Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai amžinojo poilsio atgulė Senųjų Rasų kapinių koplyčioje (video, nuotraukos)

www.alkas.lt
2019 11 22 20:27, Papildyta 11.23 d. 14:23 val.
11
0
SHARES
Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.

Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.

Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.
Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. vyko iškilminga 1863-1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių iškilmės.

Laidotuvių iškilmės prasidėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme, po to sukilimo vadų ir dalyvių karstai buvo įnešti į Vilniaus Katedrą baziliką. Katedros aikštėje buvo išrikiavusi Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių Garbės sargybos kuopa.

Katedroje su sukilėlių palaikais atsisveikino visuomenė, dalyvavo oficialūs asmenys ir užsienio delegacijos iš kaimyninių valstybių. Atsisveikino žodžius tarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) ir Baltarusijos Respublikos vicepremjeras Igoris Petrišenka (Ігар Петрышэнка).

Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad 1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai buvo savojo laikmečio atspindys: bajorai ir miestiečiai, valstiečiai ir dvasininkai, sukilimo organizatoriai ir vadai, konspiratoriai ir šaukliai. Jie buvo savo Tėvynės verti sūnūs, kurie atsisakė susitaikyti su jos pavergimu, stojo į nelygią kovą ir galiausiai dėl to paaukojo gyvybę.

„Teismo akivaizdoje jie nerado teisingumo, o po mirties daugumą jų priglaudė nežymėta duobė ant Gedimino kalno viršūnės. Mūsų akyse juos iki šiol vienija budelių noras paslėpti aukštesnę tiesą – tai, kad jie mirė ne veltui“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuva gali pagrįstai didžiuotis šalies archeologais, istorikais, menotyrininkais ir kitų sričių specialistais, kurių dėka atgavome vertingą savo istorinio palikimo dalį. Kruopštūs tyrimai mums atskleidė sudėtingas ir dramatiškas sukilimo dalyvių gyvenimo istorijas. Simboliška, kad nedvejojant atpažinti tragiško likimo sukilėlių vado Z. Sierakausko palaikus padėjo vestuvinis žiedas – amžinos meilės ir ištikimybės ženklas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos žmonių ryšys nuo 1863-1864 m. sukilimo dalyviais niekada anksčiau nebuvo toks stiprus, kaip šiomis dienomis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad bendros valstybės laikus menantys lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir latviai – tai tautos, kurios patyrė visokių negandų ir atlaikė daugybę išbandymų, tačiau galiausiai sugebėjo atkurti valstybingumą. „Galbūt jis įgavo naujas formas, kitokias, nei įsivaizdavo 1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai, tačiau mūsų bendra praeitis tebėra gyva ir kalba su mumis senose kapinėse ir bažnyčiose, mūsų miestuose, laukuose ir miškuose. Ji įkvepia mus siekti glaudžių santykių, kurti naujas laisvės vizijas ir kibti į bendrus darbus“, – sakė G. Nausėda.

Laidotuvių eisena Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Drujos, Rasų gatvėmis nužygiavo į Senąsias Rasų kapines. Čia Senųjų Rasų kapinių koplyčioje amžinojo poilsio ir atgulė 1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai. Čia jų pavardės bus parašytos trimis – lietuvių, baltarusių ir lenkų – kalbomis. Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko karstus užklojusios vėliavos buvo iškilmingai įteiktos Lietuvos ir Lenkijos prezidentams.

dsc_3883-2400
dsc_3893-2400
dsc_3957-2400
dsc_3965-2400
dsc_3988-2400
dsc_4005-2400
dsc_4021-2400
dsc_4028-2400
dsc_4083-2400
dsc_4131-2400
dsc_4475-2400
d1_dsc_4500-2400
dsc_4505-2400
dsc_4634-2400
dsc_4820-2400
dsc_4840-2400
dsc_4918-2400
dsc_4967-2400
20191122_135032-2400
20191122_144128-2400
20191122_141441-2400
20191122_141242-2400
20191122_145701-2400
20191122_145704-2400
20191122_145750-2400
d1_dsc_5429-2400
20191122_145815-2400
20191122_145818-2400
dsc_4669-2400
dsc_5001-2400
dsc_5059-2400
dsc_5112-2400
dsc_5444-2400
dsc_5458-2400
d1_dsc_5504-2400
dsc_5538-2400
Lapkričio 22 d. nuo 16 iki 24 val. ir lapkričio 23-24 d. nuo 9 iki 21 val. koplyčia bus atvira visuomenės lankymui. Siekiant užtikrinti saugumą, lankytojų prašoma į koplyčią nenešti žvakių.

1863-1864 m. sukilimas iki pat šių dienų tebėra mokslininkų tyrimų, visuomenės ir politikų diskusijų, muziejininkų ir menininkų veiklos sritis. Svarbiausia sukilimo idėja – kova už Laisvę – turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš Rusijos imperiją.

2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Pirmieji buvo atpažinti sukilimo vado Konstantino Kalinausko palaikai. Rastras auksinis vestuvinis žiedas ir įrašas Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia/30 Lipca 1862 r., leido nustatyti, kad čia užkastas kitas vadas – Zigmantas Sierakauskas. Įsitikinus, kad tai 1863-1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti dar 18-oes asmenų palaikai. Iš visų nužudytų Lukiškių aikštėje nerastas tik kunigo Stanislovo Išoros kūnas. Jis buvo sušaudytas pirmas – 1863 m. birželio 3 dieną.

sukilelių-laidotuves-2019-alkas-lt-nuotr
Alkas.lt nuotr.
sukileliai-rasti-gedimino-kalne-2019
Alkas.lt nuotr.
sukilelių-laidotuves-2019-alkas-lt-nuotr2
Alkas.lt nuotr.

Buvo nuspręsta 2019 m. lapkričio 22 d., bendradarbiaujant su Lenkija, surengti 1863-1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, o palaikus palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.

Nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1) veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, skirta sukilimo dalyvių gyvenimui ir tragiškam likimui atskleisti. Muziejus taip pat pristatė dvi 1863–1864 m. sukilimo temai skirtas knygas. Į lietuvių kalbą išversti vieno iš sukilimo vadų žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimai“ – tai odė nesavanaudiškumui, atsidavimui Tėvynei, ištikimybei ir pasiaukojimui. Kitoje knygoje „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pirmą kartą išsamiai papasakota dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija.

1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje atminti nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g. 4) veiks Lietuvos dailės muziejaus paroda „Artur Grottger. „Lituania“. 1863–1864 sukilimas Lietuvoje“.

Lapkričio 22 d. 18.30 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) (Vokiečių g. 10), 402 auditorijoje, VU TSPMI studentų korporacija „RePublica“ rengia viešą diskusiją visuomenei „1863 m. sukilimas: 3 tautos – viena atmintis?“, kurioje bus diskutuojama apie sukilimo vietą istoriniuose ir dabartiniuose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos diskursuose.

Sukilimai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 19 a. kilo todėl, kad 18 a. pabaigoje Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios LDK žemės atiteko Rusijos imperijai. 1863-1864 metų sukilimas – vienas iš paskutinių bandymų iškovoti laisvę ir atkurti  nepriklausomą valstybę.

1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui (1826-1863) ir Konstantinui Kalinauskui (1838-1863).

Lukiškių aikštėje pasmerktųjų kūnus užkasdavo tik laikinai, vėliau, siekiant išvengti jų pagerbimo, palaikai buvo perkeliami į griežtai saugomą Vilniaus tvirtovės vietą – užkasami ant Gedimino kalno (anuomet vadinto Pilies kalnu).

Komentarai:

Susiję straipsniai:

  1. Vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės
  2. Ruošiamasi 1863–1864 m. sukilimo vadų atminimo įamžinimui
  3. Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
  4. Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą
  5. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  6. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  7. Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
  8. Pristatyta kilnojamoji paroda apie 1863 metų sukilimą
  9. 1863 metų sukilimas bus pavaizduotas ir pašto ženkle
  10. K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę
  11. Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“
  12. V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai
  13. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  14. R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“?

Comments 11

  1. Vilna says:
    1 m. ago

    Laidotuvėse buvo labai gražios – gilią senąją lietuvių (baltų) prasme turinčios – trijų juostų vėliavos: balta-raudona-balta. Jose yra išlaikytas labai senas Gedimino stulpų principas: šoniniai stulpai vienodi, o vidurinis kitoks. Tik vėliavoje tai išreikšta spalvomis. Ji labai tiktų Lietuvai. Yra labai giedrą nuotaiką, dvasią kelianti. Tai kilnaus tikslo – mūšio vėliava. Beje, pagal tokį principą yra sudaryta ir Latvijos vėliava.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      1 m. ago

      ,,Baltišką prasmę?“. Tautos aukščiausiųjų vadų svetimdievio kūno valgymas ir jo kraujo gėrimas pagrindinėje božnicoje, sukilėlių laidojimo ceremonijoje – baltiška prasmė?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        1 m. ago

        Iš tiesų. Jokios baltiškos, aisčių papročių nemačiau. Mačiau lenkų karalystės božnicos prielipų ištikimą tarnystę karaliui . Duda turėtų būti patenkintas.

        Atsakyti
        • Vilna says:
          1 m. ago

          Kalbėjau tik apie vėliavą. Pats organizuoto laidojimo renginio turinys be abejonės yra persunktas pataikavimu Lenkijai, vergiška “valstiečių”, deja, ir jų remto Prezidento vykdoma tarnyste jos interesams.

          Atsakyti
      • Vilna says:
        1 m. ago

        Kalbant apie valgymą apskritai, tai jis baltiškosios pasaulėžiūros supratimu laikytas maginiu veiksmu ir tokia prasme buvo ir yra atliekamas šventimo apeigose. Bet čia kalbėjau ne apie valgymo, o apie spalvinių juostų išdėstymo vėliavoje vaizdo baltiškąją prasmę.

        Atsakyti
  2. tai va says:
    1 m. ago

    Garbė kovotojams prieš maskolius,bet šimašiaus veidelis ,su jo jovalu Lukiškėse,nevietoj.

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    1 m. ago

    gražu ir prasminga, tik dirbantiems būtų geriau surengti iškilmes šeštadienį. O dabar atrodė, kad baltarusių daugiau…

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      1 m. ago

      Neišjungti komunistai pabijojo šeštadienį surengti 1863-1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją.
      _________________________________
      Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį
      režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų landsberginių, brazauskinių,
      grybauskinių, karbauskinių bei panašių.
      2019 lapkričio 23

      Atsakyti
  4. Išties says:
    1 m. ago

    Laidotuvių iškilmės buvo įspūdingos ir gerai organizuotos.Vis dėlto būtina žinoti ir tai,kad šis 1863/64metų Sukilimas buvo teisingai vadinamas ,,lenkų sukillimas”,nes pagrindinis jo politinis tikslas -atkurti suverenią Lenkiją ,kurioje kaipo vienas iš regionų būtų LDK žemės,- čia Lietuva kaipo valstybė visiškai nebuvo minima. Dabartiniai liberalios pakraipos politikai ,istorikai visa tai klaidingai vadina ATR valstybės atkūrimu.Antra,- Lietuva,lietuviai ,piliečiai turėtų apmąstyti ir atsakyti į klausimą: kuris šių metų iškilmingas didvyrių palaikų laidojimo būdas politiškai ir morališkai yra nūdienos Lietuvai svarbesnis- partizanų vado A.Ramanausko-Vanago ar 1863/64 m.Sukilimo vadų ? Dabar viešoje erdvėje Sukilėliai yra svarbesni už pokario partizanus,deja.

    Atsakyti
  5. kvailas says:
    1 m. ago

    dalyvavimas lenkų sukilime. Kuris atnešė Lietuvai tik netektis ir represijas. Tegul lenkai švenčia savo šventes, mes ne prie ko.

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    1 m. ago

    Iš tikrųjų, o kurgi sukilimo organizatorių ir vadų sušaudymai ar pakorimai Lenkijoje, Varšuvoje. Apie tai laidotuvėse nebuvo prisiminta, tai gal ten to ir nebuvo!?…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vėlinėms skirtos iškilmės, pagerbiant žuvusius Lietuvos gynėjus, nusipelniusius Lietuvai žmones

Vėlinėms skirtos iškilmės, pagerbiant žuvusius Lietuvos gynėjus, nusipelniusius Lietuvai žmones

2020 11 01
Volha Pavuk (Baltarusija) dešinėje | rengėjų nuotr., vdu.lt

Lietuvoje prieglobstį gavusi baltarusių aktyvistė: Per ilgai tylėjome, todėl dabar mokame tokią didelę kainą

2020 10 29
Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos)

2020 10 08
Kryžkalnio memorialas partizanams | rengėjų nuotr.

Kryžkalnyje – memorialas Lietuvos partizanams

2020 09 15
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

2020 07 13
Lukiškių aikštė, 2018 balandžio 10 d. 12:53 val. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo nariai kreipiasi į Remigijų Šimašių ir Ramūną Karbauskį dėl Lukiškių aikštės

2020 06 23
Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams siūlo naujovę – patyriminį žaidimą „Prieš užmingant“ (video)

Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams siūlo naujovę – patyriminį žaidimą „Prieš užmingant“ (video)

2020 05 31
Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę

2020 01 13
Alkas.lt koliažas

G. Navaitis. Požiūriai ir pasvarstymai apie Sausio 13-ąją

2020 01 13
R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas

R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas

2020 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
  • Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2374; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2018; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1738; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1422; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1332; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1304; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vėlinėms skirtos iškilmės, pagerbiant žuvusius Lietuvos gynėjus, nusipelniusius Lietuvai žmones

by Kristina Aleknaitė
2020 11 01
0
Vėlinėms skirtos iškilmės, pagerbiant žuvusius Lietuvos gynėjus, nusipelniusius Lietuvai žmones

Vėlinėms skirtos iškilmės, pagerbiant žuvusius Lietuvos gynėjus, nusipelniusius Lietuvai žmones | G. Maksimovicz-Alkema, KAM nuotr. Spalio...

Skaityti toliau

Lietuvoje prieglobstį gavusi baltarusių aktyvistė: Per ilgai tylėjome, todėl dabar mokame tokią didelę kainą

by daiva
2020 10 29
0
Volha Pavuk (Baltarusija) dešinėje | rengėjų nuotr., vdu.lt

Volha Pavuk (Baltarusija) dešinėje | rengėjų nuotr., vdu.lt „Nuo pat pirmųjų dienų, kai Baltarusijos valdžia parodė...

Skaityti toliau

Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos)

by daiva
2020 10 08
3
Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr. Šiandien, spalio 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė paskelbė Lietuvių...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Europos Parlamentas vertins Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai