Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.
Štai sėdi sau penktadienio vakarą su šeima, ilsiesi, po to ramiai nueini miegoti. Staiga įsiveržia ginkluoti vyrai, iškrečia namus, įsako per valandą pasiimti būtiniausius daiktus (mama, ar planšetę galiu įsidėti?), visą tavo šeimą sugrūda į ratus ir išveža nežinoma kryptimi. Tiesiog, nė už ką.
Taip buvo. 1940 m. birželio 15. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o 1941 m. birželio 14 d., šeštadienio paryčiais, 2 – 3 val., pradėjo masinį Lietuvos piliečių trėmimą iš Lietuvos. Per šiuos trėmimus neliko apie 18 500 žmonių (ištuštino maždaug Biržus ir Joniškį), nors TSRS NKVD sąrašuose buvo daugiau išvežtinų – 21 214 žmonių. Ne į sanatoriją vežė – 17,6 proc. mirė tremtyje, GULAG’e mirė 54,5 proc. žmonių. Per ano birželio 5 dienas pasidarė, dabartiniais terminais tariant, globali Lietuva – iki Sibiro.
Trėmimo metu būta ir gailestingumo. Dailininkas B. U., kolaboravęs NKVD operatyviniame būryje ir pamatęs, kad atvažiavo tremti jo pusbrolį ūkininką su šeima, pasistengė, kad NKVD būrio vadas leistų jo pusbroliui paskubom išsipjauti augintus gyvulius. Vadas buvo gailestingas, leido pasiimti ir šiek tiek mėsos į tremtį, taip išgelbėjo nuo bado.
Tremtinių palaikų pargabenimas | kaunas.lt nuotr.
Kartu su B.U. paimtas kolaboruoti kitas dailininkas A. S., pamatęs, kokie čia reikalai, susivertė butelį degtinės ir tąkart buvo nurašytas, kaip netinkamas operatyviniam darbui.
2020 m. birželio 5 d. Vilniuje tūkstantis labai jaunų vilniečių, vedamų pusamžių tamsiaodžių, eitynėse pademonstravo globalų solidarumą, empatiją, gailestingumą vienam JAV nužudytam tamsiaodžiui, jautriai pagerbė jį klūpėdami, gėdindami kaltąjį plakatu „Fuck the police“ („Pisau policiją“) ir skanduodami „Black lives matter“ („Juodos gyvybės yra reikšmingos“).
2020 m. birželio 5 d. mitinguotojai | K. Tamašausko nuotr.
Birželio 14 d. tie jaunuoliai viešai išreikš atjautą ir tūkstančiams nužudytų, ištremtų savo pačių tautiečių, matysim. Tikiu, kad jiems visos gyvybės svarbios.
Nors jei jie būdami savo namuose perskaitys represuotųjų lietuvių pavardes, paieškos tarp jų giminių, senelių, prosenelių ir pabus su tuo šiek tiek tyliai, to bus pakankama.
Aš perskaičiau. Radau savo a. a. Tėvą. Pabuvau su juo:
Reklama
Susiję straipsniai:
- Palangoje – paroda „Sibiro laiškai“
- Kaune bus minimos tremtinių palaikų atskraidinimo iš Sibiro metinės
- Maironio lietuvių literatūros muziejuje bus pristatyti Sibiro tremtinių vaikų atsiminimai
- Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai
- Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien
- „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
- A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
- Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
- A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas
- Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
- Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
- Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė
- R. Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas Panevėžyje
- Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
- Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video)
- Į Lietuvą grįžo ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai
- Panevėžio muziejuje atidaryta paroda pristatanti šeimos gyvenimą Sibire
- Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena (nuotraukos)
- Prezidentė susitiko su į Lietuvą grįžusiais projekto „Misija Sibiras“ dalyviais (video, nuotraukos)
- E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija
- Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai
- V.V.Landsbergis. Link Puntuko
- Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje
- J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III)
- „Aktualioji istorija“: Tremties atmintis: sibiriečių, tremtinių ir kolaborantų perspektyvos (video)
- Ilga kelionė į tremtį
- Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę
- Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
- Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui
- Bus paminėtos gedulo bei vilties, okupacijos ir genocido atmintinos dienos (tiesioginė transliacija)
Parašykite komentarą