Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę (0)

Grupės „Antis“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus 1987-05-17 | archyvo nuotr.

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.

Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
„Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. Radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų. 1989 metų Baltijos kelio vėliava. Raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu. Tai tik keli daiktai, tapę parodos „Nesusitaikę“ eksponatais“, – parodos turinį atskleidžia Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Irena Mikuličienė.

Pirmoji parodos dalis pristato pasipriešinimo sovietinei okupacijai apraiškas. Tai pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, kunigų įkurtas Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, už žmogaus teises kovojusi Helsinkio grupė ir drąsiai už šalies nepriklausomybę pasisakiusi Lietuvos laisvės lyga.

Antroje parodos dalyje, pavadintoje „Laisvėjimas“, pristatoma 1987 m. prasidėjusi Lietuvos Atgimimo istorija, kai per šalį nuvilnijo akcijos už politinių kalinių išlaisvinimą ir krašto ekologiją, sudundėjo „Roko maršas“ ir sugriaudėjo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuoti masiniai mitingai, lydėję į valstybingumo atkūrimą – Kovo 11-ąją.

Trečioje parodos dalyje „Laisvė“ pasakojama apie pirmus skausmingus ir sunkius, tačiau kartu ir džiugius valstybės pagrindų kūrimo žingsnius, kol buvo pasiekta visiška nepriklausomybė, kai 1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvyko paskutinis sovietų armijos dalinys.

„Kas tie žmonės, nulėmę šalies pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę? Šie trys raidos etapai būtų buvę neįmanomi be jų – žmonių, kurie nesitaikstė su primesta sovietine tikrove. Parodoje pasakojame apie šiuos nesusitaikiusius žmones ir jų anuometinę veiklą“, – sako parodos kuratorė I. Mikuličienė.

Parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje papildys informaciniai tekstai, garso įrašai, filmuotos kronikos, taip pat nauji ir dar niekur neskelbti pokalbiai su pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės nariais ir to meto įvykių liudininkais: kunigu Juliumi Sasnausku, Laisvės lygos lyderiu Antanu Terlecku, dainininku Algirdu Kaušpėdu, generolu Arvydu Pociumi ir kitais.

Dalis parodos pristatoma ir visiškai naujoje lankytojams vietoje – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinėje Gedimino pr. 1. Autentiškoje aplinkoje rodoma Sąjūdžio spauda ir jos maketai, laikraščio „Atgimimas“ redakcijos kompiuterinė įranga ir kiti su prabėgusiu laikmečiu susiję eksponatai.

Parodą taip pat papildys naujas interaktyvus edukacinis užsiėmimas su Actionbound programa, skirta mobiliesiems telefonams. Ši interaktyvi veikla bus siūloma registruotoms moksleivių grupėms su žaidimą vedančiu Lietuvos nacionalinio muziejaus gidu bei pavieniams parodos lankytojams, parodą tyrinėjantiems savarankiškai. Programėlėje bus galima rasti papildomą informaciją apie eksponatus ir atlikti kūrybines užduotis.

Paroda „Nesusitaikę“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d.