Profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasisako prieš siūlymus lengvinti atleidimą iš darbo (1)

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė | lps.lt nuotr.

Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir nusiuntė Lietuvos trišalei tarybai pasiūlymus, raginančius lengvinti darbuotojų atleidimo darbo tvarką ir panaikinti apribojimus atleisti iš darbo socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas, auginančias mažamečius vaikus, priešpensijinio amžiaus darbuotojus ir pan.).

Tai esą padidintų įmonių konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, ragindama atmesti šiuos pasiūlymus.

Jos nuomone, liberalizavus Darbo kodeksą darbdaviai įgijo daug galimybių lengviau atleisti darbuotojus, o tai kas nėra nenumatyta Darbo kodekse galima įteisinti sudarant kolektyvines sutartis.

Klaidinantys yra Laisvosios rinkos instituto teiginiai, kad atleisti darbuotoją darbdaviui yra labai brangu. Šiuo metu Ilgalaikio užimtumo fondas apmoka pusę išeitinės išmokos, o darbdavys tesumoka dviejų savaičių arba vieno mėnesio išeitinę išmoką darbuotojui, kuris sukūrė darbdaviui pelną.

„Siūlymai suvienodinti atleidimo iš darbo sąlygas ir panaikinti apribojimus atleisti socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas auginančioms mažamečius vaikus, priešpensijinio amžiaus darbuotojams ir pn.) yra nesuderinami su Europos Sąjungos Socialinio ramsčio politika, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos standartams ir Lietuvos siekiui sukurti Gerovės valstybę, – teigia „Solidarumas“ pirmininkė.

Neteisingomis ir ciniškomis ji vadina LLRI išvadas, kad palengvintas atleidimas iš darbo yra naudingas darbuotojams ir sukurs naujas darbo vietas.

Ilguoju laikotarpiu toks lengvas darbuotojų atleidimas iš darbo, pasak Kristinos Krupavičienės, pakenks pačiai įmonei ir visos Lietuvos ūkiui, nes Lietuvai, esant bendroje Europos Sąjungos darbo rinkoje, Lietuvos darbuotojai nesunkiai įsidarbins kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje.

Lietuva neteks kvalifikuotų darbuotojų, kuriems parengti valstybė ir mokesčių mokėtojai skyrė dideles lėšas. Atsigavus rinkai įmonės negalės vystytis, nes trūks emigravusių darbuotojų, o sumažėjęs vartotojų skaičius stabdys verslo atsigavimą ir neleis augti biudžeto pajamoms.

Ji atskleidė, kad LLRI teiginiams, kad dar labiau palengvintas darbuotojų atleidimas iš darbo padidina įmonių konkurencingumą ir pritraukia investicijas, prieštarauja Pasaulio banko paskelbti „Doing bussiness“ šalių reitingai.

Estija ir Lenkija, kurias kaip teigiamą pavyzdį, lengvai atleidžiant darbuotojus iš darbo, pristato LLRI, turi šiame vertinime žemesnį reitingą nei Lietuva, kuri 2020 m. duomenimis užima 11 vietą pasaulyje ir 3 vietą Europos Sąjungoje po Danijos ir Švedijos, kuriose darbuotojų teisės yra daug geriau apsaugotos nei Lietuvoje. Tuo tarpu Estija šiame reitinge užima 18 vietą, o Lenkija – 40 vietą pasaulio šalių tarpe.

„Reikia pažymėti, kad nei Europos komisija, nei Pasaulio bankas, nei EBPO savo rekomendacijose Lietuvai nesiūlo lengvinti darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos. Priešingai, Europos komisija savo rekomendacijose Lietuvai ragina pandemijos sąlygomis bandyti išsaugoti darbo vietas.

Manome, kad LLRI siūlymai grąžinti darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo XIX amžiuje, yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos standartams, Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva, vertybėms ir jos socialinei politikai bei Kietuvos siekiui kuti Gerovės valstybę, todėl yra atmestini,“ – pareiškė „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.