A. Stasiulevičienė. Globali Lietuva, iki Sibiro (1)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Štai sėdi sau penktadienio vakarą su šeima, ilsiesi, po to ramiai nueini miegoti. Staiga įsiveržia ginkluoti vyrai, iškrečia namus, įsako per valandą pasiimti būtiniausius daiktus (mama, ar planšetę galiu įsidėti?), visą tavo šeimą sugrūda į ratus ir išveža nežinoma kryptimi. Tiesiog, nė už ką.

Taip buvo. 1940 m. birželio 15. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o 1941 m. birželio 14 d., šeštadienio paryčiais, 2 – 3 val., pradėjo masinį Lietuvos piliečių trėmimą iš Lietuvos. Per šiuos trėmimus neliko apie 18 500 žmonių (ištuštino maždaug Biržus ir Joniškį), nors TSRS NKVD sąrašuose buvo daugiau išvežtinų – 21 214 žmonių. Ne į sanatoriją vežė – 17,6 proc. mirė tremtyje, GULAG’e mirė 54,5 proc. žmonių. Per ano birželio 5 dienas pasidarė, dabartiniais terminais tariant, globali Lietuva – iki Sibiro.

Trėmimo metu būta ir gailestingumo. Dailininkas B. U., kolaboravęs NKVD operatyviniame būryje ir pamatęs, kad atvažiavo tremti jo pusbrolį ūkininką su šeima, pasistengė, kad NKVD būrio vadas leistų jo pusbroliui paskubom išsipjauti augintus gyvulius. Vadas buvo gailestingas, leido pasiimti ir šiek tiek mėsos į tremtį, taip išgelbėjo nuo bado.

Tremtinių palaikų pargabenimas | kaunas.lt nuotr.

Tremtinių palaikų pargabenimas | kaunas.lt nuotr.

Kartu su B.U. paimtas kolaboruoti kitas dailininkas A. S., pamatęs, kokie čia reikalai, susivertė butelį degtinės ir tąkart buvo nurašytas, kaip netinkamas operatyviniam darbui.

2020 m. birželio 5 d. Vilniuje tūkstantis labai jaunų vilniečių, vedamų pusamžių tamsiaodžių, eitynėse pademonstravo globalų solidarumą, empatiją, gailestingumą vienam JAV nužudytam tamsiaodžiui, jautriai pagerbė jį klūpėdami, gėdindami kaltąjį plakatu „Fuck the police“ („Pisau policiją“)  ir skanduodami „Black lives matter“ („Juodos gyvybės yra reikšmingos“).

2020 m. birželio 5 d. mitinguotojai | K. Tamašausko nuotr.

2020 m. birželio 5 d. mitinguotojai | K. Tamašausko nuotr.

Birželio 14 d. tie jaunuoliai viešai išreikš  atjautą ir tūkstančiams nužudytų, ištremtų savo pačių tautiečių, matysim. Tikiu, kad jiems visos gyvybės svarbios.

Nors jei jie būdami savo namuose perskaitys represuotųjų lietuvių pavardes, paieškos tarp jų giminių, senelių, prosenelių ir pabus su tuo šiek tiek tyliai, to bus pakankama.

Aš perskaičiau. Radau savo a. a. Tėvą. Pabuvau su juo:
tremtiniu-sarasas

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: