Naujojo koronaviruso protrūkis plačiai išplito per Kiniją, šiaurės Italiją ir jau yra patvirtintas daugelyje pasaulio šalių ir teritorijų. Virusas gana sparčiai plinta oro lašeliniu būdu ir yra perduodamas iš žmogaus žmogui jam nusičiaudėjus ar nusikosėjus. Pagrindiniai koronovirusinės infekcijos požymiai yra kvėpavimo takų sutrikimai, karščiavimas, raumenų skausmas, nuovargis, kosulys bei dusulys. Yra manoma, jog SARS-CoV-2 arba naujausias koronavirusas COVID-19 daugiausia perduodamas asmeniui oro lašeliniu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai kontaktuojant su infekuotu asmeniu. Virusui sparčiai plintant įvairiose šalyse, taip pat ir Prancūzijoje, buvo siekiama išsiaiškinti ar koronaviruso plitimas turi sąsajų su naminiais gyvūnais bei kokį vaidmenį viruso plitimui turi maistas bei jo vartojimas.
Remiantis Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros (ANSES) mokslininkų nuomone, naminiai gyvūnai koronaviruso COVID-19 neplatina.
ANSES sukvietė ekspertų grupę ištirti ar koronavirusinė COVID-19 infekcija gali būti perduodama per užterštą maistą. Kadangi gyvūnų užsikrėtimas virusu yra mažai tikėtinas, ekspertai atmetė tiesioginę viruso perdavimo galimybę per maistą nuo užkrėsto gyvūno ir išnagrinėjo tikėtiną maisto gaminių taršą virusu nuo infekuotų koronavirusu asmenų.
Pagrindiniai aspektai stabdant maisto gaminių taršą koronovirusine infekcija yra bendrųjų higienos priemonių naudojimas (tiek vartotojui, tiek žemės ūkio maisto gaminių operatoriams): būtina dažniau plauti rankas, dažniau valyti, dezinfekuoti ar kitaip tinkamai prižiūrėti naudojamus paviršius, indus, atskirti žalius ar jau termiškai apdorotus gaminius. Sergantis ar su kitais infekcijos požymiais žmogus (viduriuojantis, vemiantis, karščiuojantis, besiskundžiantis galvos skausmais ar panašiais į gripą simptomais) turėtų nusišalinti bei vengti bet kokio kontakto ar sąlyčio su maisto gaminiais. Taip pat pažymima, jog maisto užteršimas dažniausiai vyksta oro lašeliniu būdu, pernešant virusus tiesiogiai nuo užkrėstų asmenų, dažniausiai jiems čiaudint ar kosėjant, taip pat tiesioginio sąlyčio su nešvariomis rankomis būdu (liečiant indus, įvairius paviršius). Esant vidutinei temperatūrai ir santykinei oro drėgmei, koronovirusas geba išlikti gyvybingas ant įvairiausių struktūrinių paviršių pakankamai ilgai.
ANSES taip pat teigia, jog terminis maisto apdorojimas gali sumažinti maisto gaminio užteršimą net 10 000 kartų. Apibendrinant galima pasakyti, kad maisto ruošimas (kaitinant maistą keturias minutes 63 °C temperatūroje) gali būti laikomas veiksmingu prieš koronovirusus. Remiantis ekspertų duomenimis, koronavirusai žemoje bei neigiamoje temperatūroje išlieka stabilūs, o tai reiškia, kad maisto šaldymas ir užšaldymas nestabdo šio mikroorganzimo aktyvumo.
Dėl maisto vaidmens perduodant koronavirusą COVID-19 ekspertai sutinka, jog pagrindinis šio viruso patekimo į organizmą būdas yra per kvėpavimo takus. Užsikrėtę maisto tvarkytojai gali užteršti maistą dėl netinkamos higienos praktikos, kosėjant, čiaudint bei tiesioginio sąlyčio su nešvariomis rankomis metu.
Mokslininkai pažymi, kad terminis maisto apdorojimas bei laikymasis geros higienos praktikos maisto tvarkymo metu yra veiksmingi siekiant apsaugoti maistą nuo taršos naujuoju koronavirusu.
Susiję straipsniai:
- COVID-19 neplatina ir negali pernešti nei ūkiniai, nei naminiai gyvūnai
- Lietuvoje nustatytas jau 41 asmuo užsikrėtęs koronavirusu
- Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose?
- Koks transportas saugiausias koronaviruso pandemijos metu?
- Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo
O galimybė nukenksminti karščiu leidžia žymiai sumažinti išlaidas visų tipų apsaugoms.
„Vienkartinis” nereiškia absoliučiai vienkartinio naudojimo daiktą (atsižvelgiama ir į naudojimo sritį). Dažniausiai tai reiškia netvarų daiktą, kurio tavo anūkai nepaveldės, nedėvės, neavės, senelio „antikvariniu baldu” interjero nepuoš ir pan. (kažkas panašaus į avalynę ir aprangą, kurtą įkapėms ). Ar galima jį kuo nors apdoroti, skalbti, ar kt., priklauso nuo medžiagų ir technologijų, naudotų jų gamybai.
Turint galvoje VISĄ šalies žmonių bei teritorijos apsaugą, reiktų ją apsvarstyti iš visų pusių: ir iš finansinės, ir iš gamybos bei tiekimo galimybių ateityje, jei liga plis taip katastrofiškai, kaip dabar (ryte jau buvo 438), ir iš gamtosauginės pusės: a) didesnį, ar mažesnį kiekį vienkartinių daiktų išmesime; b) pilsime muiliną (ar su skalb. soda) vandenį į gatves, ar gamtai kenksmingą dezinfekantą, o šis sutekės ir į požeminius vandenis, ir bus išleistas į upes… (Šarmas vandenims taip smarkiai nekenks, nes, kaip žinia, jūrų ir vandenynų vanduo stipriai parūgštėjęs).
Teritoriją (atsižvelgiant, kas tai per objektai), galima dezinfekuoti pradedant nuo tam tinkamų daiktų apdorojimo karštu garu ,ar net ir suvirintojų liepsna, ar patalpinimo trumpam į gamyklines krosnis, į orkaites. Medicinoje ir buityje karštį panaudoti paprasta. Taip pat ir UV apdorojimą. Kad ir pakabini saulėje (lauke, balkone, lange) gatvės drabužius, apavą, rankinuką, kuprinę, galvos dangalus ir jau sumažėja viruso keliamas pavojus. O dar apipurški parūgštintu vandeniu (rūgštis ardo riebalines viruso dangalo ląsteles). Orkaitė, lygintuvas, karštas garas, puodas namuose taip pat yra). Nebent trūksta kokybiško, labai smulkiai vandenį ištaškančio purkštuvo orui, aprangai ir paviršiams dezinfekuoti. Beje, kilimus irgi sveika dabar dažniau karštu garu apdoroti, ar bent tuo pačiu purkštuvu, ar prieš siurbiant dulkes pabarstyti kilimus maistine soda ir palikti bent 20 min.
Todėl keistas buvo triukšmas dėl Kauno infektologų atidėtų (dėl viso pikto) naudotų apsaugų. Kokia to priežastis – neaišku. Gal ir SAM epidemiologės pervargis – įtampos neatlaikė. Nemanyčiau, jog jos diplomas internete įgytas?
O ar negali būti, kad numatytas ne tiesus apsaugų perdavimo kelias iš SAM į med. įstaigas, o per aplinkui, per įv. privačias paslaugų, tiekimo, logistikos ir kt. įmones (jei ne tikrovėje, tai bent jau inventoriaus apskaitos ir finansiniuose dokumentuose)? O kai nėra įstatymų, ribojančių galimybę plėšti pinigą už viską, kas susiję su žmonių apsauga, tai tikras viarslinykas negali nepasinaudoti epidemijai įveikti skirtais milijonais? Todėl „negalima” dezinfekuoti net ir to, kam dezinfekuoti realių trukdžių nėra, todėl reikia pirkti ir išmesti, vėl pirkti ir išmesti? Bet tai, žinoma, gali būti tik mano sugedusios fantazijos padiktuota…
Sveiki,
Rašote apie Prancūzijoje bando išspręsti šį bei tą, o jums Prancūzai nepranešė jog yra vaistai kurie sustabdo viruso plitimą per kelias dienas ir ligonis gan daug turi šansų pilnai pasveikti, bet jau per 6-8 dienas visiškai nebegali užkrėsti kitų žmonių? Vaistai kuriuos siūlo Prancūzų Profesorius D. Raoult yra gerai žinomi visame pasaulyje ir labai pigūs, bet kažkodėl valdžiai tai netinka, tokia nuomonė čia ne tik mano, apie 50% prancūzų ir belgų mano jog iš viruso krizės darosi pelną ir naudojasi proga ir leidžia mirti žmonėms!?