Ketvirtadienis, 28 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano viruso

www.alkas.lt
2020 10 22 09:00
4
0
SHARES
Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano viruso

Marius Pareščius | Asmeninė nuotr.

Marius Pareščius | Asmeninė nuotr.
Marius Pareščius | Asmeninė nuotr.

Skirtingose šalyse į verslo įmonių ir valstybinių institucijų el. pašto serverius praėjusią savaitę aktyviai pradėjo plisti pavojingas užkratas „GenScript.KLH trojan“. Lietuva pateko į labiausiai paveiktų šalių trejetuką – čia buvo nustatyta net 15,3 proc. visų pažeidimų. Verslo įmonės suskubo diegti reikalingus apsaugos sprendimus, tačiau institucijoms tai padaryti kur kas sudėtingiau. Pavojus šiuo metu kyla ir smulkiosioms įmonėms, kurios anksčiau nepasirūpino tinkama apsauga.

Kenkėjiška programa „GenScript.KLH trojan“ labiausiai plinta per neapsaugotus verslo įmonių el. pašto serverius ir el. pašto serverių paslaugų teikėjus. Šios programos tikslas – pavogti asmeninius duomenis, įvairius prisijungimo duomenis ar pan., įtraukti kompiuterį į „botnet“ tinklus, atsisiųsti papildomų kenkėjų ir galiausiai paslėpti kompiuteryje esančius failus.

Į el. pašto serverį įsibrovęs kenkėjas aptinka saugomus el. laiškus, turinčius prisegtų dokumentų. Juos užkrečia skriptu „VBA/TrojanDownloader.Agent“ ir išsiunčia atgal laiško siuntėjui ar kitam serveryje atrastam adresatui. Laiško gavėjui atidarius užkrėstą dokumentą, aktyvuojama užslėpta komanda, kuri atsisiunčia vykdomąjį failą ir pradeda veikti.

Labiausiai paveiktos organizacijos Lietuvoje

Remiantis ESET telemetriniais duomenimis, didžiausią poveikį kenkėjiška programa padarė Graikijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Joje nustatyta net 17,7 proc. visų pažeidimų. Toliau sąraše rikiuojasi Japonija (16,5 proc.), Lietuva (15,3 proc.), Rumunija (9,1 proc.) bei Ispanija (3,1 proc.).

„GenScript.KLH trojan“ plito tiek per „Windows“, tiek ir per „Linux“ aplinkose veikiančius el. pašto serverius. Nuo šios kenkėjiškos programos Lietuvoje labiausiai nukentėjo verslo įmonės ir valstybinės institucijos, turinčios nuosavus el. pašto serverius ar besinaudojančios šią paslaugą teikiančių tiekėjų, iki šiol pro pirštus žiūrėjusių į tokių serverių apsaugą, paslaugomis. Didžiausias pavojus šiuo metu kyla smulkiajam verslui, nepasirūpinusiam reikalingais apsaugos sprendimais“, – sako Ramūnas Liubertas, „ESET Lietuva“ IT inžinierius.

Anot jo, Lietuvoje veikiančios verslo įmonės iškart suskubo diegti apsisaugoti padedančius pažangius sprendimus į savo el. pašto sistemas. Tačiau kur kas sudėtingesnė padėtis valstybinėse institucijose, kurioms būtina įvykdyti teisės aktų reglamentuojamas viešųjų pirkimų procedūras. Jas pagreitinti būtų galima tik susidariusią padėtį suprantant kaip „force majeure“. Tai reiškia, kad nuo šios atakos padedančius apsisaugoti sprendimus jos galės įsidiegti tik po 2–3 savaičių.

Praėjusią savaitę prasidėjusi ataka tebesitęsia. Įmonės ir organizacijos ją jaus tol, kol nebus sustabdyti atakos plitimo šaltiniai ir įdiegti reikalingi sprendimai visuose laiškus gaunančiuose el. pašto serveriuose.

Remiantis „VirusTotal“ duomenimis, Lietuvą užpuolusio trojano pakitusią atmainą „VBA/TrojanDownloader.Agent.URB“ tik nuo pirmadienio pradėjo aptikti „Microsoft“, „Kaspersky“, „BitDefender“, iki šiol neaptinka AVG, „Avast“ antivirusai, todėl šių programų naudotojams patariama ieškoti papildomos apsaugos.

R. Liubertas primena, kad 2017 metais Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat pajuto viruso „WannaCry“ poveikį – jo ataka visame pasaulyje buvo sustabdžiusi kompiuterinių sistemų darbą. Po atakos dar ilgam buvo paralyžiuota bankų, sveikatos, oro uostų ir kitų kritinių sistemų veikla. Failų sistemas slėpę ir išpirkos bitkoinais reikalavęs virusas pakeitė tai, kaip suvokiame kibernetinio saugumo grėsmes.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų

Kibernetinio saugumo žinovas Marius Pareščius pastebi, kad kenkėjiškus laiškus gavę vartotojai gali nieko bloga neįtarti. Kadangi programa susirenka žinias apie serveryje saugomus laiškus bei jų adresatus, laiškai su paprasčiausiu „Microsoft Word“ (*.doc) failu siunčiami žmonėms žinomų asmenų vardu. Pastarajame yra viruso platinimo skriptas, kuris surenka duomenis iš vartotojo kompiuterio ir į jį parsiunčia virusą. Tokiu būdu virusas platinamas toliau. Tokią padėtį žinovas palygina su viešoje vietoje netyčia palikta adresų knygele. Tiesa, viruso atveju pasekmės gali būti drastiškesnės.

Pasak M. Pareščiaus, siekiant apsisaugoti nuo tokių ir panašių kenkėjiškų programų svarbūs trys požymiai: vartotojų švietimas apie kibernetinį saugumą, vartotojų kompiuterių nuolatinė priežiūra, antivirusinių programų diegimas ir, žinoma, tinkama serverių priežiūra.

Žinovo pastebėjimais, el. pašto serveriuose reikalinga diegti programinę įrangą, kuri atskirtų tokio tipo virusus. Kaip pavyzdį jis pateikia „Gmail“ el. pašto apsaugą, kuri pati užkerta kelią virusų platinimui: „Šis el. paštas atranda panašumų į kitus virusus ir automatiškai įjungia apsaugą, kad vartotojai tokių laiškų apskritai negautų. O štai įmonių naudojami įprastų interneto paslaugų teikėjų el. pašto serveriai tokių apsaugų neturi, todėl tarp paslaugos vartotojų šis virusas sparčiai išplinta“.

Tai žinant, gavus laišką su prisegtu failu visuomet patariama pagalvoti, ar tai tikrai jums siųstas laiškas ir ar tokio failo jūs laukėte. „Jeigu kyla įtarimų, trinkite tokį laišką arba pasiteiraukite siuntėjo dėl laiško turinio. Žinoma, į tokį laišką spausti „reply“ nepatariama, nes visa tai nukeliaus pas viruso kūrėjus, o ne pas menamą laiško siuntėją“, – sako M. Pareščius.

Dažniausiai užduodami klausimai apie „GenScript.KLH trojan“:

Kaip plinta kenkėjiška programa „GenScript.KLH trojan“?

„ESET Lietuva“ pagalbos tarnybos duomenimis, į el. pašto serverius nukreiptas užkratas (trojanas ir botnetas) „GenScript.KLH trojan“. Jis plinta kaip prisegtas dokumentas kartu su siunčiamais el. laiškais. Kenkėjiška programa taip pat nukreipta ir į pašto serveryje esančius saugomus laiškus, kurie užkrečiami „VBA/TrojanDownloader.Agent“ skriptu ir išsiunčiami atsitiktiniams adresatams.

Kaip atrodo trojano užkrėstas dokumentas?

„GenScript.KLH trojan“ paveiktas dokumentas, kuris yra užkrėstas „VBA“ skriptu „VBA/TrojanDownloader.Agent“, yra aptinkamas ir atpažįstamas kaip „GenScript.KLH“ trojanas. Šios kenkėjiškos programos platinimo būdas yra leidžiantys siųsti „Spam“ el. pašto serveriai. Kenkėjas plinta, kai, atidarius užkrėstą *.doc failą, aktyvuojama paslėpta „Powershell“ komanda ir atsiunčiamas vykdomasis *.exe failas.

Šios programos tikslas – pavogti asmeninius duomenis, įvairius prisijungimo duomenis ar pan., įtraukti kompiuterį į „botnet“ tinklus, atsisiųsti papildomų kenkėjų ir galiausiai paslėpti kompiuteryje esančius failus. Kenkėjiška programa „GenScript.KLH trojan“ dažniausiai puola Lietuvos įmonių ir valstybinių įstaigų pašto serverius, el. pašto serverių paslaugų tiekėjus ir asmenis, kurie neturi jokios arba nepakankamą antivirusinę apsaugą, netikrina siuntėjo antraštės (angl. header).

Ar pašto serverių apsaugai skirti sprendimai sustabdo kenkėjiškas programas: trojanus ir botnetus?

Taip, remiantis ESET duomenimis apie „GenScript.KLH trojan“, klientai, turintys el. pašto apsaugą ir įdiegę visus reikalingus programinės įrangos atnaujinimus, išvengė šios kenkėjiškos programos atakos. Įmonėms patariama į pašto serverį įdiegti naujausią pasirinkto gamintojo el. pašto serverių apsaugą ir aktyvuoti el. laiško antraščių patikrą. Darbo vietose taip pat svarbu naudoti naujausią antivirusinę su „antispam“ funkcija ir ugniasiene. Per įrenginių nuotolinio valdymo konsolę taip pat reikėtų nustatyti užduotį nuolatiniam darbo vietų nuskaitymui.

Kodėl reikėtų naudoti papildomą el. pašto apsaugos sluoksnį su vadinamąja „smėlio dėžės“ technologija debesyje?

Įmonės darbuotojų el. pašto dėžutės – tai dažniausiai virusų pažeidžiama sistema. Vadinamoji „smėlio dėžės“ technologija debesijoje suteikia papildomą apsaugos sluoksnį. Pavojingas failas analizuojamas virtualioje „smėlio dėžės“ aplinkoje atkartojant įprasto kompiuterio veikimą. Tai padeda atskleisti naujai sukurtus ir dar anksčiau neaptiktus kenkėjiškus virusus ir užkirsti kelią jų patekimui į įmonės tinklą.

Ką daryti vartotojams, atsidariusiems el. laišką su kenksmingu kodu?

Supratus, kad visgi buvo atidarytas el. laiškas su kenksmingu kodu, svarbu atlikti šiuos tris žingsnius:

1. atlikti visų kompiuterių, kuriose buvo atidaryti el. laiškai su kenksmingu kodu, patikrą. Tai padaryti galima tikrinant kompiuterius su naujausia antivirusine programa arba atlikti kenkėjiškų programų nuskaitymą įrenginyje;

2. įdiegti operacinės sistemos ir naudojamų programų naujausius pataisymus. Visuomet naudoti naujausias programinės įrangos atmainas;

3. pakeisti kompiuteryje naudojamų paskyrų (žinių sistemų, el. pašto, socialinių tinklų ir kt.) slaptažodžius.

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė kviečia rinktis Lietuvą (video)
  2. Šnypščianti kibernetinė grėsmė Lietuvai iš Rytų – jau reali
  3. 2020-ieji gali tapti neeiliniais internetinių sukčių metais: ar apsisaugoti lengva?
  4. Kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje didėja, tačiau dar yra kur augti
  5. Kaip apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius?

Comments 4

  1. Vidinis Balsas says:
    3 mėn. ago

    Na, Geitcas yra ne tik trojanų, bet ir koronos viruso specialistas- reikia pagalbos kreiptis į jį.

    Atsakyti
  2. Prisimenate? says:
    3 mėn. ago

    Gal prieš 20 m. programuotojas iš Australijos sukūrė ir padovanojo pasauliui trojamų ir dar kažkokių žvėrių išgaudymo įrankį, kurį, kaip pats parašė, skyrė savo mylimajai. Jau pamečiau ir tą programėlę, ir jo pavardę užmiršau. Galėjo už ją nemažai pinigėlio gauti, nes bent mūsų platumose, išsk. antivirusines, nieko kito nebuvo. Štai kam žmogų įkvėpė Meilė!..

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 mėn. ago

    Kuo VPN gali būti naudingas nuotoliniam darbui
    – diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kuo-vpn-gali-buti-naudingas-nuotoliniam-darbui-994151

    Atsakyti
  4. procesai says:
    2 mėn. ago

    Manau kompanijos, turincios verslo procesu valdymo sistemas, kartu turi ir maksimalias apsaugas nuo virusu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės
Architektūra

Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės

2021 01 28
VMI paslaugos nuotoliniu būdu | VMI nuotr.
Lietuvoje

Sunkumų dėl COVID-19 patyrę individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali kreiptis dėl pagalbos

2021 01 28
Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai
Gamta ir ekologija

Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai

2021 01 28
Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima
Gamta ir žmogus

Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima

2021 01 28
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantieji turi suskubti sumokėti įmokas „Sodrai“

2021 01 28
Kompiuteris | Artūro Žuko nuotr.
Gamta ir žmogus

VVKT įspėja dėl siūlomų neaiškios kilmės Vaistų, neva apsaugančių nuo COVID-19

2021 01 28
Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas – už Šventosios jūrų uosto atstatymą

2021 01 28
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Lietuvoje

Dėl pirmumo teisės neturinčių asmenų skiepijimo aplinkybių Žalgirio klinikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas

2021 01 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • PILIEČIAMS apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Rimtas konfliktas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Leonas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Vitalis apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės
  • Sunkumų dėl COVID-19 patyrę individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali kreiptis dėl pagalbos
  • Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai
  • Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 1056; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 936; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Sudie, svajonių Amerika peržiūrėta: 458; komentarų: 28
  • Pokarvių mūšiui – 760 peržiūrėta: 445; komentarų: 8
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos) peržiūrėta: 425; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
1
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
19
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • PILIEČIAMS apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Rimtas konfliktas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Leonas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Vitalis apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Daugiau šia tema apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Triukšmas – pavojingesnis nei manote (video)

„Iš savo varpinės“: Triukšmas – pavojingesnis nei manote (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai