COVID-19 virusas yra jautrus terminiam apdorojimui (2)

spectrumnews1.com nuotr.

spectrumnews1.com nuotr.

Naujojo koronaviruso protrūkis plačiai išplito per Kiniją, šiaurės Italiją ir jau yra patvirtintas daugelyje pasaulio šalių ir teritorijų. Virusas gana sparčiai plinta oro lašeliniu būdu ir yra perduodamas iš žmogaus žmogui jam nusičiaudėjus ar nusikosėjus. Pagrindiniai koronovirusinės infekcijos požymiai yra kvėpavimo takų sutrikimai, karščiavimas, raumenų skausmas, nuovargis, kosulys bei dusulys. Yra manoma, jog SARS-CoV-2 arba naujausias koronavirusas COVID-19 daugiausia perduodamas asmeniui oro lašeliniu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai kontaktuojant su infekuotu asmeniu. Virusui sparčiai plintant įvairiose šalyse, taip pat ir Prancūzijoje, buvo siekiama išsiaiškinti ar koronaviruso plitimas turi sąsajų su naminiais gyvūnais bei kokį vaidmenį viruso plitimui turi maistas bei jo vartojimas.

Remiantis Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros (ANSES) mokslininkų nuomone, naminiai gyvūnai koronaviruso COVID-19 neplatina.

ANSES sukvietė ekspertų grupę ištirti ar koronavirusinė COVID-19 infekcija gali būti perduodama per užterštą maistą. Kadangi gyvūnų užsikrėtimas virusu yra mažai tikėtinas, ekspertai atmetė tiesioginę viruso perdavimo galimybę per maistą nuo užkrėsto gyvūno ir išnagrinėjo tikėtiną maisto gaminių taršą virusu nuo infekuotų koronavirusu asmenų.

Pagrindiniai aspektai stabdant maisto gaminių taršą koronovirusine infekcija yra bendrųjų higienos priemonių naudojimas (tiek vartotojui, tiek žemės ūkio maisto gaminių operatoriams): būtina dažniau plauti rankas, dažniau valyti, dezinfekuoti ar kitaip tinkamai prižiūrėti naudojamus paviršius, indus, atskirti žalius ar jau termiškai apdorotus gaminius. Sergantis ar su kitais infekcijos požymiais žmogus (viduriuojantis, vemiantis, karščiuojantis, besiskundžiantis galvos skausmais ar panašiais į gripą simptomais) turėtų nusišalinti bei vengti bet kokio kontakto ar sąlyčio su maisto gaminiais. Taip pat pažymima, jog maisto užteršimas dažniausiai vyksta oro lašeliniu būdu, pernešant virusus tiesiogiai nuo užkrėstų asmenų, dažniausiai jiems čiaudint ar kosėjant, taip pat tiesioginio sąlyčio su nešvariomis rankomis būdu (liečiant indus, įvairius paviršius). Esant vidutinei temperatūrai ir santykinei oro drėgmei, koronovirusas geba išlikti gyvybingas ant įvairiausių struktūrinių paviršių pakankamai ilgai.

ANSES taip pat teigia, jog terminis maisto apdorojimas gali sumažinti maisto gaminio užteršimą net 10 000 kartų. Apibendrinant galima pasakyti, kad maisto ruošimas (kaitinant maistą keturias minutes 63 °C temperatūroje) gali būti laikomas veiksmingu prieš koronovirusus. Remiantis ekspertų duomenimis, koronavirusai žemoje bei neigiamoje temperatūroje išlieka stabilūs, o tai reiškia, kad maisto šaldymas ir užšaldymas nestabdo šio mikroorganzimo aktyvumo.

Dėl maisto vaidmens perduodant koronavirusą COVID-19 ekspertai sutinka, jog pagrindinis šio viruso patekimo į organizmą būdas yra per kvėpavimo takus. Užsikrėtę maisto tvarkytojai gali užteršti maistą dėl netinkamos higienos praktikos,­­ kosėjant, čiaudint bei tiesioginio sąlyčio su nešvariomis rankomis metu.

Mokslininkai pažymi, kad terminis maisto apdorojimas bei laikymasis geros higienos praktikos maisto tvarkymo metu yra veiksmingi siekiant apsaugoti maistą nuo taršos naujuoju koronavirusu.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: