J. Dapšauskas. Ar Lietuva pirmoji švelnins karantino priemones?

Be abejo, LR Vyriausybė turėjo imtis ryžtingų ir savalaikių priemonių dėl koronaviruso plitimo. Jų ėmėsi viena iš pirmųjų Europoje ir padėtį dabartiniais duomenimis, lyginant su ES vidurkiu, suvaldė labai gerai. Svarbiausia buvo išvengta gydymo sistemos „užlūžimo“, kai vien dėl didelio skaičiaus susirgusių koronavirusu žmonių negalima suteikti kvėpavimą palengvinančių priemonių ir dėl to pirma laiko gali mirti žmonės.

Su užkrato padėtimi reikia elgtis atsakingai, bet vertinti ir objektyviai. Dar pasirodžius pirmoms reakcijoms į koronaviruso užkratą Lietuvoje, socialiniame tinkle klausiau: suvaldę koronaviruso pandemiją ar imsimės lėtinių neinfekcinių ligų pandemijos mažinimo, kuri tokio lygio yra seniai, bet mes esame su ja taip apsipratę, kad, kaip sakoma, „vieno žmogaus mirtis yra tragedija, tūkstančių – tik statistika“.

Per metus Lietuvoje nuo įvairių priežasčių miršta apie 40 tūkst. žmonių. Pagal gana liūdnas mokslininkų prognozes, nuo koronaviruso per šiuos metus gali mirti apie 200 – 250 žmonių. Padidinkime prielaidą, kad tarp užsikrėtusių ir mirusių gali būti ir 2000!? Bet turime matyti, kiek bendrai per metus miršta žmonių ir ar ta kreivė šauna ženkliai į viršų, ar išlieka tokia pati, tik dar bendrame kontekste „pasimaišo“ ir kažkoks koronavirusas.

Beje, iškreipiant tikrovę skamba ir tas pasakymas, kad dėl koronaviruso Lietuvoje mirė tie jau 24 žmonės. Jie visi buvo senyvo amžiaus, kurie ir taip savo laiku miršta ir visi turėjo gretutinių (dar vadinamų daugybinių) lėtinių ligų, nuo kurių žmonės dažniausiai, o gaila, pirma laiko ar savo laiku miršta. Galima sakyti, kad prie lėtinės ligos paūmėjimo ir mirties dažnai prisidėjo koronavirusas, tai buvo kaip pagalbinė mirties priežastis, kurios, suprantama, būtų geriau išvengti.

Du jauniausi, pagal viešai prieinamą informaciją, galimai koronaviruso „pagalba“ mirę – Šiaulių apskrityje. Vos per 60 m. amžiaus, kurie abu buvo iš ženkliai išreikštų rizikos grupių: nutukimas, aukštas kraujo spaudimas ir pan. Kiek tokio amžiaus žmonių ir šiaip miršta nuo kraujagyslių ligų per anksti? Deja, tikrai gana daug. O jau nekalbant apie vyresnius nei 70 – 80 metų. Taigi būkime paprasčiausiai blaivaus proto vertindami padėtį: nei lengvabūdžiai, nei panikoje nematantys visumos ir esminių detalių, priežasčių: esmė lėtinės neinfekcinės ligos, kurios didžiąja dalimi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Galima paprastai paklausti, kiek per šias kelias savaites rūkorių metė rūkyti, juk tai tiesioginė mirties priežastis kalbant apie kvėpavimo ligas, remiantis paskutiniais moksliniais duomenimis, ir esminis faktorius, kuriam koronavirusas gali būti „pribaigiantis“!

Paskelbiant, kad mirė žmogus, kuriam nustatytas ir koronavirusas, kasdien turėtų būti atskleidžiama ir kiek per tą pačią parą mirė bendrai žmonių nuo įvairiausių kitų priežasčių. Kasmet nuo įvairių priežasčių, dažniausiai lėtinių neinfekcinių ligų (kurias galima atitolinti, sušvelninti, išvengti keičiant gyvenimo būdą) Lietuvoje miršta, kaip minėta, apie 40 tūkst. žmonių. Dalis miršta dėl smurtinių priežasčių, avarijų ir pan., jų taip pat galima ženkliai sumažinti arba visiškai išvengti. Vien sumažinus alkoholio suvartojimą Lietuvoje ženkliai sumažėjo ir smurtinių mirčių.

Ar Lietuva jau gali švelninti karantino sąlygas?

Tos Europos šalys, kurios pirmosios ėmėsi griežtų priemonių pradinėje užkrato plitimo stadijoje, jau paskelbia ir išėjimo iš karantino planus. Prie jų priskirtina ir Lietuva. Mūsų šalies vyriausybė kartu su Danija praktiškai karantiną įvedė vienu metu. Danija jau paskelbė apie karantino sąlygų švelninimą: nuo trečiadienio į mokyklas ir darželius grįžta vaikai iki 11 metų amžiaus, po mėnesio pertraukos. Apie švelninimus pranešė ir Austrija bei Čekija, Norvegija darželius atidaro nuo balandžio 20 d.

Esmė tokia, kad griežtą karantiną Lietuva įvedė praktiškai kartu su Danija, nors užsikrėtusių skaičius pas mus buvo ženkliai mažesnis nei pas juos, tad logiška, kad pirmosios gali jį ir švelninti. O ekstremalią padėtį šalies mastu dėl koronaviruso Lietuva paskelbė viena iš pirmųjų Europoje – vasario 28 d. Lietuva viena pirmųjų ėmėsi patikrų oro uostuose (kai kitos šalys sakė, kad to nereikia). Italijoje visuotinis karantinas (akivaizdu, žymiai griežtesnis nei Lietuvoje) paskelbtas tik savaite anksčiau nei Lietuvoje, bet ten užkratas jau buvo plačiai pasklidęs ir karantinas pavėluotas.

Lietuvoje užsikrėtusių skaičius imant 100 tūkst. gyv. yra mažesnis nei ES vidurkis (akivaizdžiai, mažesnis nei ir tose šalyse, kurios jau kalba apie karantino švelninimą). Mirčių taip pat ženkliai mažiau imant 100 tūkst. gyv. Vyriausybės priemonės suveikė. Laikas atsakingai švelninti karantino sąlygas, kad drastiškai sulėtėjusi ekonomika, socialinės problemos, psichinė savijauta ir net tas pats fizinis nejudrumas nepridarytų žymiai daugiau sveikatos problemų ir nepasiglemžtų dar daugiau gyvybių nei pats koronaviruso užkratas.

Mirčių Lietuvoje taip pat mažiau siejamų su koronavirusu. Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašokienė spaudos konferencijoje balandžio 7 d. teigė: „Pažiūrėjus į bendrą padėtį Europoje, mirštamumas nuo koronaviruso siekia 8 proc., Lietuvoje šis skaičius mažesnis – apie 1,5 proc.“

Kiekvienam epidemiologinės stadijos laikui Lietuvoje buvo taikomos savalaikės priemonės: ar būtų logiška kai dar buvo nustatoma vos po kelis atvejus, jau per dieną tirti 3 ar 5 tūkst. ėminių, kaip buvo reikalaujant kaltinama, kad taip nedaroma? Kai buvo uždarytos sienos, norint labiau aiškintis būtent vidinį užkrato perdavimą, logiška, kad imtasi tirti daugiau, visus užsikrėtusius „išgaudyti“ didesniu testavimo skaičiumi. Ir bendras rezultatas geras.

Lyginkime užsikrėtusių skaičių pagal šalies gyventojų skaičių

Visada skelbiant koronaviruso duomenis būtina juos sulyginti, kiek užsikrėtusiųjų tenka pvz. milijonui gyventojų, juk apgaulinga būtų sakyti, kad JAV daugiausiai mirusių, o Slovėnijoje mažiausiai?

Palyginkime mūsų kaimynines šalis, tas valstybe, kurios jau ketina švelninti priemones ir dar kelias šalis:

Nekalbant apie Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, kur užsikrėtimų skaičiai didžiausi.

Lietuvoje – 1060 užsikrėtusių – gyventojų 2 mln. 800 tūkst;

Minėtoje Danijoje 6 300  užsikrėtusių (gyventojų per 5 mln. 600 tūkst.);

Latvijoje – 650 (gyv. apie 1 mln. 900 tūkst.);

Estijoje – 1300 (gyv. 1 mln. 300 tūkst.);

Švedijoje – 11 000 (gyv. per 10 mln.);

Lenkijoje – 6700  (gyv. 38 mln.);

Šveicarijoje – 25 500 (gyv. per 8 mln.);

Čekijoje – 6 000 (gyv. per 10 mln.);

Austrijoje – 14 000 (gyv. 8 mln. 800 tūkst.);

Belgijoje – 30 600 (gyv. per 11 mln.);

Norvegijoje – 6500 (gyv. 5 mln. 400 tūkst.).

 

Dar skelbiama apie įsibėgėjantį užsikrėtusių šuolį Balkanų šalyse:

Šiaurės Makedonija (2,08 mln. gyventojų) – 828 atvejai;

Juodkalnija (0,63 mln. gyventojų) – 267 atvejai;

Albanija (2,85 mln. gyventojų) – 446 atvejai;

Kroatija (4,08 mln. gyventojų) – 1 600 patvirtintų COVID-19 ligos atvejų;

Serbija (7 mln. gyventojų) – 3630 atvejų;

Bosnija ir Hercogovina (3,32 mln. gyventojų) – 1004 atvejai;

Slovėnija (2,07 mln. gyventojų) – 1205 atvejai.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius.