Sostinės gatvėse ir skveruose sodinami jau paskutiniai iš šiam rudeniui suplanuotų 782 medžių ir maždaug 2200 krūmų.

Anksčiau baigta sodinti tik pušis – jos geriau prigyja šiltesniu oru. O visiems kitiems sodinukams svarbiausia, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyriaus patarėjos Giedrės Čeponytės, užtikrinti pakankamai drėgmės. Net ir šiuo metų laiku, kai vis palyja, pasodinti medžiai ir krūmai yra gausiai palaistomi.

Rudeninis sodinimas buvo skirtas ir per laiką išretėjusioms alėjoms atnaujinti, ir naujus žaliuosius akcentus mieste kurti. Taip, pavyzdžiui, Gedimino prospekto liepų alėjoje naujais sodinukais pakeista 17-a nudžiūvusių medžių, čia augusių apie 15 metų, per 80 naujų medžių pasodinta Savanorių prospekte, o J. Rutkausko gatvėje Viršuliškėse, netoli skulptūros „Suomis“, bendradarbiaujant su Suomijos ambasada ir bene dešimčia šiaurės šalių įmonių, pasodinta 18-os berželių alėja.

Renkant sodinimo vietas palei gatves šiemet sugrąžinta ir ne viena jau plytelėmis ar asfaltu uždengta nunykusio medžio vieta, o naujai sodinamiems medžiais atlaisvinamas nemažas plotas atviro grunto, kad esamų ir naujai sodinamų medžių šaknys turėtų daugiau oro ir drėgmės.

Paskutinėmis lapkričio dienomis vėl bus užpildyta nudžiūvusio beržo Katedros aikštėje vieta. Gyventojai balsuodami šiai vietai išrinko naują medelį – čia bus pasodintas raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Jis iš Nyderlandų atkeliavo jau apie 15 metų amžiaus, pasiekęs 20–25 cm kamieno apimtį. Raudonieji ąžuolai, anot specialistų, yra gana pakantūs skurdesniam gruntui, todėl tikimasi ir jo gero prigijimo, ir žaliavimo ilgus metus.

„Šiemet bene didžiausia naujiena – mūsų sprendimas sugrąžinti į Vilnių pušis, – sakė G. Čeponytė. – Vilniui būdingas priesmėlio gruntas tinkamas spygliuočiams. Pavienių pušų, galbūt „atkeliavusių“ iš Vingio parko, galima pamatyti Žvėryne, Savanorių prospekto ar Vilkpėdės kiemuose, o mes sodinimui pasirinkome Geležinio Vilko gatvės žaliąją juostą, skiriančią dvi kelio puses.“

Į viešąsias erdves bandoma sugrąžinti ir vijoklius. Kai kuriais atvejais taip tikimasi ne tik sukurti spalvingą apželdintą fasadą ar vertikalią plokštumą, bet ir užkirsti kelią nelegalių grafičių atsiradimui. Kaip tik dėl to šiemet vijokliais apsodintos atraminės betoninės sienelės prie T. Narbuto gatvės pėsčiųjų tilto. Kitąmet vijoklių efektas čia bus jau akivaizdus. Pavasarį planuojama vijokliais apželdinti ir ažūrinę S. Batoro gatvės vidurinėje juostoje esantį atitvarą. Tokio apželdinimo numatyta ir daugiau, savo erdves, fasadus gali siūlyti ir vilniečiai.

Pasak G. Čeponytės, gal ir ne be reikalo bijoma, kad vijokliai gali pakenkti pastatų fasadų apdailai, kaip tik todėl tam nesirenkami kultūros paveldo objektai, o siūloma želdinti atramines sienutes, ažūrines pertvaras, silikatines sienas. Kita vertus, ta „ardytojiška veikla“ nėra tokia reikšminga ir juolab – greita, o žalias efektas – įspūdingas.

Iš viso šiemet Vilniuje buvo pasodinta 2185 medžių, kurie ne mažesni nei dviejų metrų dydžio, ir daugiau nei 8000 krūmų.