Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu

www.alkas.lt
2020-06-09 08:00:34
0
„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu

Darbas ir šeima | VDU nuotr.

Darbas ir šeima | VDU nuotr.
Darbas ir šeima | VDU nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantino laikotarpis tikriausiai daugeliui leido pajusti, ką reiškia metafora „žmogus orkestras“. Darbinės veiklos, šeimyniniai vaidmenys, papildomi įsipareigojimai užgriuvo visa jėga: keitėsi jų pobūdis, augo įsipareigojimai. Be to, padėtį apsunkino aiškių ribų tarp darbo ir laisvalaikio erdvių bei laiko išnykimas. Vis dėlto, kiekviena patirtis moko. Taigi, ko galima pasimokyti iš šio neeilinio patyrimo darbo ir šeimos sąveikos kontekste? Ar įmanoma, kad sudėtingoje pandemijos padėtyje „žmogus orkestras“ suskambėtų darniai: profesionaliai ir maloniai?

XXI amžiuje darbo ir šeimos derinimas tapo vienu svarbiausių iššūkių ir tuo pačiu įgūdžių, kuris būtinas kiekvienam dirbančiajam, turinčiam šeimą. Įvairūs moksliniai tyrimai jau seniai įrodė, kad darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas neigiamai veikia darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, darbo našumą, pasitenkinimą darbu ir šeimyniniu gyvenimu bei kitus svarbius privataus gyvenimo ir darbo aspektus. Todėl tai tapo ne tik asmeniniu darbuotojo reikalu, bet ir darbdavių galvos skausmu.

Galima kelti prielaidą, jog šios pasaulinės pandemijos metu patiriamas darbo ir šeimos konflikto lygis dar labiau išaugo ir dėl to kylančios problemos paaštrėjo. Kodėl? Visų pirma, nemaža dalis darbuotojų buvo atleisti/išleisti atostogų/prastovai arba pradėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Kadangi buvo uždarytos visos ugdymo įstaigos, vaikai taip pat pradėjo mokytis namų aplinkoje. Dėl Vyriausybės paskelbtų karantino sąlygų net ir pasivaikščiojimas parke, puodelis kavos kavinėje su draugais, kolegomis, treniruotės ar visa kita įprasta veikla, atliekama ne namuose, tapo apribota ar paprasčiausiai neįmanoma. Tad namų sienos pradėjo trauktis ir slėgti.

Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai dalijasi pastebėjimu, jog vaikus auginantys darbuotojai pirmieji pasiprašė sugrįžti į darbo vietas sušvelninus karantino sąlygas. Be to, šioje ribotoje namų erdvėje teko ne tik derinti pakitusius ir suintensyvėjusius darbo ir šeimos vaidmenis, bet ir išbandyti naujus: pvz., „pardavimų vadybininkas, tėtis ir 7 klasės fizikos ekspertas“ ar „online inžinierė, mama ir namų restorano „Visą parą“ šefė“, „informatikas, sūnus ir maisto bei vaistų tiekėjas“. Išaugo poreikis mokytis naujų darbo būdų, teikti papildomą pagalbą besimokantiems vaikams bei rūpintis savo vyresnio amžiaus artimaisiais. Tad skirtingų vaidmenų suderinimo iššūkis pasunkėjo. Galiausiai, kartu su veiklų gausa valandų paroje, deja, nepadaugėjo, o ir tos pačios 24 val. neretai tapo vienu darbo ir laisvalaikio lydiniu. „Išėjimą“ į darbą ir „grįžimą“ tapo sunku nustatyti laike. Visa tai daugeliui sutrikdė įprastą režimą, gyvenimo ritmas išsiderino. Apibendrinant aprašytą padėtį, į galvą šauna mintis apie „žmogų orkestrą ant pasaulio krašto“, iš kurio tikimasi malonaus bendravimo šeimoje bei profesionalumo darbe.

Tai vis dėlto, ar tokiomis apsunkintomis išorės sąlygomis „žmogus orkestras“ gali suskambėti darniai? Atsakymas – taip, yra ir šviesioji darbo ir šeimos sąveikos pusė. Mokslinė literatūra vis daugiau dėmesio skiria darbo ir šeimos praturtinimo reiškiniui, kuris reiškia, jog turimi asmens socialiniai vaidmenys ne trukdo, o padeda atlikti kitam vaidmeniui keliamus reikalavimus. Praturtinimas gali vykti keliais būdais: instrumentiniu (kai žinios, įgūdžiai ir elgesys, išmokti darbe, panaudojami šeimoje ir atvirkščiai) ir afektiniu (kai jausmai ir nuotaikos, atsinešti iš darbo, nuspalvina šeimos gyvenimą ir atvirkščiai). Pastebėta, jog asmens suvokiamas darbo-šeimos praturtinimas turi teigiamos įtakos darbuotojų psichinei sveikatai, jų pasitenkinimui darbu ir našumui, o tai nauda ne tik asmeniui, bet ir organizacijai. Taigi, kaip tikrovėje karantino laikotarpiu tai galima būtų pasiekti?

Galima trumpai paanalizuoti pavyzdį:

Inžiniere vidutinio dydžio kompanijoje dirbanti moteris, atsakinga už savo 4 žmonių darbo grupės veiklą, namuose augina 2 mokyklinio amžiaus vaikus. Karantino laikotarpiu tiek mamos darbas, tiek vaikų ugdymas persikėlė į nuotolinį režimą, todėl namai papildomai tapo ofisu ir mokykla. Pirmąja užduotimi tapo šeimos narių darbotvarkės sudarymas. Su darbo grupe išbandytas būdas buvo pritaikytas numatant ir namines veiklas (įvyko instrumentinis praturtinimas iš darbo į šeimą). Be to, padėdama vaikams prisijungti prie mokyklos naudojamų nuotolinių įrankių mama atsirinko tą, kuris jai būtų naudingiausias atliekant darbinius vaidmenis (įvyko instrumentinis praturtinimas iš šeimos į darbą).

Tokiu būdu pagrindinė padėties veikėja pasinaudojo su skirtingais vaidmenimis susijusiomis žiniomis ir įgūdžiais atlikdama savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. Be to, sutaupė laiko, kurio visada trūksta, ypač karantino laikotarpiu. Sėkmingas veiklų įgyvendinimas sumažintomis sąnaudomis, tikėtina, galėjo padėti inžinierei mamai pajusti teigiamų jausmų, o vieta, kurioje tai buvo išgyventa, tapo šviesesnė ir mažiau slegianti.

Taigi, kas šioje padėtyje lėmė teigiamas pasekmes. Pirmiausia, veikėjos pastangos sąmoningai analizuoti ir reflektuoti apie savo atliekamus vaidmenis, konkrečias veiklas bei galimybes jas perkelti iš vienos srities į kitą. Remiantis Lapiero (Lappiere) su kolegomis (2017) atlikta mokslinių tyrimų apžvalga, darbo ir šeimos praturtinimui pasiekti svarbių veiksnių sąrašą galima būtų papildyti:

  • Šeimai draugiška organizacijos politika ir darbo kultūra – tai visos organizacijos formalios ir neformalios taisyklės ir normos, kurios turėtų padėti darbuotojams suderinti darbines veiklas ir šeiminius įsipareigojimus, pvz., papildomos laisvos dienos sergant vaikui ar lankstus darbo grafikas;
  • Socialinis palaikymas darbe (iš vadovo ir kolegų) – tai visa formali ir neformali vadovo ir/ar kolegų suteikiama jausminė ir/ar materialinė parama darbuotojui;
  • Darbuotojo suvokiama ir turima laisvė atliekant su darbu susijusias veiklas, pvz., galimybė pačiam susidėlioti darbo grafiką, pasirinkti užduočių atlikimo būdą;
  • Didesnis pačio darbuotojo įsitraukimas į darbą – tai darbuotojo atsidavimas ir pasinėrimas į darbą;
  • Šeimos narių parama – tai visa šeimos narių suteikiama jausminė ir/ar materialinė parama;
  • Didesnis pačio darbuotojo įsitraukimas į šeimą – tai darbuotojo atsidavimas ir pasinėrimas į šeimyninį gyvenimą.

Taigi, norint darbo ir šeimos konfliktą pakeisti praturtinimu, svarbios ne tik individualios asmens pastangos, bet ir darbovietės bei šeimos indėlis. Misija „Darnus „žmogaus orkestro“ skambesys“ karantino laikotarpiu įmanoma, kai visos pozityvia darbo ir šeimos sąveika suinteresuotos pusės bendradarbiauja: darbuotojai yra suinteresuoti ir turi galimybę įvertinti, kurios jų darbo ir/ar šeimos vaidmenų funkcijos gali būti sėkmingai perkeltos iš vienos srities į kitą, šeima tai palaiko, o organizacija yra pasiruošusi suteikti reikiamą paramą, taip rūpindamasi savo darbuotojais ir kurdama draugiškos šeimai organizacijos įvaizdį.

Doc. Aurelija Stelmokienė, Tadas Vadvilavičius (Organizacinės psichologijos programos magistrantas), Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Karantino laikotarpiu itin svarbi tvarkinga pašto dėžutė
  2. Karantino metu ypatingesnės priežiūros reikia ir mūsų keturkojams draugams
  3. Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose?
  4. A.L. Bytautas. Nuotolinio mokymo laikotarpiu svarbiausia išlikti žmogiškiems
  5. Karantino sąlygos švelnėja ir paplūdimiuose
  6. Dantų skausmas karantino metu: kur gauti pagalbą?
  7. Profsąjungos: Karantino sąlygų švelninimas – grubi klaida
  8. J. Dapšauskas. Ar Lietuva pirmoji švelnins karantino priemones?
  9. Ką svarbu žinoti tėvams apie skiepus karantino metu?
  10. Kaip pasirūpinti savo gyvūnais karantino ir COVID-19 pandemijos metu
  11. Karantino sąlygos švelnėja
  12. Karantino sąlygos ir toliau švelnėja
  13. Lietuvoje mirė pirmasis koronavirusu užsikrėtęs žmogus (tiesioginė transliacija)
  14. E. Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys
  15. Kaip rūpintis savo psichine sveikata?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)
  • VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą
  • Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

Kiti Straipsniai

Maudynės lediniame vandenyje: kodėl ši praktika sparčiai plinta ir kaip tai daryti saugiai? | Asociatyvi nuotr.

Maudynės lediniame vandenyje: kodėl ši pomėgis sparčiai plinta ir kaip tai daryti saugiai?

2025 04 10
Gripas

Kaip atskirti gripą, peršalimą ir COVID-19 bei kuo juos gydyti?

2025 01 11
Psichinės sveikatos problemos | lrt.lt nuotr.

VU filosofijos fakultetas kviečia į atviras psichologijos paskaitas „Apie žmogų įvairiai“

2024 09 25
Socialiniai tinklai | pixabay.com, PhotoMIX-Company nuotr.

Kaip socialinių tinklų tikrovė veikia psichinę sveikatą

2024 09 11
Mokslo metai | 123RF.com nuotr.

Nauji mokslo metai: psichologė įvardino, ką daryti, kad jų pradžia būtų sklandi

2024 08 19
I. Vėgėlė. Apie eilinį I. Šimonytės melą

I. Vėgėlė. Apie eilinį I. Šimonytės melą

2024 08 01
Profesionali kosmetika | freepik.com nuotr.

Profesionali kosmetika: ne tik grožiui, bet ir sielos ramybei

2024 06 22
PSO Sveikatos asamblėja Ženevoje 2024-05-28 | Alkas.lt nuotr.

R. Aušrotas. Ar PSO Sveikatos asamblėjoje bus apribotas valstybių suverenumas?

2024 05 28
Mindaugas Puidokas | asmeninė nuotr.

M. Puidokas. Kodėl PSO pandemijos valdymo sutartis – grėsmė mums visiems!?

2024 05 27
Ar sustabdysime PSO pandeminės diktatūros susitarimą?

Ar sustabdysime PSO pandeminės diktatūros susitarimą?

2024 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Siūloma 2021-uosius metus paskelbti iškilių Lietuvos asmenybių metais

Siūloma 2021-uosius metus paskelbti iškilių Lietuvos asmenybių metais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai