„Saulė sodą sodino…“ apie vytinių juostų audėją Viliją Ratautienę (video) (0)

Vilija Ratautienė | rengėjų nuotr.

Vilija Ratautienė | rengėjų nuotr.

Kaune gyvenanti tautodailininkė Vilija Ratautienė yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, audžianti vytines juostas ir jas pristatanti parodose, mokymuose, įvairiuose festivaliuose. Prieš dešimtmetį audėjos vytinės juostos buvo sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas. Vilija Ratautienė pripažįsta, kad yra įsimylėjusi savo amatą. Tuo įsitikinome patys – meistrės darbo kambaryje pamatėme nesuskaičiuojamą daugybę gražiausių juostų, spalvotų siūlų kamuolėlių ir ričių, knygų apie audimą ir juostas, besišypsančios Vilijos tarp nuaustų juostų nuotraukas iš  įvairių renginių.

Filmavimą iš savo stiklinio namelio tyliai stebėjo jūrų kiaulytė, o kai meistrė audė, garsiai tiksėjo senovinis laikrodis. Vilija pasakojo, kodėl vytinės juostos audžiamos, o ne vejamos, kokios yra tradicinių lietuviškų juostų rūšys, vytinių juostų spalvos, raštai, ką reiškia juostose išaudžiami mus pasiekę senieji ženklai „rombas“, „kryželis“, „žalčiukas“, „eglutė“. Pasirodo, šie ženklai simbolizuoja gėrį nešančius dalykus: vaisingumą, gyvybingumą, apsaugą, globą, gerus linkėjimus.

Manoma, kad vytinių juostų audimo būdui yra apie šeši tūkstančiai metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, Lietuvos teritorijoje – IV a. „Seniausias audimo su metmenimis ir ataudais būdas, anot archeologės Rimutės Rimantienės, yra vytinis audimas. Vytinės juostos audžiamos kvadratinėmis lentelėmis su keturiomis skylutėmis kampuose, per kurias perkišami siūlai. Lenteles persukant susidaro žiotys, pro kurias šaunami ataudai. Vakarų Lietuvoje archeologų rastos IX–XI a. miniatiūrinės vijimo lentelių kopijos – įkapės iš žalvario skardelių arba gintaro rodo, kad vytinis audimas buvo itin reikšmingas senovės baltų pasaulėžiūroje ir kultūroje.“ (Vytautas Tumėnas, str. „Lietuvių juostų tradicijos įvairovė“).

Vilija Ratautienė | rengėjų nuotr.

Vilija Ratautienė | rengėjų nuotr.

Lietuvių tradicinėje kultūroje juostos turėjo ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Buityje jas naudojo kaip virves, raiščius sėtuvei ar kūdikio lopšio pakabinimui, drabužių sujuosimui, nuometų aprišimui. Vytinės juostos buvo naudojamos ir I–IV a. rūbams puošti. Juostomis ir juostelėmis apjuosdavo įvairių apeigų – krikštynų, vestuvių, laidotuvių – metu. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę, pagarbą.

Laidą apie vytinių juostų meistrę V. Ratautienę kviečiame žiūrėti liepos 5 d. 9 val. (kartojamai –  6 d. 9 val., 7 d. 16.50 val., 9 d. 14 val. ir 11 d. 11.15 val.) per Balticum TV. 

Kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė (režisierė), Jonas Tumasonis-Adominis (operatorius), Eglė Šilaikaitė (montuotoja), Kristijonas Lučinskas (kompozitorius), Laurynas Bolnis (videografikas), Sigutis Jačėnas (tekstų skaitovas). VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai – interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: