COVID-19: nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia riziką“

Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių komitetas ragina užtikrinti, kad kovodamos su antrąja pandemijos banga ES šalių vyriausybės nepažeistų žmogaus ir piliečio teisių.

EP nariai mano, kad šalyse taikomos nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia riziką“, todėl bet kokios priemonės, turinčios įtakos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, turi būti būtinos, proporcingos ir ribotos. Jie ragina vyriausybes neskelbti nepaprastosios padėties ar bent jau aiškiai apibrėžti vyriausybių vadovams deleguotus įgaliojimus, taip pat užtikrinti tinkamą parlamentinę ir teisminę kontrolę bei valdžių pusiausvyrą.

Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti per „pirmąją bangą“ ES šalyse taikytų priemonių vertinimą, taip pat pabrėžia nuolatinio demokratijos ir teisinės valstybės padėties stebėsenos mechanizmo būtinybę.

ES šalys, norėdamos apriboti judėjimo laisvę (ypač susijusią su teise į šeimos gyvenimą), turi elgtis „labai atsargiai“, o Europos Komisija turėtų tikrinti Šengeno taisyklių taikymą šalyse, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat įspėja vengti nepagrįstų susitikimų.

EP nariai mano, kad šalyse taikomos nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia riziką“, todėl bet kokios priemonės, turinčios įtakos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, turi būti būtinos, proporcingos ir ribotos. Jie ragina vyriausybes neskelbti nepaprastosios padėties ar bent jau aiškiai apibrėžti vyriausybių vadovams deleguotus įgaliojimus, taip pat užtikrinti tinkamą parlamentinę ir teisminę kontrolę bei valdžių pusiausvyrą.

Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti per „pirmąją bangą“ ES šalyse taikytų priemonių vertinimą, taip pat pabrėžia nuolatinio demokratijos ir teisinės valstybės padėties stebėsenos mechanizmo būtinybę.

ES šalys, norėdamos apriboti judėjimo laisvę (ypač susijusią su teise į šeimos gyvenimą), turi elgtis „labai atsargiai“, o Europos Komisija turėtų tikrinti Šengeno taisyklių taikymą šalyse, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat įspėja vengti nepagrįstų susirinkimų laisvės ribojimų ir teisės aktų pakeitimų, dėl kurių piliečiai negalėtų protestuoti. Jų manymu, šiomis aplinkybėmis poreikis garantuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus tampa dar svarbesnis, ypač kalbant apie rinkimų įstatymų adaptavimą, vienodų teisių užtikrinimą rinkimų kampanijose ir alternatyvių balsavimo formų suteikimą.

Dezinformacija kelia grėsmę piliečių sveikatai ir pasitikėjimui viešosiomis institucijomis, ji taip pat stiprina atskirų visuomenės grupių diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir neapykantą, pažymi EP nariai. Vis dėlto, jų nuomone, dezinformacija neturi būti naudojama kaip pretekstas riboti saviraiškos laisvę, o geriausias būdas su ja kovoti yra remti nepriklausomą žurnalistiką ir žiniasklaidos pliuralizmą (įskaitant skaidrų lėšų paskirstymą žiniasklaidai), taip pat gerinti žurnalistų darbo sąlygas.

Valstybės turi garantuoti teisę į mokslą užtikrindamos, kad pamokos tęstųsi ir mokiniai galėtų jas lankyti. Savo ruožtu jos turėtų ieškoti sprendimų, kad apsaugotų kaltinamųjų ir nuteistųjų teises, pasitelkdamos technologijas bei teisminį bendradarbiavimą.

Ši rezoliucija komitete priimta 50 EP narių balsavus už, 11 – prieš ir 3 susilaikius. Visas Parlamentas dėl jos ketina balsuoti per lapkričio 11–13 d. plenarinę sesiją.