Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Dapšauskas. Ar Lietuva pirmoji švelnins karantino priemones?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2020 04 14 17:53
10
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Be abejo, LR Vyriausybė turėjo imtis ryžtingų ir savalaikių priemonių dėl koronaviruso plitimo. Jų ėmėsi viena iš pirmųjų Europoje ir padėtį dabartiniais duomenimis, lyginant su ES vidurkiu, suvaldė labai gerai. Svarbiausia buvo išvengta gydymo sistemos „užlūžimo“, kai vien dėl didelio skaičiaus susirgusių koronavirusu žmonių negalima suteikti kvėpavimą palengvinančių priemonių ir dėl to pirma laiko gali mirti žmonės.

Su užkrato padėtimi reikia elgtis atsakingai, bet vertinti ir objektyviai. Dar pasirodžius pirmoms reakcijoms į koronaviruso užkratą Lietuvoje, socialiniame tinkle klausiau: suvaldę koronaviruso pandemiją ar imsimės lėtinių neinfekcinių ligų pandemijos mažinimo, kuri tokio lygio yra seniai, bet mes esame su ja taip apsipratę, kad, kaip sakoma, „vieno žmogaus mirtis yra tragedija, tūkstančių – tik statistika“.

Per metus Lietuvoje nuo įvairių priežasčių miršta apie 40 tūkst. žmonių. Pagal gana liūdnas mokslininkų prognozes, nuo koronaviruso per šiuos metus gali mirti apie 200 – 250 žmonių. Padidinkime prielaidą, kad tarp užsikrėtusių ir mirusių gali būti ir 2000!? Bet turime matyti, kiek bendrai per metus miršta žmonių ir ar ta kreivė šauna ženkliai į viršų, ar išlieka tokia pati, tik dar bendrame kontekste „pasimaišo“ ir kažkoks koronavirusas.

Beje, iškreipiant tikrovę skamba ir tas pasakymas, kad dėl koronaviruso Lietuvoje mirė tie jau 24 žmonės. Jie visi buvo senyvo amžiaus, kurie ir taip savo laiku miršta ir visi turėjo gretutinių (dar vadinamų daugybinių) lėtinių ligų, nuo kurių žmonės dažniausiai, o gaila, pirma laiko ar savo laiku miršta. Galima sakyti, kad prie lėtinės ligos paūmėjimo ir mirties dažnai prisidėjo koronavirusas, tai buvo kaip pagalbinė mirties priežastis, kurios, suprantama, būtų geriau išvengti.

Du jauniausi, pagal viešai prieinamą informaciją, galimai koronaviruso „pagalba“ mirę – Šiaulių apskrityje. Vos per 60 m. amžiaus, kurie abu buvo iš ženkliai išreikštų rizikos grupių: nutukimas, aukštas kraujo spaudimas ir pan. Kiek tokio amžiaus žmonių ir šiaip miršta nuo kraujagyslių ligų per anksti? Deja, tikrai gana daug. O jau nekalbant apie vyresnius nei 70 – 80 metų. Taigi būkime paprasčiausiai blaivaus proto vertindami padėtį: nei lengvabūdžiai, nei panikoje nematantys visumos ir esminių detalių, priežasčių: esmė lėtinės neinfekcinės ligos, kurios didžiąja dalimi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Galima paprastai paklausti, kiek per šias kelias savaites rūkorių metė rūkyti, juk tai tiesioginė mirties priežastis kalbant apie kvėpavimo ligas, remiantis paskutiniais moksliniais duomenimis, ir esminis faktorius, kuriam koronavirusas gali būti „pribaigiantis“!

Paskelbiant, kad mirė žmogus, kuriam nustatytas ir koronavirusas, kasdien turėtų būti atskleidžiama ir kiek per tą pačią parą mirė bendrai žmonių nuo įvairiausių kitų priežasčių. Kasmet nuo įvairių priežasčių, dažniausiai lėtinių neinfekcinių ligų (kurias galima atitolinti, sušvelninti, išvengti keičiant gyvenimo būdą) Lietuvoje miršta, kaip minėta, apie 40 tūkst. žmonių. Dalis miršta dėl smurtinių priežasčių, avarijų ir pan., jų taip pat galima ženkliai sumažinti arba visiškai išvengti. Vien sumažinus alkoholio suvartojimą Lietuvoje ženkliai sumažėjo ir smurtinių mirčių.

Ar Lietuva jau gali švelninti karantino sąlygas?

Tos Europos šalys, kurios pirmosios ėmėsi griežtų priemonių pradinėje užkrato plitimo stadijoje, jau paskelbia ir išėjimo iš karantino planus. Prie jų priskirtina ir Lietuva. Mūsų šalies vyriausybė kartu su Danija praktiškai karantiną įvedė vienu metu. Danija jau paskelbė apie karantino sąlygų švelninimą: nuo trečiadienio į mokyklas ir darželius grįžta vaikai iki 11 metų amžiaus, po mėnesio pertraukos. Apie švelninimus pranešė ir Austrija bei Čekija, Norvegija darželius atidaro nuo balandžio 20 d.

Esmė tokia, kad griežtą karantiną Lietuva įvedė praktiškai kartu su Danija, nors užsikrėtusių skaičius pas mus buvo ženkliai mažesnis nei pas juos, tad logiška, kad pirmosios gali jį ir švelninti. O ekstremalią padėtį šalies mastu dėl koronaviruso Lietuva paskelbė viena iš pirmųjų Europoje – vasario 28 d. Lietuva viena pirmųjų ėmėsi patikrų oro uostuose (kai kitos šalys sakė, kad to nereikia). Italijoje visuotinis karantinas (akivaizdu, žymiai griežtesnis nei Lietuvoje) paskelbtas tik savaite anksčiau nei Lietuvoje, bet ten užkratas jau buvo plačiai pasklidęs ir karantinas pavėluotas.

Lietuvoje užsikrėtusių skaičius imant 100 tūkst. gyv. yra mažesnis nei ES vidurkis (akivaizdžiai, mažesnis nei ir tose šalyse, kurios jau kalba apie karantino švelninimą). Mirčių taip pat ženkliai mažiau imant 100 tūkst. gyv. Vyriausybės priemonės suveikė. Laikas atsakingai švelninti karantino sąlygas, kad drastiškai sulėtėjusi ekonomika, socialinės problemos, psichinė savijauta ir net tas pats fizinis nejudrumas nepridarytų žymiai daugiau sveikatos problemų ir nepasiglemžtų dar daugiau gyvybių nei pats koronaviruso užkratas.

Mirčių Lietuvoje taip pat mažiau siejamų su koronavirusu. Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašokienė spaudos konferencijoje balandžio 7 d. teigė: „Pažiūrėjus į bendrą padėtį Europoje, mirštamumas nuo koronaviruso siekia 8 proc., Lietuvoje šis skaičius mažesnis – apie 1,5 proc.“

Kiekvienam epidemiologinės stadijos laikui Lietuvoje buvo taikomos savalaikės priemonės: ar būtų logiška kai dar buvo nustatoma vos po kelis atvejus, jau per dieną tirti 3 ar 5 tūkst. ėminių, kaip buvo reikalaujant kaltinama, kad taip nedaroma? Kai buvo uždarytos sienos, norint labiau aiškintis būtent vidinį užkrato perdavimą, logiška, kad imtasi tirti daugiau, visus užsikrėtusius „išgaudyti“ didesniu testavimo skaičiumi. Ir bendras rezultatas geras.

Lyginkime užsikrėtusių skaičių pagal šalies gyventojų skaičių

Visada skelbiant koronaviruso duomenis būtina juos sulyginti, kiek užsikrėtusiųjų tenka pvz. milijonui gyventojų, juk apgaulinga būtų sakyti, kad JAV daugiausiai mirusių, o Slovėnijoje mažiausiai?

Palyginkime mūsų kaimynines šalis, tas valstybe, kurios jau ketina švelninti priemones ir dar kelias šalis:

Nekalbant apie Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, kur užsikrėtimų skaičiai didžiausi.

Lietuvoje – 1060 užsikrėtusių – gyventojų 2 mln. 800 tūkst;

Minėtoje Danijoje 6 300  užsikrėtusių (gyventojų per 5 mln. 600 tūkst.);

Latvijoje – 650 (gyv. apie 1 mln. 900 tūkst.);

Estijoje – 1300 (gyv. 1 mln. 300 tūkst.);

Švedijoje – 11 000 (gyv. per 10 mln.);

Lenkijoje – 6700  (gyv. 38 mln.);

Šveicarijoje – 25 500 (gyv. per 8 mln.);

Čekijoje – 6 000 (gyv. per 10 mln.);

Austrijoje – 14 000 (gyv. 8 mln. 800 tūkst.);

Belgijoje – 30 600 (gyv. per 11 mln.);

Norvegijoje – 6500 (gyv. 5 mln. 400 tūkst.).

 

Dar skelbiama apie įsibėgėjantį užsikrėtusių šuolį Balkanų šalyse:

Šiaurės Makedonija (2,08 mln. gyventojų) – 828 atvejai;

Juodkalnija (0,63 mln. gyventojų) – 267 atvejai;

Albanija (2,85 mln. gyventojų) – 446 atvejai;

Kroatija (4,08 mln. gyventojų) – 1 600 patvirtintų COVID-19 ligos atvejų;

Serbija (7 mln. gyventojų) – 3630 atvejų;

Bosnija ir Hercogovina (3,32 mln. gyventojų) – 1004 atvejai;

Slovėnija (2,07 mln. gyventojų) – 1205 atvejai.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Politinio lipimo per galvas korona: nuo R.Šimašiaus, G.Landsbergio iki D.Grybauskaitės
  2. J. Dapšauskas. Nuomonė apie opozicijos nuomonės turėjimą ir prezidento nuomonės neturėjimą… (video)
  3. Z. Vaišvila. Kaip politikai Lietuvą įkaite padarė
  4. Už karantino taisyklių nesilaikymą grės baudos
  5. Dantų skausmas karantino metu: kur gauti pagalbą?
  6. Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo karantino metu
  7. Jei padėtis dėl koronaviruso neblogės, bus svarstoma apie karantino sąlygų sušvelninimą
  8. Daugėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų, kalbama apie karantino pratęsimą (video)
  9. Siekiama sumažinti karantino padarinius kultūros sričiai
  10. G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas
  11. A. Veryga. Ar aukosimės vardan tų, kurie gaus galimybę išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką? (video)
  12. S. Gorodeckis. Bakteriologinė gynyba ar puolimas?
  13. Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai
  14. J. Žemaitytė. Koronavirusas – verčiau ne bijoti, o pamąstyti
  15. R. Bučiūtė. Kada ir kas gali sekti duomenis apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvimo vietą ir kontaktus?
  16. E. Dzežulskis-Duonys. Įkalinti namuose – tikrai?
  17. P. Urbšys. Kas artima, yra arti
  18. A. Kulikauskas. Logika ir tikrovės rodiklis, kaip kam sekasi suvaldyti koronavirusą
  19. Koronavirsusas plinta – Lietuvoje oficialiai skelbiama, kad nustatyta 12 užsikrėtusiųjų
  20. „Iš savo varpinės“: Apie karantiną (video)
  21. A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia
  22. Įkurtas KKK – Krizės koordinavimo komitetas (video)
  23. A. Matulevičius. Pandemijos pamokos (II)
  24. LPSK palaiko NVO ir mokslininkų kreipimąsi
  25. Įvedus karantiną, sutriko kraujo donorystė: Santaros klinika prašo pagalbos
  26. Lietuvoje patvirtintas 26 užsikrėtimo koronavirusu atvejas
  27. Vilniuje jau šiandien pradės veikti judrios koronaviruso tyrimų paėmimo vietos
  28. Padaugėjo paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų, tarnyba siunčia įspėjimą tėvams
  29. Susirgimų koronavirusu kreivė tampa lygesnė, sako ministras
  30. L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Kitas praeivis says:
    1 m. ago

    Turbūt geriausia remtis mokslininkais ir virusologais. Lietuvoje tokių specialistų mažai .
    Siūlau pasižiūrėti visiems blaiviai mąstamtiems šią laidą per Vokietijos valstybės finansuojamą ZDF televiziją:
    htt ps://www.zdf.de/gesellschaft/markus-lanz/markus-lanz-vom-9-april-2020-100.html

    Čia dalis laidos išversta į rusų kalbą , kas nesupranta vokiškai.
    htt ps://youtu.be/zIHu4vJeLe0
    Pasisako mokslininkai , šios srities specialistai :
    Vienas , anatomijos profesorius Hamburgo , Teisminės medicinos instituto vadovas , kurio komanda tiria mirusius su CoViD 19 diagnozė. Jos išvadas perspausdinti Delfis užuominomis.
    Kitas , virusologijos profesorius , kurio komanba atliko tyrimus Heilderberg miestelyje, kur buvo staigus ir didelis epidemijos protrūkis.

    Tikrai nuoširdžiai dainuosi šia informacija , tikrų mokslo vyrų , o ne “bulvarinės spaudos ” ekspertų. Man tikrai gaila, kaip mano tautiečiai priversti kentėti tas perdėtas priemonės, kurios neparemtos mokslu , o tik ” viena boba sakė”.

    Atsakyti
    • Ėjau pro šalį says:
      1 m. ago

      Tai gal papasakokite trumpai esmę, nes nesuprantu vokiškai, o rusiškas vertimas jau panaikintas, matyt, dėl autorinių teisių pažeidimo.

      Atsakyti
      • Ėjau pro šalį says:
        1 m. ago

        Ačiū, nebereikia. Pasirodo, čia kalbama apie Gangeltą, o aš jau buvai susipažinęs su šia informacija iš kitų šaltinių. 🙂

        Atsakyti
  2. Kitas praeivis says:
    1 m. ago

    Čia mokslininkų pavardės : Virologe Prof. Hendrik Streeck – Bonos Virusologijos instituto vadovas. Pathologe Prof. Klaus Püschel – Hamburgo Universitetinės klinikos Teisinės medicinos instituto vadovas.
    Čia mokslininkų pavardės ir pareigos , jei kam įdomu , lengvai galima rasti apie jų darbus ir mokslo pasiekimus informacijos internete.
    Pasidalinkite šia informacija paremtą mokslinias tyrimais su aplinkiniais. Aš manau, kad perdėtos priemonės , tikrai daugiau padarys bėdos Lietuvai kaip ekonomiškai , taip ir Lietuvos žmonių sveikatai ir psichikai. Esame maža šalis , neturime finansinių ir žmogiškų resursų mokslininkams ir tyrimams. Bet galime pasinaudoti tų , kas turi. Man pačiam asmeniškai tai ” dzin” , bet aš matau , kaip žmonės Lietuvoje ir artimų aplinkoje kenčia nežinioje.

    Atsakyti
  3. Autoriui Juozui ir kitiems taip mąstantiems says:
    1 m. ago

    Kažkada Spartoje, o gal ir kitur taip pat, silpnus kūdikius mesdavo nuo olos. Ir tai buvo jiems normalus reiškinys…Autoriaus postringavimai apie amžių tiesiog nešte nuneša į tuos laikus. Panašiai išvedžiojo ir britų premjeras ir vos išsikrapštęs iš ligos dabar labai dėkoja gydytojams už gyvybę. Aš nepranašautoja, bet iš gyvenimo patirties žinau, kad tokio tipo žmonėms atsiunčiamas išbandymas: gyvenimas bėga greitai ir jei 60 ar 70 metų jūs išgirsit grėsmingą diagnozę, prisiminkite savo žodžius. Nenustebkite – savo šiuos mąstymus įvertinsite l. griežtai ir prašysite atleidimo ir melsite gyvenimo! Klyla klausimas kokiu tikslu šiuos postringavimus kiša visuomenei? Kad pabaigti karantiną ir atidaryti lauko kavines ir kitas vieteles. Dar didesnis adrenalinas linksmintis, kai 60 metų seniai miršta…?

    Atsakyti
  4. Stebėtojas says:
    1 m. ago

    Čia pavaizduota grafiškai, kiek užsikrėtusių Lietuvoje, koks Europos vidurkis, dinamika, koks skaičius tose šalyse, kurios jau švelnina karamtiną Danija, Čekija… htt ps://www.facebook.com/JuozasDapsauskastikiu.lt/posts/2459996670977632

    Atsakyti
    • Autoriui Juozui ir kitiems taip mąstantiems says:
      1 m. ago

      Praėjo tik kelios dienos nuo jūsų, manyčiau, verslininkams, bet ne valstybei palankaus straipsnelio ir štai jums statistika ir dinamika: kovo 18 d. – 90 užsikrėtusiųjų /rekordiškas skaičius/. Šalys suvaldžiusios virusą gali švelninti karantiną. Pirmiausiai Lietuva turi suvokti kaip teisingai ir efektyviai suvaldyti, o paskui imtis švelninti karantiną. Jūs paskaičius imi manyti, kad iš puodo pilate sriubą tiesiai ant stalo ir tik pamatę, kad taip nepavyks pavalgyti įsipilate į lėkštę.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 m. ago

        Padėtis Nemenčinėje, jei būtų KIEKVIENAS gyventojas bei ten dirbantys patikrinti, gali atskleisti apytikrį vaizdą, kiek iš tiesų visoje Lietuvoje vaikšto „virusuotų”, toliau skleidžiančių ligą, ir bet kurią akimirką galinčių vietoje kristi dėl staiga prasidėjusios komos.

        Atsakyti
  5. Vidinis Balsas says:
    1 m. ago

    Sąjudis užkerėjo liaudį pažadu Lietuvą vesti Švedijos keliu: ar veda ? Švedijos valdžia nepamynė jokių Žmogaus teisių, gerbia piliečius ir pasitiki jų sveiku protu. ir į koroną žiūri, kaip į paprastą gripą, kai lygiai tiek pat žmonių miršta. Lietuvos nutapė vaizdą, kad niekas niekuo daugiau neserga, tik korona, niekas nuo nieko kito nebemiršta, tik nuo koronos: Sunaikinkim koroną ir gyvensime visi be jokių ligų, būsim nemirtingi ir gyvensim amžinai. Šventas reikalas, visi liaudies gynėjai sukilo į kovą. Ėmė naikinti ūkį ir praskolinti valstybę. Tikrai tada liaudis bus laiminga ?

    Atsakyti
    • Vidiniam balsui says:
      1 m. ago

      Kada nuo gripo per mėnesį griežto karantino sąlygomis /kokio Lietuvoje dar nėra buvę/ per mėn. mirė 33 žmonės. Ir kur tu vidinis balse buvai visus 30 metų, jei tik viruso akivaizdoje suvokei, kad valdžiažmogiai net nebandė, kartoju – net nebandė įgyvendinti Sąjūdžio įdėjų?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
„Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?

„Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 890; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 496; komentarų: 8
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Karantino palydovas – akių sausumas

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?

Karantino metu daugelis iš mūsų buvo priversti dirbti ir mokytis iš namų, gyvą bendravimą išmainyti į pokalbius vaizdo skambučiais. Kauno...

Skaityti toliau

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Kavinė | Pixabay.com nuotr.

Nors karantinas pratęstas iki gegužės 31 d., jau nuo pirmadienio bus galima pajusti dalį pokyčių, Karantino sąlygos švelnės švietimo, prekybos,...

Skaityti toliau

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos oro uostų ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ atlikta keliautojų apklausa rodo, kad greičiau nei po metų kelionę lėktuvu...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
Kitas straipsnis
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

G. Nausėda: Turizmo verslo nuostoliai negali būti perkeliami vartotojams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai