Vyriausybė pritarė valstybės baudžiamosios politikos sisteminei pertvarkai (0)

Vyriausybė pritarė valstybės baudžiamosios politikos sisteminei pertvarkai | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė valstybės baudžiamosios politikos sisteminei pertvarkai ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, kurią parengė Teisingumo ministerija. Baudžiamojo kodekso pataisų esmė – itin griežtas laisvės atėmimo bausmes skirti tik už pavojingiausius nusikaltimus.

Už mažiau pavojingus nusikaltimus, išskyrus korupcinius, būtų taikomos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės arba plačiau taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, įskaitant kitas teisinės atsakomybės formas – administracinę, civilinę, mokestinę. Tai leistų pagreitinti ir atpiginti teisingumo procesą, taip pat nukentėjusieji greičiau sulauktų teismų sprendimų ir atlygio už jiems padarytą žalą.

Teisėsauga didesnius resursus galėtų sutelkti, išaiškinant pavojingiausius ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančius nusikaltimus. Šie teisėkūros pokyčiai buvo parengti, vadovaujantis prokuratūros, teismų, bei kitų teisėsaugos, mokslo institucijų pasiūlymais.

„Lietuva bausmių griežtumu išsiskiria tarp Europos Sąjungos ir kitų demokratinių šalių – laisvės atėmimo bausmė skiriama beveik 10 kartų dažniau negu kitose ES valstybėse. Baudžiamoji atsakomybė plačiai taikoma ir už palyginti nedidelio pavojingumo veikas, pavyzdžiui, už 250 eurų vertės daikto vagystę jau galima skirti net iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika ėjo tik griežtinimo linkme. Todėl neatsitiktinai Lietuva pirmauja ES pagal kalinių skaičių, kurie, beje, yra išlaikomi visų mokesčių mokėtojų pinigais. Dėl tokio plataus nedidelio pavojingumo veikų kriminalizavimo teisėsaugos institucijos ir teismai yra apkrauti dideliu darbo krūviu, teisingumo vykdymas yra per lėtas“.

Baudžiamojo įstatymo pakeitimuose siūloma griežtai bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Kartu Baudžiamajame kodekse būtų proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas veikas – už juos numatomos švelnesnės kriminalinės bausmės. Taip pat būtų plačiau būtų taikomos Administracinių nusižengimų kodekso ar Civilinio kodekso normos.

„Modernesnis, tikrais valstybės ekonomikos rodikliais pagrįstas Kodeksas bus daug  veiksmingesnis teisingumo įgyvendinimo įrankis. Pagerinus įstatymų nuostatas, mažiau pavojingos bylos būtų nagrinėjamos greičiau ir pigiau, nes daugiau bylų būtų nagrinėjama pagreitinta arba administracine tvarka, būtų greičiau priteisiamas atlyginimas nukentėjusiajam už padarytą žalą. Sumažėtų darbo krūvis ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir teismams, kurie daugiau išteklių galės skirti pavojingiausių nusikaltimų išaiškinimui ir nagrinėjimui, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Mažiau valstybės biudžeto lėšų reikės skirti ilgai trunkantiems baudžiamiesiems procesams“.

Baudžiamojo kodekso pataisose padidinti ekonominiai MGL arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų sunkumas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose. Nuo Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000 metais nusikalstamų veikų pavojingumas skaičiuojamas pagal nepakitusius dydžius, kurie dabar yra per maži ir neatitinka šalies ekonominės tikrovės. Kitose ES valstybėse didelės vertės ar didelės žalos piniginė išraiška dažnai yra net keliolika kartų didesnė negu Lietuvoje – 12, 5 tūkst. eurų arba ekonominių nusikaltimų atvejais – 7500 tūkst. eurų. Tuo tarpu Estijoje – 400 tūkst. eurų, Slovakijoje – 132 tūkst. eurų, Vengrijoje – 146 tūkst. eurų ir pan.

Remiantis užsienio šalių gerąja patirtimi bei atsižvelgiant į dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą, siūloma sistemiškai padidinti ekonominius MGL dydžius, pagal kuriuos vertinamas ekonominių, finansinių ir turinių nusikaltimų pavojingumas.

Turtiniuose nusikaltimuose (sukčiavimas, turto pasisavinimas, vagystė ir pan.) baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti nuo 250 eurų padarytos žalos, o laisvės atėmimą, kai žala siekia 500 eurų. Dabar šios sumos atitinkamai yra 150 ir 250 eurų.

Visuose finansiniuose nusikaltimuose (mokesčių nesumokėjimas, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas, deklaracijos nepateikimas ir pan.) būtų nustatyta vienoda 7500 eurų žalos riba, kurią peržengus grėstų ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ekonominiuose nusikaltimuose (kreditinis sukčiavimas, skolininko nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas ir pan.) baudžiamoji atsakomybė būtų siejam su didelės turtinės žalos, siekiančios 15000 eurų dydžio žalos padarymu. Šiuo metu didele turtine žala laikoma 7500 eurų.

Dabartiniame BK sunkiu nusikaltimu laikomas 12 500 EUR turtinės žalos padarymas, už kurį taikomos itin griežtos nuo 7 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Siūloma, kad sunkių nusikaltimų kategorijai būtų prilyginta ir atitinkama labai griežta laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama už ne mažesnę kaip 37000 eurų padarytą žalą.