Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2020 09 12 15:00
3
0
SHARES
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Janina Survilaitė | Asmeninė nuotr.

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių buvo dar 22 gyvi. Jų pagalba irgi pravertė: 80-mečiai senukai nešė man savo asmeniškus archyvus, fotografijas, dienoraščius, aiškino, patarinėjo, tikrino, kad viskas būtų istoriškai teisinga ir tikslu. Jų rūpestis teisingai įamžinti savo Tėvynės išsivadavimui 50 metų paskirtą veiklą, buvo tikras patriotiškumo stebuklas. 2002-ais surengėme ŠLB įkūrimo (1952-02-17)

50-metį. Jubiliejui išeivija parengė informatyvų pranešimą, kurį pilnoje salėje svečių mielai perskaičiau. Pranešimą, kaip istorinį dokumentą, patalpinome ŠLB-nės internetiniame puslapyje (greitai nauja ŠLB pirmininkė pranešimą iš puslapio išmetė).

Išeivijos išsaugotuose dokumentuose ryškiausia linija spindėjo viltis pasiekti, kad užsienio valstybės pripažintų neteisėtą Lietuvos inkorporaciją į Sovietų Sąjungą. Tokios vilties prošvaistės daug kur matėsi ir išeiviams įkvėpė jėgų.

Aktyvaus pokario laikų ŠLB kūrėjo medicinos mokslų daktaro Vaclovo Dargužo dienoraštyje yra įdomus faktas apie jo dalyvavimą 1949 m. Londono Tarptautiniame veterinarijos gydytojų kongrese, atstovaujant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

„1949 m. Berno universitetas pasiuntė mane į mokslinę stažuotę Anglijoje. Londone susitikau su lietuviais, kur neseniai buvo įsteigta laikraščio „Europos lietuvis“ redakcija ir leidykla. Aplankiau vienintelę pasaulyje dar veikiančią nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybę, nes Anglija Lietuvos okupacijos dar nepripažino. Tomis dienomis vyko Tarptautinis medikų kongresas. Londono lietuviai paragino mane užsiregistruoti, kaip nepriklausomos Lietuvos atstovą. Jie man parūpino tinkamą kongresui aprangą, o pasiuntinybė atitinkamus dokumentus su nepriklausomos Lietuvos valstybės žymenimis ir antspaudais. Pagal anglišką etiketą mane privalėjo lydėti žmona ar panelė, kurią pasiuntinybė irgi parūpino. Su elegantiška palydove peržygiavau City Hall aikštę, prie kurios tarp kitų pasaulio vėliavų dar plevėsavo ir lietuviška trispalvė. Anglai-griežtų papročių ir apeigų gerbėjai, ir delegatus pristato labai iškilmingai. Kiekvienas atstovas palydimas prie miesto mero ir karaliaus. Karalių atstovavo jaunutė princesė Elizabeta (Elizabeth) – dabartinė karalienė Elizabeta II. Prie įėjimo į kongreso salę Heroldas puošnia lazda trenkia į parketą ir skelbia krašto atstovo vardą ir pavardę.

Lyg pavasario griaustinis per salę nuskardėjo žodis: „L I T H U A N I A“!

Sugriaudėjo plojimai…

Kongrese jaunasis karo pabėgėlis lietuvis V. Dargužas išklausė daug reikšmingų paskaitų, susipažino su garsiais pasaulio medicinos mokslininkais ir jų pasiekimais, o po to su Anglijos karo pabėgėliais lietuviais visi laimingi atšventė pergalę, tvirtai tikėdami, kad Lietuvą rusams ne taip lengva bus numarinti, kaip jie galvoja…

Pokaryje sklaidė kalbos, kad už kiekvieno sugrąžinto atgal į Lietuvą lietuvio karo pabėgėlio galvą Lietuvos sovietinė A. Sniečkaus ir J. Paleckio vyriausybė šveicarų vyriausybei siūlo po dvi tonas pirmarūšių kviečių… Tačiau, laimei, iš šveicarų gaudavo vieną ir tą patį atsakymą: „Šveicarijos konfederacija gerbia žmogaus teises ir prievarta neišvarys nė vieno žmogaus ten, kur gresia pavojus jo gyvybei“.

Išeivių dienoraščiuose ir archyvuose matyti, kaip nuosekliai, atkakliai, teisingai, panaudojant motyvuotus istorinius faktus visus 50 metų buvo siekta Lietuvai atgauti savo prarastą nepriklausomybę.

Prielaidos dienoraštyje (1980-03-19) rašoma:

„Geležinė Sovietų sąjungos letena užgniaužia bet kokį drąsesnį žodį dėl Pabaltijo tautų laisvės. Kiekvienas, kuris iš Jungtinių Tautų tribūnos mėgina žodžiams „žmogaus teisės“ duoti tikrą prasmę, tuojau pat tos letenos nubloškiamas…“

Su profesoriaus, kunigo dr. J. Juraičio ir N. Prielaidos iš archyvų atrinktą medžiagą apie ŠLB veiklos nesėkmes ir pasisekimus prie Jungtinių Tautų Ženevoje galima rasti „Alpių lietuviai“ p. 57-61.

Išeiviai nenuleido rankų, stengėsi užmegzti ryšius su Vakarų Europos antikomunistiniais judėjimais. Puoselėjo draugystę su Šveicarijos Rytų Europos instituto (ŠRI) antikomunistais. Instituto vadovas dr. P. Sager buvo Europos Tarybos parlamentaras Strasbūre, ir aktyviai rūpinosi komunistų pavergtų tautų laisve ir nepriklausomybe. Institute buvo formuojami keliai ir priemonės tiems tikslams įgyvendinti. 1984 m. Institutas, švęsdamas savo 25-metį, jau galėjo didžiuotis pasiektais rezultatais. Jubiliejinėje šventėje tarp garsių Europos mokslininkų antikomunistų: G. Liovenhalio (Liowenhal), S. Voslenskio, dr. U. Streifo (Streiff) pranešimą skaitė ir  dr. A. Gerutis. Europos mokslininkai gerai įvertino Instituto pasiekimus, puikų informacijos platinimą pasaulyje, atskleidžiant iškreiptą komunistinę dezinformaciją… Kruopščiai buvo renkami ir skelbiami pasauliui gyvi tikėjimo, laisvo žodžio persekiojimo faktai ir įsimintiniausi atvejai. Pasinaudodamas nepriklausoma spauda, radiju, leidyklomis, mokslinėmis analizėmis, politiniais vertinimais, referatais įvairia dokumentacija archyvuose ŠRI mokslininkai galėjo prabilti pilna burna ir pasakyti tai, ko negalėjo pasakyti Pabaltijo šalių emigrantai… ŠLB mokslininkas, tarptautinės teisės mokslų daktaras A. Gerutis nuolat teikė institutui teisingą informaciją apie Pabaltijo kraštų okupacinio režimo bėdas. 1978m. ŠRI išleido A. Geručio knygą „Volken in Kettten“ („Tautos grandinėse“). Joje buvo paskelbti trys referatai apie okupuotą Lietuvą. Referatų autoriai: dr. A. Gerutis ir dr. St. Lozoraitis (jaun.).

ŠLB valdybos bendradarbiavimas su ŠRI ilgai rodė gerus rezultatus pasipriešinimo prieš sovietinį režimą Lietuvoje kovų stiprinime. Archyvuose išaiškėja ypatingas dr. A. Geručio įdirbis rodant pasauliui, kaip Pabaltijo šalyse susidorojama su tų šalių religinėmis ir tautinėmis vertybėmis. A. Geručio parengti pranešimai net keliose Žmogaus teisių ir Laisvo apsisprendimo konferencijose, vykusiose Vakarų Europoje 7-9-me dešimtmetyje. turėjo įtaigius atgarsius: 1982 Liucernoje,1986m. Berne, Vienoje ir t.t.

Dr. A. Geručio archyve VU RS saugomos ypatingai reikšmingos paskaitos, skaitytos Liucernos konferencijoje „Rusifikacija ir kolonizacija Sovietų Sąjungoje“.

Daug žinių apie tikėjimo draudimus, Lietuvos Katalikiškoje bažnyčios persekiojimus iš slapta gaunamos „Katalikų kronikos“ yra išvertę ŠLB nariai: dr. J. Pečiulionytė ir dr. J. Jakaitis ir išplatinę visoje Vakarų Europoje įvairiuose visuomeniniuose renginiuose.

Reikia pripažinti, kad Šveicarijos lietuviai visą savo politinę veiklą galėjo oficialiai vykdyti tiktai turėdami oficialią, teisiškai (t. y. griežtai laikantis Tarptautinės konvencijos įstatymų, CH civilinio kodekso (ZGB) ir 1949m Lietuvių Chartijos konstitucijos įstatymų) Turėdami 1952-02-17 d. oficialiai įkurtą ir krašto valdžios pripažintą organizaciją – ŠLB – Bendruomenės valdybos mokslininkai turėjo palankias politinio veikimo sąlygas prie Jungtinių Tautų organizacijos Ženevoje, galėjo išnaudoti kiekvieną progą garsinant pasauliui savo Tautos kovą prieš neteisėtą okupaciją.

Kovoti prieš vis giliau pasaulyje įsitvirtinantį socialistinį režimą buvo vis sunkiau, tai rodo daugelis jų nesėkmingos kovos pavyzdžių, tačiau archyvai skelbia ir ne vieną laimėjimą.

N. Prielaidos archyve rašoma:

„1985 metais ŠLB valdyba įteikė memorandumą Šveicarijos konfederacijos vyriausybei JAV prezidento Reigano (Reagan) susitikimo su Sovietų sąjungos generaliniu sekretoriumi M. Gorbačiovu Ženevoje proga. Memorandume rašoma: „Šveicarijos lietuvių bendruomenė dviejų didžiųjų valstybių vadovų susitikimo proga prašo Šveicarijos vyriausybės pareikšti M. Gorbačiovui, kad Baltijos kraštai turi gauti apsisprendimo teisę. Teisę grįžti į demokratinių tautų šeimą, kur jos buvo prieš Molotovo-Ribentropo paktą“. 1985-11-26 d. rašte iš Berno Šveicarijos vyriausybės 1-jo Politinio skyriaus vadovas F. Piankas (Pianca) ŠLB pirmininkui N. Prielaidai atsakė: „…Šveicarija nepripažino Baltijos respublikų inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Toji pozicija nebus keičiama ir ateityje…“ (žr. visas raštas originalo (prancūzų) kalba „Alpių lietuviai“ p. 168).

„Gavus tokį reikšmingą patvirtinimą, kuris buvo išsiuntinėtas visų pasaulio tautų vyriausybėms, mums ritosi džiaugsmo ašaros“, – iki mirties prisiminė senoji Šveicarijos lietuvių karta.

Šiandien senoji patriotiška kovingoji išeivija jau mirusi. Tačiau, prieš mirtį dar suspėjo atlikti reikšmingą darbą – suguldyti savo veiklos pasiekimus į J. Survilaitės parengtą knygą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“. Knyga, sėkmingai pristatyta ir įtraukta į 2005 m. XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumo, Ciuricho universiteto mokslinės bibliotekos katalogus, apdovanota keliais vyriausybiniais Garbės raštais.

Visa bėda, kad naujai į Šveicariją atvykę posovietiniai lietuviai emigrantai, turėję garbės perimti išeivijos puikų politinį kultūrinį įdirbį ir pavyzdį, kaip turėtų būti vertinama brangiai iškovotos atgimusios Lietuvos valstybės demokratija ir jos ateitis – po senosios kartos mirties pasielgė politiškai begėdiškai, moraliai nedorai ir nesąžiningai, išniekindami brangų ir reikšmingą tautinį turtą. ŠLB pirmininkės J. Kaspersenos (Caspersen) iniciatyva teisinė ŠLB įkūrimo data sąmoningai ištaisyta: dabar turime menamai nelegalų/pogrindinį Bendruomenės įsikūrimą 1950-08-20 d. neturint statutų t.y. nesilaikant tarptautinės konvencijos susitarimų įstatymų… Tokią dezinformaciją visam pasauliui garsiai skelbiant ateities istorijai iškyla grėsmė, kad ŠLB išeivijos pasipriešinimo okupacijai įdirbio neliks. Tai patvirtina motyvuoti faktai: naujos ŠLB pirmininkės J. Kaspersenos aštrus 2013-05-07 straipsnis internete apie menamai „tendencingą, iškraipytų faktų, nemotyvuotą rašliavą“ knygoje „Alpių lietuviai“ ir uždraudimas ją platinti. Pasibaisėtino politinio abejingumo ir išeivijos veiklos nuvertinimo faktu išeivijos istorijoje liks LR Užsienio Lietuvių instituto direktoriaus prof. p. E. Aleksandravičiaus elgesys, parodęs tikrą pilietiškumo degradaciją, profesoriui pasirašant ant J. Kaspersenos suklastotų archyvinių duomenų pažymos (2013-12-03), kurioje išdėstyti penki nieko su istorine tikrove neturintys faktai, apjuodinantys išeivijos veiklą!

Nepateisinama, kad Išeivija buvusi Europos sąžinės ir demokratijos atminties tautos dalimi, geru žodžiu jau niekada neprisimenama naujų emigrantų PLB valdyboje ir bendruomenėse, nieko apie jų istorinę legendinę veiklą negirdime ir iš atsakingų Lietuvos institucijų: LR URM ir LR ŠSM.

Pasirodo, kad Lietuvos istorijos puslapiuose ir šiandien stebėtinai lengva kurti ir platinti šmeižtą ir kremlinę propagandą ir dezinformaciją, o nepaprastai sunku ištaisyti emigrantų daromas gėdingas istorines politines klaidas, tinkamai įvertinant tikrąsias istorines vertybes!

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?
  2. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)
  3. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  4. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  5. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  6. J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai
  7. J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
  8. J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris
  9. J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!?
  10. Viso pasaulio Lietuva susitiks Vilniaus rotušės aikštėje
  11. Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne (video)
  12. Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“
  13. Pasaulio lietuvių vienybės dieną vyks tradicinės keleivių sutiktuvės Vilniaus oro uoste
  14. J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų
  15. Minime Baltijos kelio 30-metį
  16. Ilgiausiai transliuojamai TV žinių laidai „Panorama“ – 50 metų
  17. Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija!
  18. A. Bagdonas. VU psichologijos studijoms – 50 metų
  19. Prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai
  20. Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
  21. V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
  22. Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m.
  23. Seimo ir PLB komisija: Pasaulio lietuvių metai – puiki proga vienytis
  24. Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas
  25. Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų
  26. Istorinės tremtinių ir politinių kalinių vertybės bus eksponuojamos istoriniame pastate Tauragėje
  27. Istoriko E. Gudavičiaus jubiliejaus minėjime – diskusija apie Europą
  28. „Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video)
  29. R. Čerškus. Lisauskėliai (V) (video)
  30. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo

Comments 3

  1. Juozas says:
    4 mėn. ago

    Jumis galima žavėtis. Išlieka tai, kas užrašyta.

    Atsakyti
  2. Janina says:
    4 mėn. ago

    Sovietiniai koloborantai išeivijos veiklą matė kitaip: išeivija – didžiausi tarybinės santvarkos kenkėjai, kūrę užsienyje nelegalias buržuazinių nacionalistų gaujas…Labai nuvilia dabartinių emigranų buv. sovietinių tvirtos anų laikų nuostatos, kai niekaip negali pritaikyti žmogiškuosius buv. išeivijos patriotinių siekių idealus…

    Atsakyti
  3. Edmundas ir Irena says:
    4 mėn. ago

    Puikus straipsnis!Tikras Lietuvos išeivijos Šveicarijoje istorijos deimantas.
    Gerb.J Survilaitė vienintelė pradininkė titanišku ilgamečiu darbu davė Lietuvos istorijai neapsakomai didelį ir neįkainuojamą darbą tikrą ,be iškraipymų be falsifikavimo ir įtakojimų,objektyvią Šveicarijoje Lietuvosišeivijos istoriją.
    Istorijos iškraipymų,falsifikavimo,greitų sprendimų iškreiptų veidrodžių aplinkos terpėje buvo yra ir bus.Tai suinteresuotų istorijos iškraipymui savų tikslų ir sumanymų realizavimo norma.
    Ačiū Gerb.rašytojai J.Survilaitei atvėrusiai nepaprastus istorijos klodus Lietuvos išeivijos Šveicarijoje.Klodus istorijos tiesai teisingumui,faktų konkretumui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
2
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Juozas Gegužis-Diemedis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Gervėnų kaime (Seirijų vls., Alytaus apskr.) Juozo Gegužio ir Marijos Žiurinskaitės-Gegužienės šeimoje....

Skaityti toliau

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
0
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė originalių fotografijų, atvirukų ir spaudinių dokumentai (iš viso 499 vnt.), datuojami nuo...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3655; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2170; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1749; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1344; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1275; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija vs Indija – titanų kova (video)

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija vs Indija – titanų kova (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai