A. Knašas, A. Sakas. Rusija: Dviračiais per du žemynus (nuotraukos) (11)

19600503-1-95044139

1960.05.03. Kaune (iš kairės): Liudas Alseika, Evaldas Seibė (Evald Seibe), Gotfredas Šimkus, Algirdas Kubilius, Algimantas Knašas, Domas Vitkus

Skiriama prieš 60 metų 1960 gegužės 19 d. žuvusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai (1887-1960)

Prieš penkiasdešimt metų [šiemet jau 60 metų – Alkas.lt] grupė entuziastų ryžosi iki tol neregėtam ir sunkiai įsivaizduojamam žygiui dviračiais per du žemynus. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nutrūktgalviška, idėja kilo patyrusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai.

Porą metų užtruko, kol buvo išsamiai išstudijuotas maršrutas, vyko susirašinėjimas su miestų ir miestelių vadovais, pas kuriuos numatyta lankytis. Ir štai 1960 metų gegužės 1-ąją dieną, grupelė lietuvių išsirikiavo Klaipėdos miesto centre, kur buvo duotas startas žygiui, kurio finišas – Vladivostoke. Prie jų prisijungė ir pora bendraminčių iš Estijos.

Sėkmingai nuvažiavus apie pusantro tūkstančio kilometrų įvyko tragiška nelaimė – eismo įvykyje žuvo grupės vadovas L. Alseika. Ilgokai pasvarstę, sugaišę keletą dienų žygio dalyviai ryžosi tęsti kelionę, grupę pavadinę L. Alseikos vardu. (…)

Prausiami lietaus, kaitinami karštos saulės, klampodami per purvynus, kęsdami Sibiro taigos uodų puolimus, brisdami per patvinusias upes, keliautojai atsigaudavo bendraudami su vietiniais gyventojais. Ši kelionė buvo plačiai aprašyta vietinėje spaudoje visur, kur tik teko lankytis narsiems keliautojams. Pravažiavus Baikalą, ilgokai teko kratytis per pabėgius geležinkelio sankasa – kito kelio nebuvo. Spalio 9-ąją pasiektas kelionės tikslas – Vladivostokas. Stebint daugybei žurnalistų ir reporterių, iškilmingai išpiltas Baltijos jūros vanduo į Ramųjį vandenyną.

Taip 2010 m. balandžio 28 d. rašė „Vakarų ekspresas“ (autorius nenurodytas, tekste buvusios faktinės klaidos pataisytos).

Alseika-2644213Per beveik pusmetį trukusį žygį jo dalyvių sudėtis keitėsi. Iš Klaipėdos išvažiavo aštuoniese: lietuviai kaipėdiečiai Liudas Alseika (73 m.), Algimantas Knašas ir Algirdas Petkūnas, šilutiškis Gotfredas Šimkus, Domas Vitkus iš Salantų, Algirdas Kubilius iš Kėdainių, estai Matis Levandis (Matti Levandi) ir Evaldas Seibė (Evald Seibe). Kubilius nuvažiavo iki Minsko, bet peršalęs susirgo ir kelionės tęsti negalėjo. Vladimire keliautojų vėl padaugėjo iki aštuonių – prisijungė Aleksiejus Česnokovas iš Leningrado (dab. Peterburgo) Deja, netrukus žuvo grupės vadovas Liudas Alseika, po to susižeidęs liko gydytis Sverdlovske Česnokovas. Ilgokai važiavo šešiese, kol keliautojų būrelį Irkutske papildė telšiškis, bandęs pagauti grupę anksčiau, bet vis su ja prasilenkdavęs. Chabarovske dėl tam tikrų priežasčių nuo grupės atsiskyrė Evaldas Seibė. Kelionės tikslą – Vladivostoką – pasiekė šeši: Knašas, Petkūnas, Šimkus, Vitkus, Levandis, Štaras. Pirmieji penki iš jų per 162 dienas nuvažiavo visą maršrutą nuo Klaipėdos iki Vladivostoko. 

Žygio mašrutas su orientaciniais atstumais nuo žygio pradžios: Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Minskas (548 km) – Smolenskas – Maskva (1272 km) – Vladimiras – Gorkis (dab. Žemutinis Naugardas) – Kazanė (2092 km) – Iževskas – Votkinskas – Kunguras – Sverdlovskas (dab. Jekaterinburgas, 2996 km) – Tiumenė – Omskas – Novosibirskas (4691 km) – Tomskas – Krasnojarskas – Taišetas (5889 km) – Bratskas (6189 km) – Tulunas – Čeremchovas – Irkutskas (6830 km) – Sliudianka – Ulan Udė – Čita (7758 km) – Čiasovaja – Taptugarai – Skovorodinas (8912 km) – Svobodnas – Blagoveščenskas (9612 km) – Birobidžanas – Chabarovskas (10327 km) – Imanas – Usurijskas – Vladivostokas (11252 km).

zemelapisMaršruto apytikslė linija iš žurnalo “Kelionių magija”, 2004/05, Nr. 10 (51).

Šiai publikacijai žygio dalyvių ir įvairių laikraščių korespondentų nuotraukas iš savo archyvo parinko ir komentavo Algimantas Knašas. Jo pusbrolis Aleksandras Sakas, kelionės metu dar mokinukas, sėdėjęs namuose, šias nuotraukas surikiavo ir papildė komentarus žiniomis iš žygio žurnalo ir kitų Algimanto sukauptų dokumentų.

19591959 m. spalis ar lapkritis, Klaipėda. Su vadovu Liudu Alseika jo namuose nagrinėjame maršruto žemėlapius. Tuomet dar nesuvokiau žemėlapyje nubrėžtos metro ilgio linijos tikrosios prasmės. Atrodė, jog nėra nepasiekiamų tikslų. Buvau tikras avantiūristas. Manau, kad ir kiti į žygį pasiprašiusieji buvo tokie pat.

Beje, daugelis maršruto vietovių, ypač arčiau TSRS valstybinės sienos ar įvairių slaptų objektų, buvo uždaros. Į jas įvažiuoti reikėdavo specialių leidimų, kuriais teko rūpintis iš anksto arba kelionės metu prašyti komjaunimo ir sporto organizacijų tarpininkavimo.

1960041960 m. balandžio pabaiga. Melnragė. Į gertuvę Liudo Alseikos rankose Baltijos vandenį pila A. Lalas, žygį “šefavusios” Klaipėdos 1-osios proftechninės mokyklos atstovas.

196005011960.05.01. Klaipėda, Lenino (dab. Atgimimo) aikštė. Šventinės demonstracijos kolonos ką tik pražygiavusios. Prieš miesto valdžios tribūną atsisveikinimui išsirikiavome aštuoniese. Iš dešinės: Levandis, Petkūnas, Seibė, Kubilius, Šimkus, Vitkus, Knašas, Alseika (jo veido nematyti).

19600503-11960.05.03. Kaune (iš kairės): Alseika, Seibė, Šimkus, Kubilius, Knašas, Vitkus.

19600503-21960.05.03 Po pietų Vievio valgykloje. Lauko sąlygomis pietums ir trumpam poilsiui buvo skiriamos dvi valandos.

19600505

1960.05.05. Po dar vienų išlydėtuvių Vilniaus Gedimino (dab. Katedros) aikštėje netrukome pasiekti Lietuvos ir Baltarusijos ribą. Ant pievelės prisėdus su kinooperatorių ir vilniečių – turizmo entuziastų – palyda.

196005101960.05.10. Nakvynė miškelyje prieš Smolenską. Žygio nuostatais buvo numatyta važiuoti iki 21 val., o miegoti nuo 23 val. iki 7 val. ryto.

196005151960.05.15. Įvažiuojame į Maskvą. Kolonos priekyje – L. Alseika, paskui jį – A. Petkūnas, G. Šimkus, D. Vitkus, M. Levandis, A. Seibė. Prie stulpo – Knašo dviratis.

196005171960.05.17. Poilsio valandėles tekdavo skirti susitikimams su nuoširdžiai mus pasitikdavusiais žmonėmis. Srities centras Vladimiras. Turbūt paskutinė gyvo Vadovo nuotrauka. Liudas Alseika, apsuptas vietos turistų ir žurnalistų, su žygio gairele rankose. Nuotraukos viduryje – ką tik prie grupės prisijungęs leningradietis Česnokovas (su kepure).

196005191960.05.19, 11 val. 45 min. Vadovo Liudo Alseikos žūtis Vladimiro srityje, netoli Gorochoveco (rus. Гороховец) miestelio, remontuojamo kelio ruože. Su žygio draugu leningradiečiu buvome atsilikę fotografuoti kelio remonto darbų. Pradėjome vytis, pamatėme mašinas, žmones, kurie kažką mums šaukė, mojavo rankomis. Atvažiavęs pamačiau vadovą, gulintį ant plento be sąmonės. Pulsas dar plakė. Sugavome mašiną, vežėme į ligoninę. Pakeliui mirė. Kitą dieną laukėme atvykstančios vadovo dukros Mildos. Į Lietuvą Liudo Alseikos palaikus išlydėjome Gorkio (dab. Žemutinio Naugardo, Нижний Новгород) aerouoste.

Vadovo artimieji pritarė dviratininkų ryžtui tęsti žygį. Grupę pavadinę Liudo Alseikos vardu, keliautojai vadovu išsirinko Algimantą Knašą.

19600526-11960.05.26. Trumpas poilsis už Tiurlemos (Тюрлема) Čiuvašijos žemėje.

19600526-21960.05.26. Per Volgą keliamės laiveliais, kitaip būtų reikėję ilgai laukti kelto. Priekiniame plane – Domas Vitkus.

196005271960.05.27. Kazanė (Казань), totorių sostinė. Ekskursija po miestą. Iš kairės: Knašas, V. Siniavskis (kazanietis), Šimkus, Petkūnas, Seibė, B. Kučinskis (kazanietis filatelistas), Vitkus.

196005281960.05.28. Už Kazanės važiuojame brusčiatka – akmenimis grįstu keliu. 

196005291960.05.29. Konstantinovka – Kirovo srities Malmyžo rajone (Константиновка, Малмыжский р.). Stovykla pamiškėje prie kaimo. Nakčiai viską palikdavome prie palapinių lauke, net dviračių į krūvą nerišdavome. Nė karto nenukentėjome.

196005301960.05.30. Jau udmurtų žemėje. Kaimelis prie Valos upės, netoli Vavožo (Вавож).  

196006011960.06.01. Su Iževsko (Ижевск), Udmurtijos sostinės, dviratininkais. Iževske pasirūpino ir mumis, ir mūsų dviračiais – mus apnakvydino viešbutyje, o dviračius sutaisė. 

196006021960.06.02. Už Votkinsko (Воткинск). Per upę nebaigtu statyti tiltu.

196006031960.06.03. Už Osos (Оса) miestelio Permės krašte. Artėjame prie Uralo kalnų. 

196006051960.06.05. Kunguras (Кунгур), Permės kraštas. Su svetingo vietinio vairuotojo šeima. 

19600608-11960.06.08. Lietuviai prie Europos – Azijos obelisko. Iš kairės: A. Petkūnas, A. Knašas, G. Šimkus, D. Vitkus. 

19600608-21960.06.08. Palikdami Europos žemyną, po pušimi užkasėme butelį su laišku. 1970 metais, atlikdamas penktos sudėtingumo kategorijos dviračių žygį po Šiaurės Uralą, atvykau prie Europos ir Azijos ribą žyminčio obelisko, kur prieš dešimt metų su draugais užkasėme butelį su gražiausiais palinkėjimais ateities keliautojams. Buvo be galo apmaudu, nes “testamento” slaptavietės neberadau: praėjo tiek laiko ir aplinka pasikeitė. 

196006151960.06.15. Jau už Uralo, Tiumenės srityje. Po vakarykštės audros kelias vietomis apsemtas. 

196006161960.06.16. Po nakvynės Tiumenės srities Paduno (Падун, Заводоуковский р.) mokykloje – susitikimas su moksleiviais. Žygio metu mokyklose nakvojome ne kartą. 

196006241960.06.24. Novosibirsko sritis, Ust Tarka (Усть-Тарка). Sulindome į tamsoje paskubomis pastatytas palapines ir greitai užmigome. Rytą pajutę, kad smarkiai draskomos palapinės, atsibudome ir išgirdome… kiaulių kriuksėjimą. Pasirodo, miegojome visai šalia kiaulių fermos. 

196006261960.06.26. Vengerovas (Венгерово), to paties vardo rajono centras. Mokykloje nakvojome kartu su čia gastroliavusiais Novosibirsko srities dramos teatro aktoriais. Jų linkėjimus mūsų žurnale pasirašo artistė L. Ževa. 

196006291960.06.29. Už Kuibyševo (Куйбышев, Novosibirsko sr. miestas) Sibiro traktas vingiuoja lyguma. 

196007061960.07.06. Tomskas. Komjaunimo komitete rodome savo suvenyrus, vežamus Vladivostokui – gairelę ir futliarą su Baltijos vandeniu. Stovi iš kairės D. Vitkus, E. Seibė, G. Šimkus, sėdi A. Petkūnas, A. Knašas, M. Levandis. 

196007081960.07.08. Po lietaus mašinų išvažinėtu traktu krapštomės į Mazalovo (Мазалово) kaimą – 70 km į rytus nuo Tomsko. Beje, dviračių nekeitėme nė karto. Įtrūkusius dviračių rėmus ir šakes tekdavo dažnai suvirinti – suvirindavo pakelės dirbtuvėse, neprašydami jokio atlygio, tik “už draugystę”. Novosibirsko gyventojai padovanojo naujutėlaitį dviratį, kurį mes išardėme detalėms. 

196007111960.07.11. Už Ačinsko (Ачинск, Krasnojarsko kraštas) Sibiro traktas vingiuoja per kalvas. 

196007161960.07.16. Geresnio kelio ruožas už Krasnojarsko. Artėjame prie Rybnojė (Рыбное, Рыбинский р.), pakeliui į Taišetą. 

196007211960.07.21. Bratskas. Nuotrauka atminčiai prie statomos hidroelektrinės ant Angaros upės. Bratsko hidroelektrinė turėjo būti ir kurį laiką buvo didžiausia pasaulyje.

Į Bratską iš Taišeto 300 kilometrų keliavome traukiniu. Kodėl? Norėjome poilsio dieną pamatyti Bratsko hidroelektrinės statybą ir, grįžę traukiniu į Taišetą, iš ten tęsti žygį. Bratsko turistams patarus, kelionės maršrutą pakoregavome – į Taišetą nebegrįžome, ir Irkutsko pusėn iš Bratsko išvažiavome dviračiais. 

196007301960.07.30. Už Irkutsko prasideda kalnai. 

196007311960.07.31. Artėjame prie Kultuko (Култук) – gyvenvietės ant garsiojo Baikalo ežero kranto. 19600802-11960.08.02. Pietaujame ant Baikalo ežero kranto. 

19600802-21960.08.02. Keletą dienų važiuojame pietiniu Baikalo krantu, kertame į ežerą įtekančias upes. Čia buvęs tiltas potvynio nuneštas, tenka ieškoti brastos. 

196008041960.08.04 Tolstame nuo ežero. Šturmuojame Gorbatyj (liet. kuprotą) tiltą, karo metu pradėtą ir nebaigtą statyti. 

196008061960.08.06. Buriatijos sostinėje Ulan Udė (Улан-Удэ). 

19600808-11960.08.08. Udinsko (Удинск, Buriatijos gyvenvietė) apylinkės. Šalia kelio apžiūrime buriatų šventvietę. 

19600808-21960.08.08. Chorinskas (Хоринск, Buriatijos respublikos rajono centras). Vietos valdžios atstovai po iškilmingo sutikimo lydi mus į valgyklą.

196008101960.08.10 Sosnovo Ozerskojė (Сосново-Озерское), pakeliui į Čitą. Merginos mums dainavo buriatiškai. 

196008151960.08.15. Iki Ingodos upės palydėjo Čitos (Чита, Užbaikalės kraštas) turistai. Jie padovanojo mums žūklės įrankių ir šautuvą, stebėjosi, kad iki tol važiavome neginkluoti. Bet šautuvo neprireikė, šovinius iššaudėme į taikinį…  196008181960.08.18. Arbagare (Арбагар, Шилкинский р., Užbaikalės kraštas) einame nusileisti į akmens anglies šachtą. Iš kairės: medikė, Levandis, Štaras, Petkūnas, Vitkus, Knašas, brigadininkas.  19600820-11960.08.20. Už Nerčinsko (Нерчинск), Užbaikalėje, nuo smarkaus lietaus buvome pasislėpę ir apsinakvoję piemenų trobelėje. 

19600820-21960.08.20. Mus supa sopkos – Užbaikalės kalvos. 

19600820-31960.08.20. Po gausių liūčių keliai pilni vandens, todėl judame geležinkelio pylimu. 

19600820-41960.08.20. Su dviračiais kopiame per sopką. Ginkluoti geležinkelio apsauginiai neleisdavo važiuoti pro tunelius ir geležinkelio tiltus. Nebuvo kitos išeities, tik upėje ieškoti brastos, o tunelius apeidavome per viršų. 

196008261960.08.26. Gražios Užbaikalės krašto vietovės, bet tenka klampot per pelkes.

196008281960.08.28 Nikolskio gyvenvietė Užbaikalės krašto Mogočos rajone (Никольский, Могочинский р.). Netikėtas susitikimas su čigonais. Jų taboras vežimais keliavo į Birobidžaną. Kalbuosi su taboro vyresniuoju Nikolajumi. Jis mus vadino kolegomis ir klausinėjo, ar neturime čigoniško kraujo, kad taip toli nuo namų nuklydome. 

196008301960.08.30. Mes į rytus, o jis į vakarus. Pravažiuojantys traukiniai mus paskandindavo dulkių debesyje, užtat nubaidydavo uodus.

196009011960.09.01. Už Tachtamygdos Amūro srities Skovorodino rajone (Тахтамыгда, Сковородинский р.). Tokiu keliu iš rąstų – vremianka – žygiuojame sausomis kojomis. 

196009101960.09.10. Amūro srities Svobodno (Свободный) mieste. Kuo toliau važiavome, tuo didesnio dėmesio susilaukdavome. Visur sutikdavo su didžiausia pagarba, kartais – su dūdų orkestru, ir nuoširdžiausiais žodžiais linkėjo sėkmės. Įteikdavo glėbius lauko gėlių ir įvairiausių dovanų: atminimo ženkliukų, atviručių, gairelių. Vaišindavo arbata, pienu, virtomis bulvėmis. Labai įsižeisdavo, jei dėl laiko stokos atsisakydavome kvietimo paviešėti. 

196009121960.09.12. Poilsio diena Blagoveščenske (Благовещенск). Plaukiojom kateriu Amūro upe. Iš kairės: Levandis, Štaras, Knašas. Kitoje Amūro pusėje – Kinija. 

196009151960.09.15. Raičichinskas (Райчихинск), Amūro sritis. Atvirame akmens anglies karjere. 

196009171960.09.17 Amūro srities Archaros rajone. Svečiuose pas Kunduro bitininkystės tarybinio ūkio (Кундурский пчелосовхоз) agronomą. 

196009211960.09.21 Birobidžane (Биробиджан), Žydų autonominės srities administraciniame centre su komjaunimo ir vietinės spaudos atstovais. 

19600923-11960.09.23. Chabarovskas (Хабаровск). Buvo malonu matyti senus pažįstamus – turistų motociklininkų grupę. Juos buvome sutikę Tomske. Kol nuo Tomsko mynėme iki Chabarovsko, motociklininkai spėjo nuvažiuoti iki Maskvos, grįžti traukiniu ir pasitikti mus. 

19600923-21960.09.23. Chabarovske lynojant mūsų laukė žmonių minia. 

196009271960.09.27. Chabarovsko gyventojų šeimoje. Teta Tonia vaišina mus raudonaisiais ikrais ir bulvėmis. 

196009291960.09.29. Iš Chabarovsko mūsų būrelį išlydi didžiulė motociklininkų kolona. 

196009301960.09.30. Poilsio minutės. Iš kairės: Knašas (guli), Levandis, Šimkus (sėdi), Petkūnas, Vitkus. Seibė jau nuo Chabarovsko su grupe nevažiuoja, tad aišku, kad fotografuoja Štaras. 

19601002-11960.10.02. Chabarovsko – Vladivostoko traktas. Auksinis ruduo. 

19601002-21960.10.02.  Ant Primorjės (Приморье) krašto ribos mūsų laukė – važiuojame su vietos dviratininkų būreliu. Ten mus šitaip pasitikdavo ir palydėdavo iki kiekvieno rajono centro.

19601002-31960.10.02. Primorjės kraštas. Su palydovais ieškome citrinvyčio uogų taigoje. 

19601004-11960.10.04. Primorjės krašto Kirovskio rajono gyvenvietė Gornyje Kliučy. Su žmonėmis iš kurorto “Šmakovka” (Горные Ключи, курорт “Шмаковка”), garsaus savo mineraliniais vandenimis. 

19601004-21960.10.04. Artėjame prie Kirovskio (Кировский, Кировский р.). Vedantieji Šimkus ir Štaras, už jų Vitkus ir Petkūnas, ariergarde Knašas ir Levandis. 

196010071960.10.07. Primorjės kraštas, Usurijskas (Уссурийск). Prie viešbučio, kuriame buvome įkurdinti. Vladivostokas – jau čia pat. 

19601009-11960.10.09 Vladivostokas. Miesto arka, iki tikslo – 28 km, sutinka miesto valdžia ir iš Lietuvos atvykusi Liudo Alseikos dukra Milda. 

19601009-21960.10.09. Vladivostokas. Žygis baigiasi, Liudo Alseikos grupės dviračiai papuošti gėlėmis. Ne sykį lūžę, ne sykį virintais rėmais, šakėmis, bet tie patys, kuriais išvažiavome. 

19601009-31960.10.09. Vladivostokas, Sportivnaja gavanj krantinė. Į Ramiojo vandenyno Amūro įlanką Baltijos vandenį išpylė Algirdas Petkūnas. 

196010121960.10.12. Ekskursijos po miestą ir kraštą. Suputinsko draustinyje (dabar pervadintas Usurijsko vardu, Уссурийский заповедник). 

196010181960.10.18. Paskutinė diena Vladivostoke. Fotografuojamės su miesto turistais motociklininkais, tą vasarą keliavusiais priešinga kryptimi – iš Vladivostoko į Klaipėdą. Su jais prasilenkėme, kai ties Bratsku buvome išsukę iš senojo Sibiro trakto. Iš kairės: Viktoras Atstupinas, A. Knašas, Konstantinas Semychas su sūnumi Sergiejumi, M. Levandis, Anatolijus Sapranenko.  196010281960.10.28. Jau namie. Stotyje mus sutinka klaipėdiečiai. Kalba vyriausias amžiumi grupės dalyvis Domas Vitkus. 

201004302010.04.30. Po 50 metų. Žygio jubiliejinis minėjimas Klaipėdos sportininkų namuose. Prie stendo iš dešinės: Danielius Štaras, Matis Levandis, Algimantas Knašas.  

Alseikos dviratisLiudas Alseika kitoje erdvėje vis dar tęsia didžiąją kelionę, nors jo dviratis jau stovi muziejuje. Vienas po kito ir bendražygiai  prisijungia prie savo vadovo…

Screenshot_2020-05-19 Tema Kelionės ir puslapio naujovės

Komentarai (laukiame skaitytojų atsiliepimų):

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Lietuvos kūrėjai, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. pruofas:

    Dabartinis jaunimas ir iki Maskvos sunkokai numintu – mobiliakai trukdo… 🙂

  2. !!!:

    Autorius Aleksandras Sakas….gal sūnus A.Sako kalėjusio Vorkutoje.??

  3. Tadas:

    Ir ka.. komunistai nuvaziavo tremtiniu aplankyti? Ar uz Lenina ir parduota Lietuva?

    • Aleksandras:

      1960 metais tremtiniai jau važiavo priešinga kryptimi, į Lietuvą. Deja, ponas Tadai, dažnokai čia jų niekas nelaukė, ypač ne savo namus užkėtę tautiečiai.

      • Žemyna:

        Na, manau, jog visokių atvejų būta, ne visi tautiečiai savo noru užkėtė. Tačiau ir tokių būta – bent jau aplink mūsų namą gyveno tokios kolonistų šeimos. O tautiečiai, kurie užkėtė, anokie ir tautiečiai – kaip dabar yra „globalūs tautiečiai”, tai anais laikais buvo vsesojuzni arba internacionaliniai tautiečiai.

  4. Julijonas:

    Neįtikėtina kelionė. Koks turėjo būti organizacinis darbas atliktas, ištvermė, sveikata, vis tie patys dviračiai, psichologinė atmosfera grupėje, trumpas kelionės laikas – viskas stebina. Pagaliau, iš kur tas ryžtas įveikti tokią kelionę…

  5. Įvairi medžiaga apie Liudą Alseiką, jo šeimą ir keliones:

    Žymiausi Lietuvos keliautojai, garsinę Lietuvą – Liudas Alseika
    http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=76&t=5664

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: