Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

VDU mokslininkų atliktas tyrimas kelia klausimus: kas ugdys šalies moksleivius

www.alkas.lt
2020 02 27 08:00
3
0
SHARES
VDU mokslininkų atliktas tyrimas kelia klausimus: kas ugdys šalies moksleivius

Privalomų dalykų mokytojų trūkumas iki 2025 | VDU nuotr.

Privalomų dalykų mokytojų trūkumas iki 2025 | VDU nuotr.
Privalomų dalykų mokytojų trūkumas iki 2025 | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 mokomosios pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Mokyklos be mokytojų

Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas 2019 | VDU nuotr.
Pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas 2019 | VDU nuotr.

Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.

Privalomų dalykų mokytojų trūkumas 2019 | VDU nuotr.
Privalomų dalykų mokytojų trūkumas 2019 | VDU nuotr.

Kartų kaita mokyklose neužtikrinama

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.

Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse.

Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.

Pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes | VDU nuotr.
Pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes | VDU nuotr.

Siūlomi sprendimai

Atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką – šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.

Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t.y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7-0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.

Prasta ugdymo mokslų – ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse – būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.

Mokytojų poreikis savivaldybėse | VDU nuotr.
Mokytojų poreikis savivaldybėse | VDU nuotr.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos mokyklose trūksta šimtų mokytojų, rodo tyrimas
  2. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  3. Premjeras: Dabartinė mokymosi sistema kelia stresą tiek moksleiviams, tiek mokytojams (audio)
  4. Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų
  5. Šalies mokytojai gilina žinias, kaip dirbti su gabiais vaikais
  6. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  7. Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
  8. Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
  9. Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
  10. Lietuvos edukologijos universitete prasidėjo „Jaunojo pedagogo akademija“
  11. Nuo sausio 1-os mokytojų algos augs
  12. Mokytojai streikuos gruodžio 8 dieną
  13. Aktyviausi streike – didžiausią darbo stažą turintys mokytojai
  14. Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d.
  15. Nuo sausio 1 d. didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų algos: kiek ir kam?
  16. Nuo rugsėjo 1 d. skirtos papildomos lėšos mokytojų algoms didinti
  17. Nuo sausio 1 d. didės mažiausiai uždirbančių mokytojų algos
  18. Z karta mokytojais būti neketina – tai kas pakeis šiandienos švietimo darbuotojus?!
  19. Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700
  20. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta jau septintoji paroda – „Mokykla“
  21. Kaunas imasi neįprasto sprendimo: kviečia dėstytojus dirbti mokyklose
  22. Švietimo ir mokslo ministrė mokytojams negali paaiškinti, kokie pokyčiai jų laukia
  23. Knyga apie švietimą Pakaunės krašte keliauja į mokyklas
  24. Ekspertai apie mokytojų rengimą: mokytojas nebeturi būti visažinis
  25. VDU Vilniuje rengs mokytojus Lietuvos mokykloms kuriose mokoma lenkų kalba (video)
  26. Moksleivių ugdymas karjerai – padėtis turi keistis
  27. Visi iš užsienio grįžę vaikai bus priimti į bendrojo ugdymo mokyklas
  28. Lyderystė, tarpkultūrinis dialogas ir žiniasklaida Lietuvos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ugdymo procese
  29. M. Lukšienės premijos laureatu tapo mokytojas Donatas Kriukas
  30. Pirmą kartą paskirta lituanistinio švietimo mokytojo premija atiteko Gruzijoje dirbančiam lietuviui

Comments 3

  1. Žemyna says:
    11 mėn. ago

    vaicekauskienės

    Atsakyti
    • Raimis says:
      11 mėn. ago

      Tikrai, geras marksistų lizdas ten užveistas. Dar reikia pridėti maslauskaitę, tereškiną… Puikius šiuolaikiškus pedagogus ugdys.

      Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    11 mėn. ago

    Taip, tai yra labai rimta problema. Kita rimta problema – ištuštėjusiose mokyklose neužtikrinama tinkam mokymo kokybė.
    Kai per daug moksleivių/studentų – taip pat negerai, nes mažėja mokymo/dėstymo kokybė dėl riboto pedagogų galimybių paskirstyti laiką. Suo susiduriama Vilniaus m. mokyklose ir dalyje studijų programų universitetuose.
    Kaip per mažai moksleivių (kaimiškos mokyklos) – taip pat labai blogai, nes tuomet klasės yra jungiamos, mokytojai “blaškosi” per kelias ugdymo įstaigas ir taip pat nesugeba suteikti tinkamos išsilavinimo kokybės.
    Todėl BŪTINA uždaryti ištuštėjusias kaimo mokyklas. Be to, yra ir daugiau privalumų – taip bus optimizuotos lėšos ir sudaromos geresnės sąlygos likusioms mokykloms.
    Taip pat LABAI SVARBU ĮVERTINTI IR UGDYMO PROGRAMAS. Akivaizdu, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama tiksliesiems, gamtos mokslams (matematika, fizika, chemija, biologija, informatika), anglų kalbai (šiuo atveju – kaimo mokyklose). Lietuvių kalbos pamokų vaikai turi nemažai, tačiau kažkodėl taip pat neišmokomi būti raštingais. Būna baisu skaityti studentų baigiamuosius darbus – stilius siaubingas, kalbos klaidų daug. Aišku, ne humanitarai. Bet, manau, ir humanitariniuose moksluose ta pati problema.
    Kad rasti daugiau laiko tiksliesiems ir gamtos mokslams, galima šiek tiek sumažinti istorijos, geografijos, muzikos ir pan. pamokų. O KAM REIKALINGA TA ANTROJI UŽSIENIO KALBA (vokiečių, prancūzų, rusų) – IŠ VISO NEUSPRANTU. Vis tiek jos neišmokstama, švaistomas laikas ir pan. Ji turėtų likti tik kaip neprivalomas dalykas to nuorintiems. Užklasinis dalykas. Tad kuo greičiau reiktų panaikinti privaloma jos dėstymą!
    Tad vyriausybė turi:
    1) Uždaryti ištuštėjusias provincijos mokyklas, lėšas nukreipiant likusioms mokykloms;
    2) Peržiūrėti studijų programas, daugiau valandų skiriant tiksliesiems ir gamtos mokslams, taip pat anglų kalbai. Peržiūrėti lietuvių kalbos dėstymo programą, akcentuojant kokybiškesnio stiliaus mokymą ir pan. Sumažinti istorijos, geografijos, muzikos, dailės ir pan. dalykų kruvius. IŠ VISO ATSISAKYTI ANTROSIOS UŽSIENIO KALBOS MOKYMO (paliekant kaip užklasinį dalyką).
    3) GRIEŽČIAU REGULIUOTI PRIĖMIMĄ Į VAST. FINANS. VIETAS UNIVERSITETUOSE. Ydinga praktika lengvinti stojimo sąlygas (kas dabar vyksta). Būtų geriausia grįžti prie ministro Pavalkio nustatytos priėmimo tvarkos. Dabar į universitetus istoja visi, kas netingi. O valstybė turėtų finansuoti nebent tik gabaisų studijas (nors, geriausias sprendimas būtų visiems mokamas mokslas – bet tai vargu ar mūsų socialistinėje sistemoje būtų galima įgyvendinti, nes ir Europa apsėsta panašaus socializmo).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Pateikti siūlymai dėl brandos egzaminų rengimo

2021 01 09
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

2021 01 06
Laukiama naujų gamtos mokyklų

Laukiama naujų gamtos mokyklų

2021 01 06
Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr.

Nuo sausio didės kai kurių švietimo darbuotojų atlyginimai

2021 01 02
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė ateinančių metų biudžetą

2020 12 29
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto sričiai Vyriausybė papildomai numato beveik 26 mln. eurų

2020 12 16
Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.

Švietimo profesinė sąjunga reikalauja priedo už pavojingas darbo sąlygas

2020 12 15
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių

Įvedus nuotolinį mokymą, daugumai mokytojų padidėjo darbo krūvis, trūksta mokomosios medžiagos

2020 12 13
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

Pateikti siūlymai dėl brandos egzaminų rengimo

by Ditė Česėkaitė
2021 01 09
0
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo rengti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo...

Skaityti toliau

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

by daiva
2021 01 06
0
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

smm.lt nuotr. Paramos studentams teikimas bus administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą (VSF), „vieno langelio“ principu,...

Skaityti toliau

Laukiama naujų gamtos mokyklų

by daiva
2021 01 06
0
Laukiama naujų gamtos mokyklų

vstt.lt nuotr. Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradėtos ilgai lauktos Gamtos mokyklos statybos. Duris moksleiviams ir gamtos...

Skaityti toliau

Nuo sausio didės kai kurių švietimo darbuotojų atlyginimai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
0
Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr.

Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr. Nuo sausio didės atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3816; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2181; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1768; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1627; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1363; komentarų: 11
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Arūnas Svitojus | agroeta.lt nuotr.

Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai