Visą savaitę skirtinguose Lietuvos regionuose siautusi audra – išskirtinė, nes jos padaryti nuostoliai kitokie nei įprastai. Draudikai suskaičiavo, kad ji šiemet vienodai nuskriaudė tiek automobilių, tiek būstų savininkus. Labiausiai nukentėjo transporto priemonių variklių dangčiai, stogai bei priekiniai stiklai. Būsto draudime daugiausiai pranešimų sulaukta apie krušos sukapotus terasų stogelius. „Gjensidige“ šiuo metu yra registravusi 300 įvykių, susijusių su žala būstui ir transportui. Nuostoliams atlyginti rezervuota 340 tūkst. eurų. Labiausiai kliuvo Vilniui, Kaunui ir jų rajonams.
„Nuo pirmadienio kasdien sulaukiame gerokai išaugusio srauto pranešimų iš žmonių, kurių transporto priemonės ir būstai nukentėjo besikartojančių audrų metu. Pastarosiomis dienomis per Lietuvą slinko audros, kurių metu iškrito ne tik gausus kiekis lietaus, bet ir krušos kritulių. Krušos ledukai šįkart išsiskyrė dydžiu, kai kur siekė net 4-5 cm, todėl jų kritimas suniokojo transporto priemonių paviršių ir stiklus, sukapojo terasų stogelius, stiprios lietaus vandens srovės apgadino stogus. Vėjo gūsiai kėlė nuo žemės batutus, vartė lauko baldus. Žalos padarė net krintantys spygliuočių kankorėžiai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, dominuoja nestiprūs transporto priemonių sugadinimai: duobutės formos įlenkimai ant variklio gaubto arba stogo. „Jei toks įlenkimas vienas ar keli, galima juos panaikinti specialiais įrankiais įlenkimą atstatant į įprastą vietą ir nedažant automobilio paviršiaus. Toks vieno įlenkimo remontas kainuoja 30-60 eurų. Tuo tarpu viso variklio dangčio arba stogo remonto kaina siekia net ir 300 eurų. Jei duobučių daug, tenka remontuoti įprastu būdu. Jei įlenkimai stiprūs, būtina dalį arba visą stogą pakeisti, toks remontas kainuoja saugiau nei 1000 eurų“, – apie šią savaitę siautusių audrų žalas pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Pasak draudikų, nukentėjo ne tik pavieniai žmonių automobiliai, bet automobilių parkai, viena įmonė kreipėsi dėl 40 stovėjimo aikštelėje apgadintų transporto priemonių.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad automobilį, esant audringiems orams, reikėtų statyti po stogu. „Nesvarbu, ar įvarysite jį į garažą, ar po stogine, ar paliksite požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai bus pats efektyviausias būdas transporto priemonę apsaugoti nuo krušos nuostolių“, – kalba draudimo Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
V. Katilienės teigimu, jei kruša užklupo važiuojant, reikėtų sustoti artimiausioje degalinėje ar po viaduku. „Jei automobilis kieme ir jokios pastogės nėra, matant besiartinančią audrą galima ant stogo ir variklio gaubto uždėti šlapią audeklą. Jį reikia sušlapinti, nes dėl laiko stokos dažniausiai nėra galimybių jį pritvirtinti. Šlapias audeklas yra sunkesnis – jo nenupūs vėjas. Toks sprendimas apsaugos arba bent jau sumažins krušos ir kitų objektų žalą automobilio kėbului“, – pataria draudikė.
Pamačius užtvindytą kelią ir nežinant balos gylio reikėtų V. Katilienė pataria, važiuoti tokiu keliu, tačiau jei bala nėra itin gili, galima ją pervažiuoti laikantis kelių taisyklių: „Pirmiausia, baloje nereikėtų keisti greičio. Priekinis bamperis bei radiatorius stums vandenį ir tokiu būdu apsaugos variklio komponentus. Sustojus ar sumažinus greitį šis vanduo plūstels į variklio skyrių. Taip gali įvykti hidrosmūgis ar sugesti elektroninės transporto priemonės dalys“.
Ji pataria nevažiuoti per balą jei priešpriešinio eismo juosta juda kita transporto priemonė. „Tokioje situacijoje kitos transporto priemonės sukelta banga gali užpilti jūsų automobilio variklį. Pastarosiomis dienomis tokių įvykių neužfiksavome, tačiau praėjusią vasarą tai buvo pakankamai dažni audrose patirtų draudžiamųjų įvykių scenarijai“, – tvirtina V. Katilienė.
