Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?
Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, religijotyrininką, lietuvių kalbos dvasios puoselėtoją dr. Dainių Razauską.
Reklama
Susiję straipsniai:
- D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
- A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar turėtų mus bauginti gruodžio tamsa? Pašnekovas – etnologas D. Razauskas (audio)
- Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
- „Baltų šventadieniai“ D. Razauskas ir J. Vaiškūnas apie žiemos saulėgrįžą (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku prof. G. Želviu (II) (video, nuotraukos)
- Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
- J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video)
- Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
- Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video)
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
- J. Vaiškūnas ir D.Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
- A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
- A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
- J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
- A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos?
- D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
- A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
- J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
- Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
- „Savaitės pjūvis“ apie energetiką bei tautos ir visatos sąsajas (video)
- Knygų mugėje pristatyta J.Vaiškūno knygą apie lietuvišką Zodiaką (video)
Gilus ir naudingas pokalbis. Daug pavykusių palyginimų, alegorijų, kurios, kaip katalizatorius,. palengvina suvokimą. Reikėtų paklausyti antrą kartą, nes kai kurie niuansai praslysta neišgirsti.
Na tada gerai būtų “alegorijas, katalizatorius, niuansus” pakeisti lietuviškais žodžiais…
Dėkui, Kęstuti už teisingą pastabą, nors tokie mano panaudoti svetimžodžiai yra nepalyginamai mažesnė grėsmė už pavojų likti surusintiems, sulenkintiems ar suanglintiems, kurį tu ignoruoji, kai aš, kaip priemonę, nuo tokių pavojų apsisaugoti, siūlau neutralią kalbą.
Gilūs pamąstymai, smagu buvo klausytis… O paskaita užveda… Žodžio asmuo (esmuo) kilmė manyčiau yra dviejų žodžių junginys – “esantis + omuo, protas, pirmapradis OM”..
Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti – kada jie įsidėmės, kad lietuvių kalba yra archaiška, išlaikiusiu daug indoeuropiečių prokalbės ypatybių?.
Jie žino, kada atsirado lietuvių kalba ir kokia jos egzistavimo trukmė?
… arba paskaita neišklausyta, arba suvokimas stipriai šlubuoja, kaip Dainius pasakojo – “ant vienos kojos”…
Žinoma, beveik akademinę valandą klausyti šį įdomų pokalbį nėra lengva, bet išklausius pasijunti gerokai praturtėjęs ir įžengęs į gerokai primirštą apmąstymų sferą. Ačiū! Norėčiau pažerti tik keletą pusšimčio metų senumo prisiminimų. Teko lankytis Baškirijoje (šalia Uralo) bei Karelijoje (netoli Baltosios jūros) ir šnektelėti su su 10-12 metų berniokais. Į klausimą, kokia kalba jie šneka namie, išgirdau kiek netikėtą, bet, ko gero, realią situaciją atspindintį atsakymą. Su seneliais kalbama sava (baškirų ar karelų) kalba, tačiau pasirodžius tėvams (grįžus iš darbo), tuoj pat pereinama prie rusų kalbos. Tėvai bardavo ir vydavo šalin senelius, bandžiusius su vaikaičiais kalbėtis gimtąja kalba…
“Senis” savo komentare užkabino labai įdomią ir aktualią temą – objektyvų požiūrį į kalbą, (kitų žmonių požiūrį, kitų kalbų poveikį…), temą, prie kurios Dainius Razauskas, savo pokalbyje nepriėjo.
Ši tema labai aktuali ir mums, kaip ne tik kalbos, bet ir tautos išlikimo prasme…
Įdomus pokalbis. Skaudi mintis, kad nebemokoma lietuvybės pažinimo, aiškinantis kalboje slypinčias paslaptis. Kodėl to nedaro nei Lietuvių kalbos institutas, nei Tautosakos, tas kažkodėl rūpi tik entuziastams. Turime sukaupę gilių įžvalgų – Simo Karaliūno, Vytauto Mažiulio, Zigmo Zinkevičiaus, Vladimiro Toporovo ir daugelio kitų, tačiau visi jų tyrimai ne plėtojami, o pasmerkiami užmarščiai.
Įdomus Dainiaus pastebėjimas apie valstiečių, žynių ir karių kalbos likučius. Antai valstiečių dievą pagalbininką Veliną krikščionys pavertė velniu, o senovės karių įkvėpėjo Perkūno suniekinti neišdrįso, taip ir liko “Perkūnas Dievaitis”. Dar įdomiau, kad krikščionys neišdrįso paniekinti ir praindoeuropiečių “pogansko jenziko” Dievo, nors jo šventyklą pavadino božnica (Bogo vieta). Taigi mūsų lietuviškame žodyne daug keistų dalykų, tik imkime ir tirkime.
Įdomus ir prasmingas pokalbis.Pabrėžtina ir tai,kad pasaulyje,ypač Europoje buvo,yra,galimai bus kalbinis ,,rasizmas” ,kitaip tariant yra kai kurios tautos ,,plėšrūnai”,kurios stengiasi silpninti ar net naikinti kitas kalbas,kultūras.Tai patyrė ir patiria lietuvių kalba,kultūra nuo kai kurių savo kaimynų.Vis dėlto būtina pastebėti,kad lietuvių tauta turi ypatingą ir keistą bruožą pertekliniai žavėtis svetimybėmis ,ypač tai liečia užsienietiškas kalbas,kultūrą, savosios kalbos ir kultūros sąskaita.Tad,nenuostabu,kad Lietuvoje nūdien taip neatsakingai ir lengvai plinta anglomanijos užkratas.Ir dar vieną: didžiulis pavojus lietuvių kultūrai yra tai,kad Lietuvos akademinėje plotmėje vis dažniau lietuvių kalba netampa ir mokslo kalba.
Visiškai teisingai pastebėta – “kalbinis rasizmas”, tautos “plėšrūnai” – tai didžiausia grėsmė ne tik mažų tautų kalboms, kultūrai, bet ir joms pačioms. Ir tai nėra vienetiniai atvejai. Tai bendra pasaulinė tendencija, išplaukianti iš ego sąmonės. Taip buvo visada. Noras dominuoti, pajungti savo įtakai naujas teritorijas… Konkurencija, konfliktai, karai…
Šios tendencijos suvokimas pagimdė ir ES idėją, kaip prevenciją trečiajam pasauliniui. Nes jis (prie dabartinės ginkluotės) būtų ir paskutinis…
Yra ir anksčiau gimusi, gyvuojanti jau antrą šimtmetį, prevencinė priemonė. Tai neutrali (esperanto) kalba, skirta tarptautiniam naudojimui, kuri pajėgi ne tik sukurti lygiateisius (paritetinius) santykius tarp tautų, bet ir pakeisti pačią (jau paminėtą) konfrontacijos ir karų tendenciją į bendradarbiavimo…
Lyginti kalbą su nosim kalbant apie pirmosios vertę vulgaroka. Antai, ar ne panašiu keliu eidamas autoriaus minimas kalbininkas S.Karaliūnas randa Dainavos pavadinimą kilusį iš reikšmės “karvė”.
Nors dauguma kalbininkų jį laiko vandenvardinės kilmės. Jis tai daro, visiškai nekreipęs dėmesio į tai, kad istoriniai šaltiniai gentį lietuvių vadintą Dainava, slavai vadino Jotvingiais. Nors tokiu atveju pirmiausiai derėtų ieškoti prasminio ryšio tarp šių tos pačios genties skirtingų pavadinimų. Prasminį ryšį tarp dain- ir jotv- galima matyti ir žodžiuose liet. dainuoja – rus. “pajotj”, kai yra akivaizdu, kad slavų žodis, yra sudarytas iš priešdėlio pa- ir šaknies -jot-. Taigi Jotvingiai yra kiek slavizuotas Dainavos vertinys arba baltų tarmiškumas. Jotvingiai – iš giedoti, godoti, Dainava – iš dainuoti. Gilesnė pavadinimo reikšmė sietina su vandeniu, upės tekėjimu.
Man labai patiko toks aiškinimas. Aš buvau nuėjęs kitu keliu, bet dabar galvoju , kad klydau.
Gerbiamas Dainiau Razauskai, Įminęs per 450 seniausiųjų kultūrų šaltinių, galiu PASAULIUI ir ALKUI OFICIALIAI pareikšti:” JOG – HERODOTO SKITAI, MAHATMOS GANDŽIO ARIJAI, KURGANŲ KULTŪROS ŽMONĖS ir KELTAI (Nuo liet. keltis) VISI JIE BUVO L I E T U V I A I S!
ŽINANT ŠĮ FAKTĄ – VISKAS ISTORIJOJE STOJASI Į SAVO VIETAS!!!
Jaunimui būtina priminti, kad DAR 1956 m. rusų kalbininkai – lituanistai IVANOVAS ir TOPOROVAS visam pasauliui buvo pareiškę, kad :” RŪSŲ KALBA YRA GIMUSI LIETUVIŲ KALBOS POKYČIŲ IŠDAVOJE!”.
LIETUVIŲ KALBA PRADĖJO KISTI NUO 4-jo mūsų eros šimtmečio, kai Romos Imperatorius Konstantinas I RYTŲ EUROPAI ( LIETUVAI) paskelbė KRYŽIAUS KARĄ! (Mat iki to laiko, visa vakarų Europą, Romos jau buvo pakrikštyta). Rytų gi Europoje, anot KLAUDIJAUS PTOLEMĖJAUS. gyveno 61 gimininga gentys. Visos jos ilgą laiką priešinosi Romai! Po kiekvienos pergalės skandavo – ŠLOVĖ! ( Mano versija). Matomai būtent taip, laikui bėgant, EUROPOJE ir gimė – SLAVAI, kurie vėliau pasklido po Europą.