Mūsų žarnyne knibžda tūkstančius kartų daugiau įvairių mikroorganizmų nei planetoje gyventojų. Visi kartu jie sveria apie 2 kg. Ir visi yra reikalingi – tai daugiau kaip 1000 rūšių įvairių bakterijų, kurios nesukelia ligų, priešingai, yra naudingos ir reikalingos mūsų sveikatai. Tačiau į žarnyną visą laiką kėsinasi pakliūti ir nekviesti svečiai – įvairias infekcijas sukeliančios bakterijos. Vaistininkė Indrė Kolomyjskė sako, kad vasarą bakterinių žarnyno infekcijų rizika išauga. O didžiausios grėsmės tyko netinkamai apdoruotuose ar nenuplautuose maisto produktuose bei nešvariose rankose.
„Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai – vasarą šie simptomai dažnai praneša apie užsikrėtimą žarnyno infekcija. Skrandžio ir žarnyno bėdos gali kamuoti ir žiemą, tačiau tuomet jas dažniau sukelia įvairūs virusai. O vasarą per blogai termiškai apdorotą mėsą, kiaušinius, neplautus vaisius ir uogas į žarnyną patenka bakterijos, sukeliančios ūmią infekciją“, – paaiškina vaistininkė.
Viena dažniausių vasaros infekcijų – salmoneliozė
Mėsa, kiaušiniai, šviežias pienas – maisto gaminiai, kuriuose gali būti randama įvairių ligas sukeliančių bakterijų. Tinkamai termiškai apdorotas maistas yra saugus – aukštoje temperatūroje mikroorganizmai žūsta. Tačiau vasara dažnai vilioja šaltais, mažai termiškai apdorotais užkandžiais, o vestuvių ir kitų švenčių maratonas neapsieina be saldumynų su plaktų kiaušinių baltymų kremais.
Viena dažniausių zoonozių – žmonėms ir gyvūnams būdingų infekcinių ligų – salmoneliozė. Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą gyvūninį maistą: pieną, paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Pasigauti salmoneliozę galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves, nors tokie atvejai retesni.
„Su termiškai neapdorotu maistu į žarnyną patekusios salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą. Pirmieji ligos simptomai: viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai. Jie pasireiškia gan greitai po užsikrėtimo – per 12–72 val. Įprastai liga trunka iki savaitės, kai kuriais atvejais ji gali progresuoti, kai bakterijos iš žarnyno patenka į kraują ir kitus organus. Susirgus salmonelioze, labai svarbu gerti daug šilto vandens ir taip plauti skrandį, taip pat vartoti elektrolitų tirpalus jų balansui atstatyti. Jei suserga mažas vaikas, senyvas ligonis ar paciento imunitetas nusilpęs, gydytojas gali skirti antibakterinių vaistų“, – apie salmoneliozę pasakoja vaistininkė I. Kolomyjskė.
Salmonelės neatsparios aukštai temperatūrai. Dauginimuisi joms palankiausia temperatūra 20–40 laipsnių C. Todėl geriausia salmoneliozės prevencija – maisto higiena ir terminis apdorojimas. Vaistininkės patarimai salmoneliozės prevencijai:
- Venkite žalios mėsos kontakto su kitu maistu.
- Prieš naudojimą, žalią mėsą ir kiaušinius nuplaukite.
- Kruopščiai plaukite įrankius, kuriuos naudojote žalios mėsos ir kiaušinių apdorojimui.
- Neragaukite ir nevalgykite žalios ar ne iki galo termiškai apdorotos mėsos ir kiaušinių.
- Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno.
- Nesuvalgytą maistą laikykite šaldytuve, o išėmę – pakartotinai pakaitinkite.
- Visada plaukite rankas prieš maisto gamybą ir po jos, ypač po žalios mėsos apdorojimo.
Neapdorotoje mėsoje gali tykoti ir kampilobakterijų
Kampilobakteriozė – dar viena dažnai vasarą pasitaikanti žarnyno infekcinė liga. Dažniau ji pasitaiko ir yra pavojingesnė mažiems vaikams, taip pat senyvo amžiaus žmonėms, sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis.
„Pagrindiniai kampilobakteriozės šaltiniai – taip pat termiškai neapdorota mėsa, nepasterizuotas pienas. Ypač reikėtų gerai išvirti ar iškepti vištieną, nes dideli kampilobakterijų kiekiai gali būti randami naminių paukščių, ypatingai broilerių viščiukų, žarnyne. Vasarą gyventojai dažnai ant griliaus kepa paukštieną ar kitą mėsą, todėl reikėtų atidžiai žiūrėti, kad ji būtų pilnai iškepusi“, – pasakoja I. Kolomyjskė.
Užsikrėsti kampilobakterijomis galima vartojant netinkamai apdorotą maistą, per nešvarias rankas po jų sąlyčio su maistu ar užsikrėtusiu gyvūnu. Reikėtų žinoti, kad kampilobakterijos atsparios šalčiui, todėl gali išlikti šaldytoje mėsoje. Karščiui jos neatsparios.
Kampilobakteriozė pasireiškia panašiais simptomais kaip ir salmoneliozė. Dažniausiai ji sukelia viduriavimą, pilvo ir galvos skausmus, pykinimą ar vėmimą. Neretai liga gali prasidėti vadinamuoju „apendicito priepuoliu“.
„Kadangi kampilobakteriozė gali sukelti viduriavimą ir vėmimą, labai svarbu palaikyti organizme skysčių ir elektrolitų balansą. Sunkesniais ligos atvejais gydytojas gali paskirti antibakterinius vaistus. Tačiau užkirsti kelią ligai paprasčiau nei kelias dienas būti kamuojamam jos simptomų: svarbu laikytis tinkamos maisto laikymo ir ruošimo higienos, dažnai plauti rankas, nevartoti termiškai neapdorotos ar nepilnai apdorotos mėsos, pieno“, – pataria specialistė.
Vaistininkė primena, kad užsikrėsti infekcijas sukeliančiomis bakterijomis galima ir maudynių metu – nurijus užteršto upės, ežero ar tvenkinio vandens.
Padažnėja ir apsinuodijimai maistu
Su netinkamu maisto laikymu ir apdorojimu susijusios ne tik žarnyno infekcijos, bet ir apsinuodijimai maistu, kurių vasarą taip pat padaugėja. Kartais apsinuodijimą maistu gali sukelti kai kurių bakterijų išskiriami toksinai, tačiau dažniau pasitaikantys atvejai, kai vartojamas gesti pradėjęs maistas. Nereikėtų vartoti greitai gendančių produktų, kaip salotų su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, taip pat pieno produktų, įvairių saldumynų su kremais, jeigu jie kelias valandas pabuvo aukštesnėje nei 20 laipsnių C temperatūroje.
„Apsinuodijimas maistu – itin nemaloni sveikatos būsena, galinti sugadinti visas atostogas. Apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, apetito praradimu, karščiavimu. Itin sunkaus apsinuodijimo atveju gali sutrikti širdies ritmas, ištikti koma. Ligoniui svarbu duoti gerti skysčių, tačiau nedideliais kiekiais – kas valandą po valgomąjį šaukštą elektrolitų tirpalo ar mineralinio vandens. Jeigu žmogus praranda sąmonę, jį reikia guldyti ant šono, kad neužspringtų, jei vems. Sunkesnio apsinuodijimo atveju žmogus gali nebegalėti gerti, tuomet būtina vežti į ligoninę ar kviesti greitąją pagalbą. Po apsinuodijimo maistu rekomenduojama prie maisto grįžti labai pamažu“, – apie simptomus ir gydymą apsinuodijus kalba vaistininkė.
Kad vasaros negadintų nemalonumai su sveikata, Indrė Kolomyjskė pataria atidžiai rinktis, ką valgote, ypač, jei valgote ne namuose gamintą maistą, pvz., įvairių švenčių metu. Ruošdami maistą gamtoje, leiskite jam gerai iškepti, nelaikykite maisto produktų šilumoje – geriausia juos transportuoti ir laikyti šaltkrepšyje. Žinoma, visada kruopščiai plaukite rankas, o nesant galimybės – naudokite drėgnas antibakterines servetėles ar dezinfekcinį skystį.
