Dėl šalyje taikomų karantino priemonių gyventojai turi gerokai mažiau progų naudotis savo automobiliais. Šie neretai iš stovėjimo aikštelių ar garažų nepajuda po keletą dienų ar net ištisomis savaitėmis. Tai puiki proga ilgapirščiams, kurie nesnaudžia ir karantino metu. Vagysčių skaičius išlieka nemažas.
Nuo vasario pabaigos iki karantino pradžios dėl automobilių dalių vagysčių gyventojai vidutiniškai patirdavo 1,8 tūkst. eurų nuostolių, o per pirmąsias dvi karantino savaites vidutinis žalos dydis siekė 2,5 tūkst. eurų. Pasak draudikų, nors žalų skaičiai trumpuoju laikotarpiu ir padidėjo, vagysčių tendencija išlieka tokia pati.
„Pagrindinis vagių resursas yra laikas, kurį jie netrukdomi gali darbuotis prie automobilio. Kuo daugiau ilgapirščiai jo turi, tuo daugiau detalių gali pavogti ir padaryti daugiau žalos. Karantino metu dažnas gyventojas kur nors atokiau kieme pastatyto savo automobilio gali nepatikrinti ir po kelias dienas ar savaites. Vagims tai išties paranku. Be to, gyventojams laikantis socialinio atstumo ir daugiau laiko būnant namie, ilgapirščiams mažėja rizika, kad atliekant nešvarius darbelius juos užklups atsitiktiniai praeiviai“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Draudimo ekspertas teigia, kad nemaža dalis nuo vagių pastarosiomis savaitėmis nukentėjusių automobilių savininkų netgi negalėjo nurodyti, kada tiksliai žala buvo padaryta, nes prie kieme stovinčių savo transporto priemonių nebuvo prisiartinę nuo pat karantino pradžios.
„Kalbant apie dažniausiai nusikaltėlių taikiniu tampančius automobilius, vagių prioritetai epidemijos metu nesikeičia. Taikomasi į naujesnius, paklausių modelių automobilius. Dažniausiai vagiamos dalys priklauso nuo automobilio markės, tačiau paprastai savininkai pasigenda galinio vaizdo veidrodėlių ar jų stiklų, multimedijos ir navigacijos įrenginių, priekinių žibintų, vairuotojo oro pagalvių, prietaisų skydelių, rečiau – ratų gaubtelių ar visų ratlankių su padangomis. Būna ir taip, kad vagiama viskas kartu, o savininkas randa gerokai išrinktą savo automobilį“, – sako R. Bieliauskas.
Bieliausko teigimu, karantino metu gyventojai neturėtų palikti savo automobilių visiškai be priežiūros. Net jei niekur nevažiuojama, reikėtų reguliariai nueiti automobilio apžiūrėti, galbūt netgi kartas nuo karto perstatyti transporto priemonę į kitą vietą. Tai gali padėti nuo piktų kėslų atgrasyti dalį vagių, kurie ieško lengvo grobio ir likimo valiai paliktų automobilių.
Geriausiu atveju automobilius – ypač naujesnius ir vagių pamėgtus modelius – reikėtų laikyti saugomose aikštelėse ar garažuose. Jei tokios galimybės nėra, automobilis bent jau turėtų būti paliekamas gerai apšviestose, saugumo kamerų fiksuojamose ar pro gyvenamųjų namų langus matomose vietose.
„Žinoma, labai svarbu pasirūpinti ir automobilį apsaugoti padedančiais techniniais sprendimais, pažangiomis apsaugos sistemomis. Šiandien jų pasirinkimas yra išties platus. Tiesia, reikia nepamiršti, kad vagys taip pat yra nepėsti, todėl jokia signalizacija ar techninis sprendimas nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Dėl to daugeliu atveju pravartu pasirūpinti ir Kasko draudimu, kuris padengia vagystės atveju patirtus nuostolius“, – sako R. Bieliauskas.
