Klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs mokydamiesi nuotoliniu būdu. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu su švietimo įstaigų vadovais.
„Manome, kad besibaigiant mokslo metams vėl į mokyklas sukviesti tūkstančius mokinių nėra tikslinga. Šalyje vis dar draudžiama dauguma renginių, turime laikytis saugaus atstumo, o mokinimas, grįžus į mokyklas, akivaizdu, kad masinio susibūrimo neišvengsime. Vargu, ar grįžimo nauda bus didesnė už riziką, juolab, kad nuotolinis mokymas Klaipėdoje vyksta pakankamai sklandžiai, tad taip užbaigti mokslo metus bus gerokai saugiau”, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Su mokyklomis sutarta, kad 1-4 klasių mokiniai nuotoliniu būdu mokysis iki gegužės 29 d., po šios datos, dar savaitė bus skiriama konsultacijoms ar papildomam darbui su atskirais mokiniais, kuriems būtina užpildyti mokymosi spragas, pasiekti geresnių metinių rezultatų.
5–8, I–III gimn. klasių mokiniai nuotoliniu būdu mokysis iki birželio 12 d., po šios datos dar savaitė taip pat bus skiriama konsultacijoms, mokymosi spragų likvidavimui. Per papildomą mokymosi savaitę, mokiniams, kuriems reikia daugiau pedagogų pagalbos, individualios konsultacijos arba užsiėmimai nedidelėmis grupelėmis galės vykti ir mokyklų patalpose, jei bus toks poreikis.
IV gimn. klasių mokiniai egzaminams galės ruoštis ir nuotoliniu būdu, ir nedidelėmis grupelėmis mokyklose, užtikrinant reikiamas saugos priemones. Ugdymo procesas abiturientams truks iki gegužės 22 d., o pagrindinė brandos egzaminų sesija prasideda birželio 22 d. Iki gegužės 15 d. dienos mokiniai dar gali apsispręsti laikyti mažiau egzaminų nei buvo suplanavę iš anksto, tačiau, norint gauti brandos atestatą, kaip ir anksčiau, reikės išlaikyti mažiausiai du egzaminus.
Šiemet egzaminai bus laikomi gerokai mažesnėmis grupėmis nei įprasta.
Susiję straipsniai:
- Nuo rugsėjo ilgės mokslo metai bei žadama daug naujovių mokymosi programose
- Artėja nauji mokslo metai: kokių pokyčių laukti?
- Švietimo ir mokslo ministrė atšaukia mokslo metų ilginimą
- 2015-uosius Klaipėdoje siūloma skelbti Pensininkų metais
- Naujiems mokslo metams – dar 48 nauji geltonieji autobusai
- VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo
- Klaipėdoje – į sveikatą Vydūno keliu
- Klaipėdoje iškils vienas moderniausių baseinų Lietuvoje
- Gatvės muzikos dieną Klaipėdoje uždainuos net „vabalai“
- Klaipėdoje bus įamžintas L. Donskio atminimas
- Mokslo metus pradėjo ne tik vaikai, bet ir tėvai
- Patarimai, kaip pasiruošti mokslo metams
- Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.
- Naujus mokslo metus pradėjo beveik pusė milijono šalies mokinių ir studentų
- Pirmą kartą Lietuvoje pradedama kūrybiško mokymosi programa „Pokyčių mokyklos“
- Lietuvos moksleiviai jaučiasi diskriminuojami ir reikalauja vienodų egzaminų
- Mokinius vežios dar 42 nauji geltonieji autobusai
- Informatikos specialybė – gerai apmokamo darbo ateityje garantas
- Mokyklose – pirmieji Paskutinio skambučio aidai
- Nuo 2017 metų abiturientai galės rinktis brandos darbą
- Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
- Pristatytos galimybės reemigrantų vaikams pritapti mokyklose Lietuvoje
- Tėvai gali kreiptis dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo
- Parengti patarimai, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui
- N. Puteikis ragina išsaugoti prie jūros esantį namą skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms
- Klaipėdos socialiniai darbuotojai piketuos priešais savivaldybę
- Paskaičiuota, kiek šiemet kainuos išleisti vaiką į mokyklą
- Profsąjungos ragina atsakingai įvertinti padėtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (tiesioginė transliacija)
- „Lietuvos“ žygiui aplink pasaulį – dvidešimt metų
- Jauna mokytoja: Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį
Norvegijos sveikatos priežiūros organizacija ištyrė visus 8000 susirgimo atvejus. Nerado nė vieno atvejo, kad virusą būtų perdavęs jaunesnis, nei 20 metų. Visų mokymo įstaigų uždarymą įvardino, kaip beprasmį ir labai žalingą visuomenei. Daug kitų valdžios priemonių pasmerkė. ( Norvegijos sveikatos priežiūros organizacija nėra pavaldi politikams ). Bent jau taip pranešė Vokietijos žiniasklaida šiandien.
Gal jie ir teisūs. O gal ir ne.
Kiek yra įv. VšĮ, NVO, kurios taip ir pristatomos: organizacija (institutas, centras), užsiimanti ES (ar kt.) projektų parengimu bei įgyvendinimu ES, Sorošo org-jų (ar kt.) fondo pinigais… Ar bet kas ir visai atsitiktinai į tokias subėga? Abejoju. Užsakys už gerą atlygį iš to gyvenančiai org-jai įrodyti, jog vanduo per šlapias, o žemė plokščia, ir įrodys! Tada fondas jiems, tokiems gabiems, dar ir dar pan. temomis projektų užsakys.
O dėl paties viruso – gal Norvegijos virusas iš tiesų toks, taip veikia, ir taip visiems laikams liks. Laikas parodys.
Kitur – kitaip yra: štai prieš kelias dienas pranešė, jog JAV šėlstantis virusas mutavo, o ši nauja atmaina daug sparčiau plinta, daug agresyvesnė, gerokai sunkiau sergama, daugiau mirštama. Dar iš kažkur buvo pranešimų (ar ne iš Afrikos šalies?) apie vaikų žudymą, nes, ar ten paskleistas toks gandas, ar iš tiesų taip yra, jų pagrindinis užkrato nešiotojas – vaikai.
Vakar rašė, jog Estijoje yra net 6 ar 8 viruso geno atmainos, ir kiekvienai kitokia „saviraiška” būdinga. Žodžiu, nustatyti, jog apsikrėtęs, dar maža – dar reikia atspėti, kaip tavo pasigautas virusas reikšis, nes jų simptomai absoliučiai kiti, ligos eiga kitokia, negu ligi šiol esame skaitę (atseit, karščiavimas, kosulys, dusulys, sunaikinti plaučiai). Kiekvienas mes turime savo genetiką, o su kiekviena iš jų susidūręs viruso genas „pagamina kitokį produktą”.
Dabar dėl LT – kaip žinia, apsikrėsti galima tik nuo apsikrėtusio (nesvarbu, ar jis pats serga). Lietuvoje sirgo (ar tik nesimptominiai nešiotojai buvo) keletas mažų vaikų (ir netgi kūdikis?).
Apie neaktyvų virusą dar neteko skaityti, kad kur nors kam toks būtų toks nustatytas (gal ateityje ir bus, kaip kad TBC neaktyvus, neužkrečiamas būna).
Lietuvoje žaibiškai mirė 2 jauni vyrai – jiems dar nė 50 nebuvo. Ir daugiau jaunų sirgo. Vadinasi, ne tik seni žmonės apsikrečia.
Todėl, nežiūrint, kad vaikai gerokai rečiau suserga, kad serga lengviau, tačiau visgi apsikrečia. Skirtumas tik tas, kad apsikrėtę vaikai dažniausiai lieka besimptomiai. Todėl, net ir nesirgdami, jie kelia pavojų suaugusiems – ir jauniems, ir seniems. Ir ne tik mokytojams jį kelia – juk pakeliui į m-klą jie ir su kitais įv. amžiaus ir sveikatos žmonėmis susitinka, prasilenkia, bendrauja, užeina į parduotuves savo energinių gėrimų bei bulvių traškučių prisipirkę (o tėveliai tiki, kad jie už duotus pinigus mokykloje pietavo…).
Taigi, gal Norvegijoje tos išvados tikros, ne vien už gerą užmokestį padarytos. Tačiau to vieno kurpalio negalima taikyti visai Europai