Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 02 04 07:30
10
0
SHARES
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

1970 metais jau nykų rudenį žinia apie prof. Jono Kazlausko paslaptingą žūtį sukrėtė visą Lietuvą. Tada dirbau Chemijos pramonės Projektavimo ir konstravimo biure, prieš metus buvau baigusi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir nors man prof. J. Kazlauskas nedėstė, vis tiek žinojome, kad Vilniaus universitete tarp profesūros yra ir J. Kazlauskas. Be to tarp mūsų biuro darbuotojų buvo ir chemikų, baigusių VU Chemijos fakultetą, irgi girdėjusių tą lituanisto pavardę. Todėl pietų pertraukos metu PKB kavinukėje buvo labai aktyviai aptariama ši tragedija: buvo visokių spėlionių, bet dauguma rėmėme nuostatą, kad Profesorius tapo KGB Lietuvos skyriaus auka. Ir nors iki šiol, kol dar tebegyvename su kagėbizmu, matyt, tikros tiesos ir nesužinosime.

J. Kazlauskas gimė 1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešonių kaime (Prienų r.) valstiečių šeimoje. 1949 metais aukso medaliu baigė Prienų gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį baigė 1954 metais. Kartu su juo tada aukštąjį mokslą baigė didžioji viso Lietuvos lituanistų žvaigždyno dalis: poetas Justinas Marcinkevičius, poetas Algimantas Baltakis, poetas A. Maldonis. kalbininkas K. Morkūnas, tekstologas J. Pilypaitis, folkloristas L. Sauka ir kiti. Tai lituanistų laidai paskaitas skaitė ne tik Lietuvoje pagarsėję profesoriai, bet ir žinomi visame pasaulyje mokslininkai prof. Zigmas Zinkevičius, J. Palionis, J. Balčikonis, kurie ne tik dėstė, bet ir rūpinosi jaunųjų lituanistikos kadrų rengimu Studentų moksliniuose būreliuose. 1953-1954 metais J. Kazlauskas jau pats vadovavo lietuvių kalbos istorinės gramatikos būreliui, buvo jo pirmininku. Visi to meto jo dėstytojai pripažino, kad studento J. Kazlausko skaitomi referatai jau buvo akademinio lygmens. Kaip gabus studentas prof. Zigmo Zinkevičiaus pastangomis J .Kazlauskas buvo pakviestas tęsti mokslus Lietuvių kalbos katedros aspirantūroje. Aspirantūroje studijuodamas nesidžiaugė jaunystės vilionėmis, o labai rimtai dirbo. Parašė monografiją „Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimas“ ir 1958 metais ją apgynė, kaip filologijos mokslų kandidatinę disertaciją.

Po disertacijos gynimo 1962 metais J. Kazlauskas buvo pakviestas dirbti į VU Lietuvių kalbos katedrą… Čia dirbo iki pat jo netikėtos ir tragiškos mirties. 1962-1964 metais J. Kazlauskas buvo paskirtas Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu. 1962 metais jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas. 1967 metais pirmasis iš Lietuvos kalbininkų apgynė humanitarinių mokslų (lituanistikos) daktaro disertaciją, 1968 metais išėjusią atskira knyga „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (V., 1968). 1968- 1970 metais J. Kazlauskas tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu; jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas (1969). Tais pačiais metais jis tapo Lituanistikos mokslinių laipsnių teikimo Tarybos pirmininku. Su didele meile ir susižavėjimu Profesorius rašė knygą „Baltų filologijos įvadas“. Deja, jos pabaigti nesuspėjo. Daug nuveikė redaguodamas ir pats rašydamas straipsnius į jo redaguojamą tęstinį leidinį „Baltistika“, sulaukusį daug gražių atsiliepimų ne tik iš Sovietų Sąjungos, bet ir iš daugelio pasaulio universitetų. Jis buvo atsakingasis „Baltistikos“ žurnalo redaktorius ir uoliausias jo puoselėtojas. Palaikė ryšius su pasaulio universitetuose dirbančiais mokslininkais, kvietė juos skelbti savo straipsnius baltistikos klausimais jo redaguojamame žurnale.

Per „Baltistiką“ J. Kazlauskas sutelkė beveik visus pasaulio baltų kalbų tyrinėtojus. Vilnių padarė pasaulio baltų kalbų tyrimo moksliniu centru. „Baltistikos“ nuolatiniais autoriais tapo vokietis R. Eckertas, ukrainietis A. Nepokupnas rusas J. Stepanovas, bulgaras Toporovas ir kt., tarp jų ir jauniausias, iki šiol labai sėkmingai dirbantis ir auginantis jauniausios kartos baltistikos tyrėjus Sankt-Peterburgo universitete leningradietis Aleksiejus Andronovas (Ona Voverienė. Žymiausi XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (V., 2009). 1968 metais Pensilvanijos (JAV) universiteto prof. V. R. Šmolstygo (William R. Shmalstieg) iniciatyva jis buvo pakviestas skaityti baltistikos kurso paskaitų to universiteto studentams. Jam tai buvo didžiulis džiaugsmas ir jo mokslo įvertinimas. Pradėjo tvarkytis išvykimo į Ameriką dokumentus. Deja – tai buvo jo negandos vėjas. 1970 m. spalio 8 d. prof. J. Kazlauskas paslaptingai dingo. 1970 m. lapkričio 16 d. prof. J. Kazlausko kūnas rastas Neryje prie Vingio parko Vilniuje. Jo mirties priežastis neatskleista iki šiol.

Pagrindinė prof. J. Kazlausko mokslinių interesų kryptis buvo lietuvių kalbos morfologija, ypač daiktavardžio ir veiksmažodžio morfologija. Vienas iš šios krypties tyrimų yra jo paskelbtas straipsnyje „Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimas“, kuris tapo jo kandidatinės disertacijos ašimi. Morfologiniams tyrimams yra skirta ir jo daktarinė disertacija, papildyta naujais tyrimais iš baltistikos: „Įvardžiuotinių būdvardžių raida baltų kalbose“. Vien apie daiktavardžio tyrinėjimų rezultatus jo buvo paskelbta 13 straipsnių, apimančių 163 jo knygos puslapius (Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 8). Kai kurie jo straipsniai dėl jų didelės apimties galėtų būti vertinami kaip savarankiškos studijos, išleistos atskiromis knygomis.

J. Kazlauskas buvo labai gilus mokslininkas, konkrečių raštijos paminklų ir tarmių tyrėjas, ypač kai jis tyrė jų dinamiką. Tai itin akivaizdu, skaitant jo straipsnį apie įvardžiuotinius būdvardžius. Šis jo tyrimas, be jokios abejonės, įeina į baltistikos tyrimų aukso fondą. Jame beveik matematiniu tikslumu įrodoma, kad įvardžiuotiniai būdvardžiai yra ne lietuvių ar latvių naujadaras, bet tikrų tikriausias reiškinys, perimtas iš baltų prokalbės. Svarbūs baltistikai yra ir J. Kazlausko tyrimai, atlikti baltų kalbų ir tarmių prozodijos ir akcentologijos srityse, pradėti straipsniu „Dėl lietuvių kalbos veiksmažodžio kirčiavimo sistemos raidos“. Pagrįstai J. Kazlauskui yra teikiama lietuvių kalbos fonologijos iniciatoriaus ir tyrėjo, pradininko garbė. Daug dėmesio savo mokslinėje kūryboje profesorius skyrė veiksmažodžių asmenavimo sistemos raidai. Jo kolegos mokslininkai pripažįsta, kad Lietuvoje J. Kazlauskas pirmasis pajudino sustingusią lietuvių kalbos veiksmažodžio istorijos dirvą. Ir tai yra jo išskirtinis indėlis į lituanistikos mokslą. Keliolikos metų savo mokslinius tyrimus prof. J. Kazlauskas apibendrino savo daktarinėje disertacijoje ir jos pagrindu išleistoje monografijoje „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (V.,1968. – 415 p.). Tai buvo pirmoji lituanistikos daktaro disertacija, apginta po Antrojo pasaulinio karo. Joje daugybė medžiagos iš lietuvių kalbos tarmių, lietuvių ir latvių senųjų raštų (ypač iš lietuvių XVI-XVII amžių raštų), iš prūsų kalbos ir kitų indoeuropietiškų kalbų. Disertacija buvo visiškai nauja, originali lietuvių kalbos istorinės gramatikos studija, kurioje buvo panaudota originalus tyrimo būdas: ankstesnis baltų kalbų istorijos laikotarpis atkuriamas, remiantis vidiniais lietuvių, latvių ir prūsų kalbų duomenimis, taikant vidinio atkūrimo būdus, kurie yra tam tikru būdu reguliuojami kitų indoeuropiečių kalbų duomenų“ (Pergalė, 1970, Nr. 12).

Nors J. Kazlauskas žuvo (ar buvo nužudytas?) labai jaunas, vos 40 metų, jis dar spėjo išugdyti ir keletą savo mokinių, kurie tapo žymiais Lietuvos lituanistais. Pradėjęs savo pedagoginę veiklą dar būdamas studentu VU Studentų mokslinės draugijos Lietuvių kalbos moksliniame būrelyje, kaip šio būrelio narys, o paskutiniais studijų metais ir kaip jo pirmininkas, J. Kazlauskas, kaip tik čia mokėsi mokslo tiriamojo darbo pradmenų. Būrelį globojo dar tada jaunas dėstytojas Zigmas Zinkevičius, amžiumi dar nelabai nutolęs nuo būrelio narių, bet jau turintis geroką mokslinio darbo stažą. Būrelį telkė ir jam pirmininkavo J. Kazlauskas, retkarčiais į būrelio užsiėmimus pakviesdamas jo globėją, pasidalinti mokslo tiriamojo darbo patirtimi. Dirbdamas jau dėstytoju J. Kazlauskas studentams skaitė baltų filologijos įvado lietuvių bendrinės kalbos ir fonetikos kursus, supažindino studentus su šiuolaikinės kalbotyros tyrimo būdais. Visa tai atsispindėjo ir jo globojamo studentų mokslinio būrelio tyrimų tematikoje. Buvę J. Kazlausko mokiniai, dauguma jų, jo globojamo studentų mokslinio būrelio nariai, apie jį atsiliepia, kaip apie puikų mokslo tiriamojo darbo rengėją, kursinių, diplominių darbų ir disertacijų vadovą, sukūrusį vieną žymiausių Lietuvos lituanistų mokslinę mokyklą, kurioje išaugo ir subrendo didelė grupė žymiausių Lietuvos lituanistų: A. Girdenis, A. Vanagas, S.  Karaliūnas, Evalda Strazdaitė-Jakaitienė, Aldonas Pupkis, šviesaus atminimo A. Jakulis ir kt.

Po prof. J. Kazlausko paslaptingos žūties Lietuvos spaudoje pasipylė daugybė jo žūties versijų. A. Paliulis žurnale „Ekstra“ rašė, kad būtų naivu tikėti nuostata, kad Vakarų slaptosios tarnybos savo veikloje siekia tik vieno tikslo – atrasti ir atkurti tiesą, o sovietinis KGB – tik nuslėpti jo daromus nusikaltimus prieš žmogų ir žmoniją apskritai. Todėl straipsnio autoriaus nuomone, J. Kazlausko nužudymas galėjo būti Vakarų žvalgybos rengtas, siekiant Lietuvoje išprovokuoti neramumus prieš sovietinę valdžią, kaip buvo po Romo Kalantos susideginimo Kaune. (Petrulis A. Paskutinė mokslininko paslaptis: savižudžio ritualas ar čekisto auka? //Ekstra, 1999, Nr. 10-12, p.24-27; Nr. 11, p. 22-25, Nr 12, p.24-27). Amerikoje leidžiamas žurnalas „Į laisvę“ pateikė kitokią versiją: kad tai būta Lietuvos KGB skyriaus rengtas nužudymas, siekiant įbauginti intelektualinį Lietuvos elitą,  po R. Kalantos susideginimo Kauno Muzikinio teatro sodelyje, praradusį baimės jausmą ir masiškai išėjusį protestuoti, reikalaujant Lietuvai laisvės bei kritiškai vertinant sovietinę valdžią dėl jos prievartos prieš žmogų (Apie prof. J. Kazlausko mirtį //Į laisvę, 1971, Nr. 52, p.12). Būta ir kitokių versijų.

Šiandien jau visiškai aišku, kad tikri duomenys ir prasimanymai, taip susipynė į visokių versijų kamuolį, kurio išvyniojimo dar labai bijo esantys gyvi ir sveiki, ir net labai aukštus postus dabartinėje valdžioje užimantys buvę kagėbistai. Jų pastangomis visi jų baisiausi nusikaltimai užrakinti devyniomis spynomis 75 metams Seimo nutarimu tol, kol mūsų dvi kartos išeis iš gyvenimo. Žinoma, tuo atveju, jeigu mes jausimės abejingi, kvaili ir neįgalūs pareikalauti to įstatymo pakeitimo, kad mes dar galėtume liudyti. Pedagogikos profesorius J. Vaitkevičius, išeidamas į amžinybę paliko liudijimą, kad tą rytą, kai žuvo prof. J. Kazlauskas, 10 val., eidamas pro aikštelę tarp Vilniaus KGB rūmų ir Konservatorijos jis matė prof. J. Kazlauską, einantį kartu su aukštu 28-30 metų jaunu vyriškiu. Po kelerių metų, žurnalistų paklaustas, jis iš daugelio jam pateiktų kagėbistų fotografijų atpažino saugumietį Jevtejevą. Jį pažinojo, neabejoju, ir kiti Universiteto dėstytojai, nes jis, ko gero, Universitetą ir „globojo“. Ir man teko jo dėmesio dalelė – mandagi, maloni, nekalta, tarsi niekas niekada jam nerūpėjo. Istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Lietuvos KGB skyriaus veikla buvo griežtai reglamentuota instrukcijomis ir kiekvienas priimtas sprendimas turėjo būti suderintas su KGB 14-jo skyriaus vadovybe. To skyriaus pagrindinis tikslas buvo „aktyvios priemonės“. Leidimą „aktyvioms priemonėms“ išduodavo pats KGB šefas. Tos „aktyvios priemonės“ buvo labai įslaptintos: jas žinojo tik respublikinio padalinio vadovas ir vienintelis kagėbistas, jų vykdytojas. Tačiau žudyti „vietiniai“ kagėbistai negalėjo (Ekstra, 1999, Nr. 10-12). Tai operacijai būdavo atsiunčiami „aukštos kvalifikacijos“ specialistai iš kitų respublikų. (Atleiskite, bet esu „Tamošius nevienas“ ir nelabai ta „Ekstros“ versija tikiu – O.V.)

Jau atgavus Nepriklausomybę „Respublika“ informavo savo skaitytojus, kad KGB darbuotojas Jevtėjevas iš tikrųjų šefavo Vilniaus universitetą. Prieš pat išvykimą pagal kvietimą į JAV skaityti pranešimo Jevtėjevas skambindavo net į J. Kazlausko namus, stengdamasis jį įkalbėti nevažiuoti. 1970 m. spalio 1 d. Jevtejevas pakvietė J. Kazlauską susitikti Politinio švietimo namuose Angariečio gatvėje. Susitikus pareikalavo, kad J. Kazlauskas atliktų jam pavedamas Jevtėjevo užduotis Amerikoje, tarp jų užverbuoti nuvykus į Ameriką, jį kviečiantį mokslininką dirbti KGB labui. Toks nurodymas, sakė, atėjo iš Maskvos. Reikalavo taip pat parašyti ataskaitą grįžus, apie ką buvo kalbama, su kuo buvo susitikta. Profesorius J. Kazlauskas tą daryti kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, kad padoriam žmogui tai negarbinga. Jevtėjevas pasiūlė nesikarščiuoti, per savaitę viską gerai apgalvoti ir jam pranešti. Iki spalio 8 d. Tai buvo paskutinė diena, kai Profesorius turėjo pranešti Jevtėjevui savo apsisprendimą. (Zaikauskas V. Prof. J. Kazlausko mirties mįslė //Atgimimas. – 1991, liep. 18-25, p.1,5).

Spalio 8 d. išėjęs iš namų prof. J. Kazlauskas nebegrįžo. Paslaptingai dingo. Kur, kaip ir kodėl – tai jau ateinančių kartų uždavinys, kurį reikia išnarplioti. Žudikai – dar gyvi. Jie vaikšto tarp mūsų ir džiaugiasi gyvenimu. Jų valia ir jų sprendimu – 75 metus jų vardų Lietuva neturi žinoti. Teisinga tai, ar ne, spręskite, Jūs jaunieji… Tie, kuriems dar ne viskas dzin…

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015)
  2. O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos
  3. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  4. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  5. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  6. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  7. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  8. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  9. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  10. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  11. O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę
  12. Seime bus paminėtos 125-osios baltisto prof. Jano Otrembskio gimimo metinės (dienotvarkė)
  13. Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas
  14. Prof. G. Mikelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video)
  15. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  16. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  17. J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla
  18. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  19. A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras
  20. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  21. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  22. I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
  23. J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos
  24. Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
  25. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  26. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  27. Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija)
  28. Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba
  29. Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo
  30. R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas

Comments 10

  1. jurgis says:
    12 mėn. ago

    Matiešonių kaimas dabar išnykęs, likusi tik lankytina kalbininko tėviškės vieta. Apie ją: h t t p s://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/kalbininko-j-kazlausko-teviske

    Atsakyti
  2. jurgis says:
    12 mėn. ago

    kodėl mano rašytam komentarui apie J. Kazlausko sodybą Alkas nepritarė?

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    12 mėn. ago

    Prisimenu tas baisias dienas, kai pasklido žinia, kad dingo…
    Tos nežinios, jos keliamo nerimo neišsklaidė galiausiai spaudoje pasirodęs tiems laikams įprastas ,,grupės draugų” pranešimas bei prof. Markulio vadovaujamų medicinos ekspertų išvada apie mirties priežastį… Ir nežinau, ar bent kas nors patikėjo ta išvada…

    Atsakyti
  4. Et... says:
    12 mėn. ago

    Elementarus kriminalinis nusikaltimas, ko gero. Tų laikų liumpenchuliganams iškratyti akiniuoto inteligento kišenes įr VARDAN PRAMOGOS stumtelėti nusususį inteligentėlį nuo tilto – nereiškė nieko.

    Atsakyti
  5. SmikiZ says:
    12 mėn. ago

    Beje, jis buvo tvirtas katalikas. Teko skaityti ir jo parengto nedidelio Grigalinio giedojimo vadvovėlio mašinraštį.

    Atsakyti
  6. mvasionis says:
    12 mėn. ago

    Visgi neabejotina, kad nužudė KGB. Nužudė ir įmetė į Nerį, o kad neiškiltų į paviršių, į lietpalčio kišenes pridėjo akmenų. Rastas dugne prie tinklo ties senąja TEC už dab. Lazdynų tilto.

    Atsakyti
  7. mvasionis says:
    12 mėn. ago

    J. Kazlauskas KGB nužudytas, kad JAV neišplepėtų, ko buvo reikalauta iš jo atlikti. Tai tauraus inteligento tragedija.

    Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    12 mėn. ago

    Turiu prof. J. Kazlausko dvitomį.
    Kiek esu skaitęs, tai niekas negali prilygti dvasios tyrumu ir išsakoma mokslo tiesa. Skaitydamas susigraudinu – kas gali prilygti šiam dvasios ir proto Milžinui ? Matyt, kad amžiams praradome lyg išsiskleidžiantį žiedą ir vargu ar dar kada nors turėsime panašų.
    Prof. J. Kazlauskas buvo gyvas priekaištas sovietams savo nepajudinamu padorumu, todėl ir nužudytas (priežastį skaitykite ‘1984’).

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      12 mėn. ago

      Tai ir mūsų visų tragedija. Juk J. Kazlauskas pradėjo tirti ISTORINĘ mūsų kalbos gramatiką, o po to tik vienas žingsnis iki IDE prokalbės, ką’ beje, pažymėjo ir Viač. Ivanovas: IDE prokalbė neišnyko, o gyvuoja lietuvių kalbos pavidalu, nors ir pakitusi… Koks būtų buvęs įkvėpimas jaunimui tokios žinios.
      Bet tada, apie 1970 metus ir prasidėjo baltistikos bei išvis lietuvių tautos giluminių šaknų tyrimų naikinimas, kuris iki šiol tęsiasi, kaip ir Lietuvos istorijos klastojimas (argi Gediminas, ar Algirdas tik kunigaikščiai?)

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        12 mėn. ago

        Lietuva geriausia be lietuvių? O Latvija – be latvių. Kai pagaliau ir šių dviejų neliks – pasaulio kalbų tėvas ir motina taptų slavų kalba… Pasaulio valdovė, o gal net ir Kūrėja?
        Jiems tikrai reiktų jei ne sugriauti, tai bent persikelti į kitą pastatą, nes Kremliuje gyva beprotybės dvasia.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

2021 01 19
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
  • EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2343; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1992; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1701; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1327; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1299; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

by daiva
2021 01 19
0
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – mirė ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademikas, išradėjas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, profesorius, habilituotas...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Stintų šventėje nuobodžiauti neteks (programa)

Stintų šventėje nuobodžiauti neteks (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai