Sostinėje kaštonų kenkėjus gaudys naujos gaudyklės

Vabzdžių antpuolių vasaros viduryje pažeidžiami kaštonų lapai – visai Lietuvai, o ir Europai, pastaruosius dešimtmečius žinoma problema. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai dėl ligos prieš laiką paruduojančius ir susiraitančius lapus kasmet skuba vos nukritusius sugrėbti ir utilizuoti. Bet šiemet bus išbandytas kitoks kovos su kaštonų kenkėjais būdas – vabzdžiai bus gaudomi feromoninėmis gaudyklėmis.

Keršąją kaštoninę kandelę – drugių būriui priklausantį vabzdį, mintantį įvairių rūšių kaštonų lapais, bus bandoma naikinti feromoninėmis gaudyklėmis, kurios medžiuose bus kabinamos jau šią savaitę. Ši priemonė kandelės populiacijai mažinti ne pirmi sėkmingai naudojama prižiūrint S. Daukanto aikštės medžius – tai buvo daroma šalies Prezidentūros iniciatyva ir lėšomis.

Specialistai pažymi, kad feromonai nėra pavojingi žmonėms, gyvūnams, paukščiams ir nenuodingi aplinkai.

„Miestuose, kur cheminių preparatų naudojimas yra nesaugus aplinkai, todėl draudžiamas, pasirinkome šį saugų metodą. Feromoninės gaudyklės yra labiausiai pasiteisinanti priemonė mažinti keršakandžių populiaciją ir taip padėti kaštonams kiek įmanoma ilgiau atrodyti estetiškai. Kartu planuojama ir toliau rūpintis per anksti nurudusių ir nukritusių lapų surinkimu bei utilizavimu“, – komentavo savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Skaičiuojama, kad vienam medžiui, priklausomai nuo keršakandžių populiacijos gausos, gali prireikti dviejų feromoninių gaudyklių su maždaug kas šešias savaites keičiamu lipniu pagrindu.

Kol kas savivaldybė įsigijo 900 kaštoninės keršakandės feromoninių gaudyklių, tai kainavo kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų. Daugiausia gaudyklių bus kabinama Savanorių, L. Asanavičiūtės, A. Goštauto, Žėručio gatvėse. Savivaldybė rūpinsis ir Vilniaus pilių direkcijos valdomoje teritorijoje (B. Radvilaitės g.) augančiais kaštonais.

Paprastai per metus išsivysto trys keršosios kandelės generacijos. Patelės kiaušinėlius deda ant lapų viršutinio paviršiaus. Kai lervos virsta lėliukėmis, jos žiemoja lapų landose, nukritusiuose lapuose, dėl to ir svarbu juos ir surinkti, ir išvežti. Lervoms pažeidus kaštonus, jų lapuose nebegali vykti fotosintezė ir jie pradeda gelsti, po to ruduoti. Pažeidimai sutrumpina fotosintezės periodą, sutrikdo visą medžiagų apykaitą medyje bei sumažina jo produktyvumą. Pažeistiems lapams nukritus vasaros pabaigoje, medžiai sureaguoja ir tais pačiais metais skleidžia naujus lapus. Tai silpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiūvimas ir pan. Numatoma, kad naujas būdas leis išsaugoti daugiau kaštonų sostinėje.