B. Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai? (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spauda ir kitos informacijos priemonės skelbė, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas esą yra sakęs, kad sprendimą dėl  paminklo Lukiškių aikštėje turėtų priimti menininkai.  Šiai nuostatai pritariu tik iš dalies, nes manau, kad ji šiek tiek vienpusiška ir neatspindi kai kurių kitų labai svarbių problemos aspektų.

Taip, sprendimą dėl kokio nors monumento ar  memorialinio objekto architektūrinės ir meninės išraiškos turi priimti monumento sukūrimu suinteresuoti architektai, skulptoriai, dailininkai, jo prasminius ir istorinius akcentus išryškinti turi padėti  monumento kūrimą palaikantys istorikai, rašytojai, kultūrologai, gal ir kitų kūrybinių profesijų atstovai. Bet neturėtų būti taip, kaip buvo paskutinio konkurse dėl Lukiškių aikštės monumento, kai teisė priimti sprendimus buvo suteikta kosmopolitinėmis ir „antipaminklizmo“ nuostatomis besivadovaujantiems ir už ,,laisvą nuo paminklų“ Lukiškių aikštę pasisakantiems moderniojo meno eksperimentatoriams iš Šiuolaikinio meno centro.

Pritariant teiginiui, kad  menininkų vaidmuo kuriant ir statant bet kokius memorialinius paminklus, ar monumentus yra labai svarbus, nepakeičiamas, negalima pamiršti,  kad visais atvejais nemažiau svarbus ir memorialinio objekto užsakovo, o  šiuo atveju – svarbiausių visuomenę atstovaujančių valstybės institucijų – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės vaidmuo, nes juk kalbama ne apie kokį tai mažai reikšmingą objektą, bet  apie centrinę reprezentacinę valstybės aikštę ir ją įprasminantį monumentą.

Išreikšta ir pagaliau įstatymiškai įtvirtinta Tautos atstovybės – Seimo – politinė valia, jog Lukiškių aikštė turi būti formuojama kaip pagrindinė valstybės reprezentacinė aikštė su valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojančiu ir kovotojų už Tėvynės laisvę atminimą įamžinančiu monumentu, o pagrindiniu Lukiškių aikštės akcentu turės būti valstybės simbolį Vytį vaizduojantis monumentas. Todėl aukščiau paminėtos valstybinės valdžios institucijos, visų pirma Tautos atstovybė – Seimas,  turi ne tik teisę, bet ir pareigą išreikšti savo nuomonę ne tik dėl valstybės reprezentacinės aikštės paskirties, funkcijų, bet ir dėl aikštę  įprasminančio monumento bei istorinę atmintį įamžinančio laisvės kovotojų memorialo. Tenka tik apgailestauti, kad  Seimas ir kitos visuomenę ir tautą atstovaujančios aukščiausios valstybinės valdžios institucijos tos pareigos iki šiol deramai neatliko. Todėl ir tęsiasi šita Lukiškių aikštės epopėja jau 20 ar 30 metų.

Savaime suprantama, kad turėtų būti išklausyti ir memorialo sukūrimu labiausiai suinteresuoti žmonės –  laisvės kovotojus, rezistentus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančių organizacijų atstovai, atsižvelgta į jų nuomonę.

Be galo svarbi ir paminklo, monumento, ar memorialo užsakovų  bei projekto  vykdytojų vertybinių nuostatų dermė. Jei šito nebus, užsakovų ir vykdytojų bendradarbiavimas ir abiem pusėm priimtinas rezultatas bus neįmanomas.

Gal monumento kūrimo organizatoriumi galėtų būti valstybinė ir Seimui atskaitinga institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)? Juk šio Centro  nuostatų skyrelyje „Centro teisės“ pasakyta, kad Centro teisė ir pareiga – „dalyvauti steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje“. Jei neklystu, LGGRTC buvo visiškai nušalintas ar pats nusišalino (koks paradoksas!) nuo Lukiškių aikštės memorialo kūrimo, kurį 2017 m. organizavo Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru. Ateityje taip neturėtų būti. 

Aišku, turėtų prisidėti ir Vyriausybė, taip pat ir  Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atmintis komisija bei prie jos veikianti Visuomeninė taryba, Seimo Kultūros komitetas, kiekviena institucija pagal savo kompetencijas.

Projekto globėju, manau, galėtų būti Lietuvos Respublikos Prezidentus, o projektų peržiūra surengta Prezidentūroje veikiančiame Valstybės pažinimo centre. Aukščiausių valstybės institucijų ir pareigūnų dėmesys projektui, manau, labai pakeltų jo prestižą ir, tikėtina, duotų gerus, ar bent geresnius  rezultatus negu buvo iki šiol. 

Galiu pridurti, kad ir aš  nelinkęs pritarti nuomonei, kad aikštėje turėtų būti statomas trimatis Vytis, arba, kitaip tariant, ne monumentas su Lietuvos herbu ir kitais Lietuvos valstybingumo ženklais ir simboliais, bet paminklas herbui, ar Vyčiui.

Manau, jei norime, kad memorialas būtų tikrai prasmingas, „gyvas“, jame turi būti patalpintos laisvės kovų relikvijos,  čia galėtų būti iškilmingai perlaidoti Nežinomo kario, Nežinomo partizano ir Nežinomo tremtinio palaikai, uždegta Amžinoji atminimo ugnis, numatyta vieta ir galimybė karių Garbės sargybai, jos pasikeitimo iškilmėms.

Pritariu Prezidento nuomonei, jog 2020 m. birželio 29 d.  skubos tvarka Seime priimtas „Lietuvos respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas“   netobulas, jame daug įvairių trūkumų. Manau, kad trūksta įstatymo leidėjų dėmesio ir atidos Lukiškių aikštės problematikai.  Laukčiau Seimo sprendimo dėl 2017 m.  Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro vykdyto  konkurso rezultatų paskelbimo negaliojančiais, arba niekiniais dėl jau daugybę kartų įvairiose publikacijose išdėstytų šio konkurso vykdymo aplinkybių ir apgailėtinų, su aikštės paskirtimi ir funkcijomis faktiškai nesuderinamų  jo rezultatų.

Įstatymo priėmimą skubos tvarka, matyt,  išprovokavo Vilniaus mero ir savivaldybės provokacinis elgesys, nesiskaitymas su dar 1999 m. vasario 11 d. Seimo priimtu nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės  funkcijų“,  laisvės kovotojus, rezistentus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančių organizacijų ir kitų visuomenės grupių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuomonės ignoravimas,  nepagarba aikštėje jau esantiems memorialiniams objektams visai arti jų, arba tiesiog ant jų (kai kada ir ant aikštės centre įrengto Šimtmečio rato su jame patalpintomis laisvės kovų relikvijomis) rengiant įvairius triukšmingus pramoginius ir komercinius renginius.

Vis dėlto, nederėtų vienareikšmiškai tvirtinti,  kad Seimas labai skubėjo. Veikiau priešingai – labai ilgai delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtasis jo 1999 m. vasario 11 d. nutarimas būtų įgyvendinamas.

Pasirodė pranešimų,  kad Lukiškių aikštė iš esmės nepriklauso Vilniaus savivaldybei, savivaldybė ja naudojasi tik pagal panaudos sutartį. Todėl, manau, Savivaldybė neturėtų savavališkai ir vienašališkai spręsti, ką daryti, kokius ir kaip rengti  renginius valstybės reprezentacinėje aikštėje neatsižvelgdama į Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovų  nuomonę.

Reikėtų nedelsiant išspręsti klausimą dėl Lukiškių aikštės juridinio statuso. Kadangi Įstatymu įtvirtinta, kad tai valstybės reprezentacinė aikštė, tai ji ir turėtų priklausyti valstybei, joje turėtų vykti  valstybinės reikšmės iškilmės pvz., iškilmingi Vasario 16 , Kariuomenės, Gedulo ir vilties  dienų minėjimai ir kiti panašaus pobūdžio renginiai.

Manau, kad dėmesio vertos ir dar nepasenusios nuostatos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir būsimojo monumento, kurios išdėstytos  grupės žinomų visuomenės,  meno ir mokslo  veikėjų  2018 m. balandžio 24 d. pasirašytame „Kreipimesi dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 m. jubiliejaus ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo“ taip pat  istoriko Arvydo  Gelžinio straipsnyje ,,Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji?“

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

15 komentarų

  1. Romas:

    Teisingi akcentai, kad Lukiškių aikštė ne Vilniaus savivaldybės, o valstybinė aikštė. Dar ne pro šalį pridėti, kad tai ir visos lietuvių Tautos reprezentacinė aikštė.

  2. Arūnas:

    mano nuomonė bet kurį monumentą turėtų kurti menininkai ir atrinkti rimta komisija iš menininkų ir istorikų, o sprendžiant jį statyti ar nestatyti lemiamą balsą turėtų turėti tie, kurių garbei jis kuriamas ar jų ainiai. Lukiškių aikštės monumentas skiriamas Laisvės kovotojams, todėl jie, jų organizacijos turėtų tarti gal būt ir lemiamą žodį. Laisvės kovotojų atstovai Lietuvoje- partizanų, tremtinių, Kovo 11 akto signatarų organizacijos, Sausio 13 brolija ir pan,. nes ankstesni XIX a. kovotojai ir Vasario 16 akto signatarai išmirę.

  3. mykolas:

    Neužmiršlime, kad pliažo prestižinėje aiktėje iniciatoriaus vadovaujama įstaiga anksčiau yra išdavusi autoritarinei valstybei BLTR disidentus ir jų sąskaitas Lietuvos bankuose..

  4. Žemyna:

    Ne šiaip menininkai, o tam tikro asmenybinės ir meninės brandos pasiekę Menininkai, savo kūrybiniais darbais įrodę, jog jie jau pajėgūs imtis tokio lygio ir tokio atsakingo darbo, kaip VALSTYBĖS OFICIALIŲ CEREMONIALŲ AIKŠTĖ SU MONUMENTU. Ne kiekvienas, kas pats save laiko menininku, iš tiesų toks yra. Ne kiekvienas, kuris tikrai yra menininkas, pajėgus įsijausti į tokią užduotį, tokią temą.
    Ivaškevičius – didus meno žmogus. Ar įsivaizduojate, kaip atrodytų jo kūrybos aikštė? Panašiai, kaip jo knygoje pavaizduota – laukas, ant kurio garuoja partizanų paliktos krūvelės… Pristatydamas aiškintu, jog ji gyvybe alsuoja… Kitas įkūnytą savo vaizduotės vaisių jau mums demonstravo.
    Niekas iš tų, kas supranta užduoties svarbą, nesityčios iš savo Tautos praeities, nedarys gėdos savo „kūriniu” savo valstybei. Iš jų burnų neskris patyčios apie „amžinus raudotojus”, apie jiems gyvenimą nuodijančius „praeities šešėlius” ir pan. Deja, Šimašiaus ir Co organizuota biurokratų komisija nesugebėjo susirinkti tokia, kuri išmano, ką sprendžia.
    Manau, tinkamiausias variantas toks, kaip buvo organizuotas, kai norintys dalyvauti menininkai pateikė savo projektus, o VISA TAUTA (bent jau tie, kam Tauta ir jos valstybė iš tiesų rūpi) laisvai ir atvirai balsavo, ir ne tik balsavo, bet ir asmeniniais pinigais parėmė.
    Netgi pragmatiškai žiūrint – juk ir iš biudžeto mokami MŪSŲ pinigai. Joks biurokratas neturi teisės už mus spręsti, ar mes norime PIRKTI TO arba ANO darbą. MES sprendžiame, už ką mielai sumokėsime, o ne grupelė prie biudžeto pinigų kapšo susibūrusių biurokratų bei patys save menininkais arba meną išmanančiais laikančių!
    ,

    • Juozas:

      kai mokėmės dailės, iškiliausi menininkai mums paaiškino, kad menininkas iš savo vaizduotės vaizduoja tai, kas yra jo viduje. Jei Ivaškevičius vaizduoja garuojančias krūveles, tai net neabejokit – tai ir yra jis pats, jo esmė.
      Komisijoje, toje iš Š.malimo centro, buvo tik vienas “skulptorius”Mindaugas Navakas, sukūręs “Kablį” ant Geležinkeliečių rūmų fasado. Tikras skulptorius dėl tokio š.kūrinio būtų iš gėdos nusišovęs. Todėl šitas nevykėlis taip karštligiškai atmerė viską, kas pranoksta jo sugebėjimus.
      Todėl negalima tokiems dvasios nevaleikoms patikėti spręsti, kokie paminklai turi stovėti Vilniaus svarbiausioje aikštėje

  5. Pajūrietis:

    „sprendimą dėl paminklo Lukiškių aikštėje turėtų priimti menininkai“ – o kas gali vadintis menininku? Vamzdis menas? Taip. Plakatai „Vilnius yra G taškas“ menas? Taip. Palangoje parduodami paveiksliukai iš padažytų gintaro gabalėlių menas? Taip. TV laida „Duokim garo“ menas? Taip, be jokios abejonės. Ten juk skamba autentiška lietuvių muzika.O jei koks nevykęs tepliotojas – minkytojas yra partinis ar turi pažinčių tam tikruose sluoksniuose, ar yra net kieno nors giminaitis, ar jis menininkas? Taip. Ir čia jau reikia sustoti. Beviltiška.

  6. Žemyna:

    Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-radzvilas.-laisve-tai-ne-teise-voliotis-smelio-dezeje-ant-didvyriu

  7. Senis:

    PRITARIU:
    “…memorialas būtų tikrai prasmingas, „gyvas“, jame turi būti patalpintos laisvės kovų relikvijos, čia galėtų būti iškilmingai perlaidoti Nežinomo kario, Nežinomo partizano ir Nežinomo tremtinio palaikai, uždegta Amžinoji atminimo ugnis, numatyta vieta ir galimybė karių Garbės sargybai, jos pasikeitimo iškilmėms.”‘

    • Galimybė, o...:

      ant Rinkos pliaciaus, Turgaus, jomarkų, pramogų ir AUKŲ memorialo pašonės;
      ‘poadamkinis” pablūdimas ir tiek (na polenininis be kabučių, dar tinkamiau)
      žr.
      Lietuvos politinių kalinių suvažiavimo 2018-10-20 d. pasiūlymą
      ir baigt seiliotis bei žaist.

      Pirmučiausia apjuost nuo buv KGB-yno ir carų teismų(ochrankos) ant egzekucijų
      vietos, kad žmonės po 1864 m. gėlių ir žvakučių kur dėti ten negalėtų, pastatyto
      rūmo L A N K Ą aplink Aukų memorialą (Georgijevskij pr. nunešant juosta),
      o už tojo apjuosimo jau elgtis ir naudot tinkamai Vilniui, Lietuvai bei Piliečiams
      (ne vien menininkams su “menininkais” spręst, kaip su Lukiškių kalėjimo atv.).

      Aišku dar turi būt SPRENDIMAS dėl Lietuvos Kariuomenės
      Karininkų RAMOVĖS ant Pamėnkalnio,
      būsimo komplekso ties Akropoliu (nuo Pamėnkalnio permetant)
      koncertų-pramogų-kongresų ir visokeriopam Kultlygiui Tautos kelt
      – Stadioną ant A2 ar A1 įvažiavimo į miestą kokių protingų 40000 vt.
      kiekiui “užkoncesint” su kokiais kiniečiais, indais, anglais, vokiečiais ar …
      patiems :))

      Tada ir metro, lyno keliai, apžvalgos bokštai, uostai ir piramiodės visam Vilniuj tinkamos ir tinkamose vietose atsiras.
      O VYTIS, gal bus užkeltas, užvestas ir paleistas virš erdvių, virš plotų virš galių
      (bet tikrai ne ties Lukiszkowa WC, pagal carų, pilsudskininkų ir bolševikų-sniečkininkų
      “perdažymus…”).

  8. O MO muziejus:

    kviečia ateiti ir sužinoti, apie ką kalba Vamzdis, cisterna ir kt. kūriniai…

  9. Ar mes pasirengę?:

    Įsigalioja kontroversiškas Lukiškių aikštės įstatymas: štai, kas keisis
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/isigalioja_kontroversiskas_lukiskiu_aikstes_istatymas_stai_kas_keisis/

    Prisimenate, ,,Respublikoje” šiauliškis (pavardės neprisimenu) viešai paskelbė ponui Š., jog atvyks jam padėti išvalyti aikštę, jeigu anas ,,nepajėgs” sutvarkyti, ką pridirbęs. Ir atvyks ne vienas, savanoriai kviečiami.

  10. Žemyna:

    Heraldikos specialistas Arvydas Každailis: Pasirodo, smėliukas turi detonuojančių savybių
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/heraldikos_specialistas_arvydas_kazdailis_pasirodo_smeliukas_turi_detonuojanciu_savybiu/

    Dėl memorialo.
    Labai teisingos pastabos apie subjaurotą aikštės planą – takų ir kt. elementų išdėstymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: