Gruodžio 2 d. oficialus kreipimasis dėl Baltijos šalių žemdirbių diskriminavimo išsiųstas naujajai Europos Komisijai, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos vadovams. Dokumentą, kuriuo reikalaujama žemdirbiams sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Europos Sąjungos rinkoje, pasirašė dvidešimt keturi Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Kreipimosi dokumente, kurį inicijavo Europos Parlamento žaliųjų grupės narys Bronis Ropė, reikalaujama 2021-2027 m. laikotarpiu užtikrinti tiesioginių išmokų konvergenciją. Šiais reikalavimais siekiama pagerinti visoje Europos Sąjungoje mažiausias išmokas gaunančių Baltijos šalių žemdirbių konkurencines sąlygas.
„Nebegalima atidėlioti to, kas jau turėjo būti padaryta dar 2013 m. Europos Sąjungos institucijų vadovų lūpose negali likti vietos abstrakčioms frazėms ir skambiems pažadams. Pagarsėjusi buvusio Europos Komisijos pirmininko Ž. K. Junkerio frazė „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių“ tapo politinės veidmainystės pavyzdžiu, kai europiečiams buvo žadamas teisingumas ir sąžiningumas, o lygiagrečiai ruošiamas EK dokumentas su pasiūlymu tiesioginių išmokų skirtumą sumažinti tik per pusę tarp 90 proc. ES lygio ir savo lygio iki 2027 m. Paprasčiau tariant, viešuose pareiškimuose visi tapo lygiais, bet dokumentuose vieni liko lygesniais už kitus“, – buvusios Europos Komisijos darbą kritikuoja B. Ropė.
Dar 2002 m. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m. Vėliau, 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas kitas Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur. už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio.
