
Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede – Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dešimtmečius trukusios dirbtinai sukeltos diskusijos kad Lukiškių aikštėje iškiltų Tautos ir Valstybės reikmėms atitinkantis monumentas, ciniškai žlugdomi paminklo kūrimo konkursai – tokia nūdienos Lietuva. Pasityčiojimas iš vilties turėti aikštę, kurioje atsispindėtų visos lietuvių Tautos kančios, didvyriškos patriotų kovos ir žūtys kovoje su okupantais tęsiasi ne vienerius metus.
Nežiūrint į keliamas dirbtines kliūtis, architektų prof. Gintauto Čaikausko ir Kęstučio Akelaičio vadovaujama specialistų grupė parengė ir įgyvendino aikštės sutvarkymo projektą. Deja… Prasidėjo dar vienas patyčių iš Tautos vilties etapas. Kultūros ministerija, kuriai tuo metu vadovavo Liana Ruokytė-Jonson surengė farso spektaklį: Šiuolaikinio meno centrui pavedė surengti dar vieną konkursą, suburiant komisiją, kurios sudėtyje nebuvo žymių bei garsių architektų, meno ir kultūros žinovų. Čia pažeidžiant konkurso nuostatas atsiranda Andriaus Labašausko lyg ir bunkeris, lyg ir kalvelė. Prieštaraujant Kultūros paveldo departamentui dėl neabejotinų sąlygų nesilaikymo, „bunkeris“ laimi konkursą. O po to prasidėjo teismų maratonas…
Apie visą tai – šis reportažas „Kodėl nėra monumento Lukiškių aikštėje“:
Parašykite komentarą