Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Sukilėlių laidotuvių išvakarėse atidarytoje parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – sukrečiantis pasakojimas apie šiuos žmones, kartu ir apie sukilimą apskritai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog šia paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlius, drauge įprasminant vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę: „Lankytojai gali susipažinti su tais vyrais ir jaunuoliais, kurie šiandieną tapo sukilimo simboliais. Per šias asmenybes atsiskleis istorinis sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai bei lūkesčiai. Ne mažiau svarbu atskleisti ir asmenines šių sukilėlių istorijas, suteikti galimybę suprasti jų išgyvenimus ir priartėti prie jų. Parodos pasakojimas vystomas pasitelkiant ne tik įprastas, bet kartu ir interaktyvias priemones, įspūdį sustiprina autentiška erdvė.“

Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veikiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.

„Išskirtinai daug jausmų kelia gipsinė Eduardo Čaplinskio veido atspaudo išlieja. Ją muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas padarė nuo šio sukilėlio veidą gaubusio kalkių sluoksnio, užpilto slepiant jo palaikus duobėje ant Gedimino kalno. Neįtikėtina, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis, nors ir nepilnas šio sukilėlio atvaizdas – jo nuotraukų ar portretų nėra išlikę arba jų net ir nebuvo“, – sako parodos kuratorius, muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas dr. Žygintas Būčys.

Buvusi areštinė | Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Parodos rengėjai lankytojams žada ir dar vieną atradimą, kuriuo iš užmaršties prikeliamas pasakojimas apie mėginimus sovietmečiu gaivinti tikrąją 1863–1864 m. sukilimo atmintį ir puoselėti vėl sugniuždytą laisvės siekį.

„1964 m. rudenį jauni menininkai Arūnas Tarabilda, Vladas Vildžiūnas, Vincas Kisarauskas, Aloyzas Stasiulevičius ir kiti be valdžios leidimo surengė sukilimo šimtmečiui skirtą parodą. Deja, po kelių dienų valdžios nurodymu visi darbai buvo nukabinti. Keletas iš daugiau nei šešiasdešimties šioje parodoje eksponuotų kūrinių lankytojus kvies susimąstyti: o ką mums šiandieną reiškia laisvė?“ – pasakoja Ž. Būčys.

Muziejaus vadovė R. Kačkutė primena, jog parodos lankytojams siūloma ir kitų veiklų: „Kartu su paroda vyksta teminės ekskursijos, nukelsiančios į Vilniaus pilių ir Kalnų parko teritorijoje veikusios karinės tvirtovės laikus, mokiniams vedami specialūs mokymai. Džiaugiamės, kad pirmomis parodos veikimo dienomis galėjome pasiūlyti apsilankyti ir nemokamai. Tiesa, vietos areštinėje nėra daug, tad gali tekti kiek palaukti.“

Sukilėlio Eduardo Čaplinskio veido atspaudo rekonstrukcija, J. Petuchovas | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Parodą rengė didelė mokslininkų, dizainerių, menininkų, restauratorių, muziejininkų grupė. Parodos kuratoriai: dr. Žygintas Būčys, Gytis Grižas, Jūratė Gudaitė, dr. Rūta Kačkutė, Arūnas Kalėjus, Valdas Steponaitis, Tadas Šėma, Indrė Urbelytė, dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. Parodos architektas – Rokas Kilčiauskas.