Įspėjimas vairuotojams – karantinas laukiniams gyvūnams „negalioja“

Nors didžioji dalis šalies gyventojų, gyvendami karantino sąlygomis, iš namų išvyksta tik nusipirkti maisto produktų ar vaistų, kai kuriems net ir šiuo laikotarpiu tenka daug laiko praleisti „ant ratų“. Tai prekių išvežiotojai, kurjeriai, pagalbos tarnybų darbuotojai. Tačiau karantinas negalioja laukiniams gyvūnams – jie jau pradeda pavasarinę migraciją, dėl kurios keliuose kasmet įvyksta vis daugiau skaudžių eismo įvykių.

„Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad 2019 metais automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičius, palyginti su 2018 metais, išaugo dešimtadaliu“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai taip pat pastebi tendenciją, kad po automobilių ratais žūsta vis daugiau gyvūnų. 2019 metais sostinėje rasta 718 partrenktų gyvūnų – tai 24 proc. daugiau nei 2018 metais, kuomet buvo rasti 578 gyvūnai.

Dažniausiai po ratais mieste pakliūva stirnos ir katės

„Grindos“ duomenys rodo, kad į miestus užklysta vis daugiau laukinių gyvūnų. 2018 metais Vilniuje buvo partrenkti 255 laukiniai gyvūnai, o 2019 metais – 347.

Praėjusių metų statistika ypač negailestinga stirnoms. „2019 metais Vilniaus gatvėse jų rasta 153. Tarp nelaimėlių taip pat patenka lapės, ežiai, šernai, barsukai, voverės, įvairūs paukščiai“, – vardija „Grindos“ atstovė Vaida Daiginaitė.

Draudikų duomenimis, praėjusiais metais į kelią išbėgusios stirnos buvo kaltos dėl trečdalio užfiksuotų eismo įvykių, taip pat pasitaikė vienetinių automobilių susidūrimų su šernais, lapėmis, barsukais, elniais, briedžiais, kiškiais ir paukščiais.

„Tikėtina, kad šį pavasarį į kelius išbėgs dar daugiau stirnų, nes žiema buvo šilta, maisto nepritrūko, tad dėl palankių sąlygų išgyveno daugiau žvėrių. Kitas niuansas – dėl karantino keliuose yra mažiau automobilių, dėl to žvėrys jaučiasi kiek drąsiau ir į miestų gatves gali užklysti net šviesiu paros metu. Tai parodė ir neseniai įvykęs nelaimingas atsitikimas Vilniaus Nemenčinės plente, kur buvo partrenktas į kelią išbėgęs briedis“, – aiškina A. Žiukelis.

„Grindos“ atstovės teigimu, vietos, kur sostinėje randama daugiausia nutrenktų laukinių gyvūnų, jau nesikeičia keletą metų. „Ir toliau didžiausias migruojančių gyvūnų srautas pastebimas Nemenčinės plente, Verkių seniūnijoje, Tūkstantmečio gatvėje“, – sako V. Daiginaitė.

Iš naminių gyvūnų po automobilių ratais Vilniuje, „Grindos“ duomenimis, dažniausiai patenka katės (2019 metais – 323 kartus, 2018 metais – 274 kartus), partrenktų šunų skaičius gerokai mažesnis (2019 metais – 48, 2018 metais – 49 atvejai).

Susidūrimo išvengti gali padėti atidumas ir saugus greitis

Pasak A. Žiukelio, susidūrimo su į kelią staiga iššokusiu gyvūnu išvengti dažnai būna itin sudėtinga, todėl vairuotojai turi nuolat būti atidūs, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio ir neignoruoti apie laukinius gyvūnus kelyje įspėjančių ženklų.

„Patartina nevažiuoti už miesto ribų anksti ryte bei temstant, kada laukiniai gyvūnai būna aktyviausi. Jei kelionė tokiu metu yra neišvengiama, svarbu itin atidžiai stebėti kelią ir važiuoti ne leistinu, o mažesniu greičiu. Tokiu atveju, net ir staiga į kelią išbėgus gyvūnui, bus didesnė tikimybė išvengti susidūrimo“, – pataria draudimo ekspertas.

Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, jog kelią perbėgus stirnai, šernui ar kitam gyvūnui atsipalaiduoti ir tuoj pat spausti akseleratoriaus pedalo nevalia – paskui vieną gyvūną netrukus gali išlėkti ir kitas ar net visas gyvūnų būrys. Netinkamas sprendimas būtų ir bandyti nuo kelio gyvūną nuvyti garsiniu automobilio signalu ar mirksint šviesomis – gyvūnas gali sutrikti ir pasielgti neprognozuojamai.

Kaip galimas apsaugos priemones, galinčias atbaidyti gyvūnus nuo perbėgimo per kelią, Lietuvos draudikų asociacija rekomenduoja ant automobilio tvirtinamus ultragarsinius švilpukus, generuojančius vėjo keliamą garsą, girdimą iki 400 metrų atstumu. Automobilio viduje garso nesigirdi, o netoli važiuojamosios dalies esančius gyvūnus jis priverčia sustoti ar pasitraukti nuo kelio.

Jei susidūrimo su gyvūnu išvengti vis dėlto nepavyko, reikia skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusi policija užfiksuos įvykį, o sužeistu gyvūnu pasirūpins arba žuvusio gyvūno kūną paims medžiotojai ar miestų ribose sanitarinės tarnybos. Jei po susidūrimo negyvas žvėris lieka gulėti ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo būtina padėti avarinio sustojimo ženklą, kad apie kliūtį būtų įspėti kiti vairuotojai.

Jei laukinis gyvūnas susidūrimą išgyveno, patartina prie jo nesiartinti – padėti jam vis tiek niekuo nebus įmanoma, o sužalotas žvėris gali elgtis neprognozuojamai ir sužeisti prie jo prisiartinusius žmones.