Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

Nacionalinis susivienijimas (NS) kreipėsi į šalies vadovus ir visuomenę, ragindamas Lietuvoje neįvedinėti nepaprastosios padėties prisidengiant pandemine padėtimi šalyje. Partijos teigimu, valdžia turi labai platų veiksmingų priemonių arsenalą, kurio akivaizdžiai pakanka Covid-19 pandemijai suvaldyti ir be antidemokratinių nepaprastosios padėties priemonių.

Pareiškimu reaguojama į pastarojo meto valdančiųjų viešus pasisakymus, jog yra svarstomas nepaprastosios padėties paskelbimas. Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio teigimu, prie šio klausimo valdantieji žada grįžti po Trijų Karalių šventės.

„Iš Nepaprastosios padėties įstatymo turinio akivaizdu, kad už šių priemonių slypi pavojus po pandemijos priedanga įtvirtinti politinės valdančiosios daugumos diktatūrą, uždraudus bet kokį pilietinį pasipriešinimą (galimai bus draudžiama piliečių pažiūrų reiškimo, žodžio, susirinkimų laisvė ir kt.). Valdžios ketinimas įvedus nepaprastąją padėtį apriboti piliečių konstitucines teises ir laisves yra akivaizdžiai perteklinis, o toks sprendimas, jeigu jis būtų įgyvendintas, nuo pat pradžios būtų neteisėtas ir antikonstitucinis. Raginame šalies Vyriausybę nutraukti žmonių gąsdinimą ir, užuot skleidus paniką visuomenėje,  išnaudoti teismus bei kitas Konstitucijoje įtvirtintas teisines priemones karantino pažeidėjams sudrausminti. Kartu kviečiame Lietuvos piliečius būti budriems ir nepasiduoti galimoms provokacijoms, laikytis paskelbtų karantino apribojimų ne tik dėl pandemijos, bet ir tam, kad nebūtų preteksto šalyje įvesti nepaprastąją padėtį“, – teigiama pareiškime.

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, jog nepaprastosios padėties įvedimas yra absoliučiai kraštutinė priemonė, kuriai pandemija nėra tinkamas pagrindas. Ją įvedus, visoje Lietuvos teritorijoje nustos veikti įprastas šalies valdymas: jį kontroliuos institucija, atsakinga už ekstremalios padėties ar krizės valdymą, viešosios tvarkos apsaugos komendantūros ir savivaldybių administracijų direktoriai. Prireikus bus galima pasitelkti kariuomenės mobilizacinį rezervą (Įstatymo 7 ir 12 str.). Tarnybos įgytų teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be teismo sprendimo ir be asmens sutikimo (20 str.). Būtų tikrinamos transporto priemonės, asmenys ir jų bagažas. Esant nepaprastajai padėčiai nustatomas ypatingas maisto gaminių bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas). Nekontroliuojamai vykdoma asmens pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra ir paėmimas. Esant nepaprastajai padėčiai nebus paisoma susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptumo (28 str.), taip pat bus suvaržytos kitos konstitucinės teisės ir laisvės.

„Plačiai komentuojama, jog nėra ko bijoti nepaprastosios padėties, nes esą ją įvedus nebūtina priimti visų nepaprastosios padėties sąlygomis numatytų apribojimų. Mus ramina, kad, tarkime, judėjimo laisvę suvaržysime, o susirašinėjimo laisvės ne. Tačiau tai jau nebe tautos rinktos valdžios rankose esantis klausimas. Kartą priėmus sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, tikslius suvaržymus ir sąlygas nepaprastosios padėties metu Lietuvoje nustatytų jau nebe Seimas, o faktinę valdžią perimanti, už ekstremalios padėties valdymą atsakinga ir specialiai tam sukuriama institucija. Seimas nei praktiškai, nei teoriškai negali atsakyti už būsimus jos sprendimus“, – pastebi NS pirmininkas VU profesorius Vytautas Radžvilas.

Pareiškimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį, jog nei buvusi, nei esama valdžia galiausiai nesugebėjo užtikrinti veiksmingos viruso suvaldymo strategijos, sisteminės partijos skyrė bereikalingą dėmesį vienas kitų kaltinimui ir visuomenės gąsdinimui, o nukreipusį visą sveikatos apsaugos sistemos dėmesį kovai su Covid-19 užkratu, iš esmės likimo valiai paliko kitomis ligomis sunkiai sergančius ir mirštančius savo piliečius.