Jauni mokslininkai bibliotekai padovanojo A. Poškos rankraštį esperanto kalba | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kovo 4 d. pavakare Vilniuje, sausakimšoje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos salėje įvyko smagus vakaras, skirtas vienam garsiausių Lietuvos keliautojų, mokslininkui ir esperantininkui dr. Antanui Poškai (1903–1992) atminti.
Ta proga čia buvo pristatyta A. Poškai skirta fotografijų paroda “Antano Poškos pėdsakais”.
Renginį vedė Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Prisiminimais pasidalino A. Poškos dukra prof. Laimutė Kiselienė. Apie garsųjį keliautoją pasakojo: URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotoja ir proginės fotografijų parodos kuratorė Diana Mickevičienė,
Vilniaus universiteto Orentalistikos centro indologijos studijų lektorius, Lietuvos-Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas,
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, esperantininkas Vytautas Šilas,
Keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius,
ir A. Poškos bendražygio Gedimino Ilgūno žmona, knygų redaktorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Ilgūnienė.
Jauni mokslininkai antropologė Justina Kazokaitė ir keliautojas Daumantas Liekis Vrublevskių bibliotekos fondams padovanojo iš Bulgarijos parsivežtą A. Poškos rankraštį esperanto kalba.
Vrublevskių bibliotekoje saugoma didelė dalis keliautojo kolekcijos: korespondencija, asmeniniai ir kūrybinės, finansinės veiklos dokumentai.
Vakaro dalyviai apžiūrėjo įdomią nuotraukų parodą “Antano Poškos pėdsakais”. Ši paroda buvo parengta iš A. Poškos keliais keliavusių keliautojų nuotraukų rinkinio. Įkvėpti legendinių A. Poškos žygių jo keliais sekė ir vaizdus fiksavo: Gintaras Kazilionis, Linas Mickevičius, Jonas Nekrašius, Raimondas Puišys, Alina Taluntytė, Vytis Vidūnas.
A. Poška iš pradžių keliavo po Europą, vėliau, kai buvo ištremtas, keliavo po Centrinę Aziją, bet jį labiausiai išgarsino neįtikėtina, beveik aštuonerius metus trukusi, kelionė į Indiją, motociklu kartu su kitu pašėlusiu keliautoju ir žurnalistu Matu Šalčiumi. O1972-aisiais metais būdamas jau beveik septyniasdešimtis, bet nepalaužtas nei tremties bėdų, nei asmeninių praradimų, A. Poška iškeliavo į dar vieną kone kultine tapusią kelionę – motociklu į Kaukazą.
Kur nenukeliautų A. Poška gilinosi į to krašto istorija, paročius ir kultūrą, mezgė ryšius su to krašto žmonėmis. A. Poškas bendravo su Indijos nepriklausomybės lyderiu Mahatma Gandžiu, garsiuoju poetu Rabindranathu Tagore, jo portretą Bombėjuje nutapė žinomas Goa dailininkas Kruzo. Poškai Indijoje pavyko rasti net iš Lietuvos kilusių žmonių, sutikti indų profesorių, susirašinėjusių su to meto Lietuvos kolegomis.
Sovietmečiu jo nepriklausomybės laikų kelionė į Indiją tapo laisvės troškimo ir nesusitaikymo su okupacijos primestu gyvenimo būdu simboliu. Jaunimas, studentai, susitikę su A. Poška, palaikę rankose jo parsivežtus tolimų kelionių suvenyrus, ilgam prisimindavo šiuos susitikimus ir pasisemdavo iš šio žilagalvio vyro stiprybės ir laisvės troškimo.
