai keletas pačių svarbiausių, kurias rengia valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, vietos bendruomenės ir žirgininkystės mėgėjai:
1. Po kelerių metų pertraukos šiemet įvyks Tradicinės nacionalinės ristūnų žirgų lenktynės Dusetose, kurių metu bus paskelbtas Žirgo metų atidarymas.
2. Žirgo atmintinais metais įvyks net keletas reikšmingų jubiliejinių renginių:
Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno 100-mečio minėjimo renginys, kurio metu Plungėje rengiama žemaitukų žirgų veislės istorijai ir naujienoms skirta mokslinė konferencija, atidaroma istorinių fotografijų paroda ir rengiamas žemaitukų žirgų žygis iš Plungės į Niūronis (Anykščių r.);
Lietuvos žirginio sporto federacijos 90-mečio renginys, kurio metu vyks 2022 m. geriausio raitelio apdovanojimai;
Lietuvos arklių augintojų asociacijos 30-mečio renginys, kurį lydės Lietuvoje auginamų visų žirgų veislių paroda.
2. Numatyta nemažai renginių, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į žirgo svarbą lietuvių kultūroje.
Tai tradicinės kultūros šventė „Bėk bėk, žirgeli”, rengiama „Arklio muziejaus” Niūronyse (Anykščių r.).
Mokslinė konferencija „Žirgas lietuvių kultūroje“, į kurią pakvies Vilniaus etninės kultūros centras.
Vytauto Didžiojo karo muziejus atidarys parodą „Žirgas – dausų palydovas”, kurioje bus pristatyti Lietuvos senosios žirgo laidojimo papročiai.
3. Žirgo metais žadama daug įspūdingų renginių, kuriuose galėsime grožėtis šiandien Lietuvoje auginamais žirgais.
Lietuvos arklių augintojų asociacija kartu su „Lietuvos žirgynu” yra numačiusi Valstybės dienos proga surengti teatralizuotą eiseną su žirgais Vilniaus senamiestyje.
Žemaičių dailės muziejus kartu su Plungiškių draugija rengs Žirgų konkūrą Oginskių taurei laimėti XVII Tarptautinėje Mykolo Oginskio šventėje, vykstančiame vasaros pabaigoje Plungėje.
Dzūkijoje žadamas renginys – Žemaitukų žirgų lygiųjų lenktynių čempionato didysis finalas Lazdijuose.
4. Žirgo metais taip pat numatyta daug žygių, konkursų, edukacijų, kurių tikslas – paskatinti visuomenę domėtis žirgininkystės papročiais ir užtikrinti jų tęstinumą.
Daugiau Žirgo atmintiniems metams skiriamų renginių rasite Etninės kultūros globos tarybos patvirtintame Žirgo atmintinų metų veiksmų plane.
Etninės kultūros globos taryba kviečia visus kūrybiškai prisidėti prie paskelbtų atmintinų metų įgyvendinimo!
Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metų įgyvendinimo planus ir kitas svarbias žinias galima rasti EKGT svetainėje www.ekgt.lt.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Mano nuomone, pirmiausia reikia taisyti patį etnografinių regionų žemėlapį- dabar dalis rytų Aukštaitijos priskiriama Dzūkijai ( Pabradė, Sariai,Maišiagala, Cirkliškis, Dieveniškės, Vilnius) . Dzūkijai nebūdingi vietovardžiai su priešdėliu Ažu-,kurių randame minėtose vietovėse- Vilniaus rajone yra Ažunerė, Ažubaliai. Ažulaukė. Dzūkijos vietovardžiams būdingas priešdėlis Užu- ( Užuperkasis ir pan.) Skiriasi ir tarmė- minėtose vietovėse kalbama rytų aukštaičių vilniškių patarme, o ne dzūkų tarme.
Taip pat manau, kad Žemaitijai priskirti galima nebent Jurbarko rajono Eržvilko apylinkes- į prietus, link Nemuno kalbama tarme, labai panašia į zanavykų, tik šiek tiek įtakota pietų žemaičių tarmės- kartais sakoma lytus ( lietus), pas mūsų ( pas mus), Nemuns ( Nemunas) ir pan.
Koks gražus lietuviškas išsireiškimas. Žemėlapis: Nemirseta Klaipėdos kraštui tada nepriklausė? Kas tas logotipas? VLKK teigia, kad vartotinas. Nors pažymi, kad yra ir PREKĖS ŽENKLAS (užtektų ir ženklo šiuo atveju). Logotipas – (angl. logotype) – tegyvuoja anglicizmai, tegyvuoja visi tie, kurie jais leidžia „praturtinti“ lietuvių kalbą.
O kur supažindinimas su istorijos, kalbotyros mokslų per tuos 30 Nepriklausomybės metų ištirtais duomenimis apie regionų, istoriją, etnografiškumą. Kokiomis naujomis žiniomis iš praeities pasipildėme? Tam minėjimuose, kaip ir neskiriama dėmesio.
Antai, Mindaugo 1253 m. minimas žemės ‘terra Deynowe’ dovanojimas Livonijos kryžiuočiams tapatinimas su dabar Dzūkija (Dainava) vadinamomis vietomis yra istoriškai aiškiai probleminis. Tai veikiau yra prie Danės (Dangės) upės esanti žemė. Juolab, kad pagal laiką tai sutampa ir su kryžiuočių Mėmelio pilies pasistatymu Klaipėdoje. ‘Deinowe’ laikant žemę prie Danės upės, tas faktas liudytų, kad iki kryžiuočių užkariavimų pajūris buvo Mindaugo valdomas, matyt, kaip jo galingojo tėvo palikimas, t.y. tėvonija arba jam priklausantis pagal santuoką su Morta. Tai, be abejonės yra labai svarbus faktas istoriniams vertinimams. Taigi minint regionus būtų reikalingas ne tik lėkštų pramogų renginiai, bet ir mokslų apie juos vystymas ir jų žinių propagavimas.
Žinoma tai nereiškia, kad, galbūt, jotvingiškų Dainavos pavadinimų nebuvo Dzūkijoje. Akivaizdu, kad tai su vandenvardžiais – raistų, pelkėtų pievų pavadinimais sietinas žodis. Taigi, neatmestina, kad ir Nemunas jotvihgiškoje dalyje galėjęs turėti Dainavos pavadinimą, tad iš to Dzūkija dar ir Dainava liko vadinama.
Taigi, dabartinėje Baltarusijoje , netoli Nalibokų girios esančio Valažino miestelio yra vietovė Dainava Vialikaja ( kitos dvi Dainavos yra arčiau dabartinės Lietuvos sienos, netoli Lydos), Lenkijos miesto Balstogės priemiestis- Dojnowska ( kitas priemiestis- Dojlidy- Dailidės?).
Šie jo priemiesčių pavadinimai bylotų, kad ir Bastogės (Bialystok) pavadinimas veikiau susijęs ne su žodžiu baltas, bet su žodžiu bala – ‘tekėti sustojęs vanduo’ reikšme. Tokiu atveju derėtų jį vadinti ne Balstoge, o Balstuku. Įžvelgiant jame priesagą – st-, kaip ežero pavadinime prie Lazdijų Galstas, bendriniame žodyje raistas, bei mažybinę priesagą -uk-, kaip Naugardukas arba buvęs Kapsukas, akmuo Puntukas, bendr. žodis ‘pilstukas’ ir t.t. ir pan.
Reikalinga gaivinti galimą kalbinį jotvingių palikimą, juk tai ir istorijos šaltinis.
Be trijų didelių sukakčių kitąmet siūloma paminėti dar 17 asmenybių ir įvykių
– diena.lt/naujienos/lietuva/politika/be-triju-dideliu-sukakciu-kitamet-siuloma-pamineti-dar-17-asmenybiu-ir-ivykiu-1122579