Pristatyti numatomi gamtotvarkos planavimo pokyčiai (0)

Pristatyti numatomi gamtotvarkos planavimo pokyčiai | vstt.lt nuotr.

Nacionaliniame lankytojų centre saugomų teritorijų specialistai bei socialiniai partneriai supažindinti su gamtotvarkos planavimo proceso laukiančiais pokyčiais.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra rengtoje diskusijoje pristatė ruošiamus teisės aktų pakeitimus, siūlomus naujos struktūros gamtotvarkos planus bei kitas naujoves, aptarė numatomų pakeitimų svarbą.

Diskusijoje dalyviai turėjo galimybę tuo pačiu užpildyti gamtotvarkos priemonių duomenų bazės pildymo žinių spragas, sužinoti daugiau apie atviro kodo priemonės QGIS panaudojimo praktikoje galimybes, susipažinti su Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt duomenų privalumais rengiant gamtotvarkos dokumentus.

12 metų patirtis ragina ieškoti veiksmingesnių sprendimų

„Siūlomi proceso pakeitimai yra suformuluoti atsižvelgiant į 12 metų patirtį rengiant ir įgyvendinant gamtotvarkos dokumentus. Situacija Natura 2000 tvarkymo srityje yra gerokai pasikeitusi. Turint kur kas daugiau duomenų bei informacijos nei pradiniame teisės aktų rengimo etape ir atsižvelgiant į ribotus finansinius išteklius Natura 2000 teritorijų tvarkymui bei palaikymui, matome, kad sistemoje būtini pokyčiai“ – pristatydamas siūlomus pakeitimus kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio – analitinio centro gamtosaugos ekspertas ir iniciatyvos koordinatorius Nerijus Žitkevičius. Pasak jo, gamtotvarkos kryptys turi būti integruojamos į kitus aplinkosaugos srities dokumentus (miškotvarkos ir kt.), o vienas sunkiausių iššūkių taps gamtotvarkos planų ir apsaugos tikslų nustatymo procesų suderinimas.

Pristatydamas apibendrintus 2018 m. vykdytos apklausos apie gamtotvarkos planavimo procesą rezultatus, Nerijus Žitkevičius diskusijos metu pastebėjo, kad būtina paprastinti gamtotvarkos planų turinį, išlaikant tik pagrindines aplinkos ministro tvirtinamas plano dalis (tikslai, uždaviniai ir kt.), o gamtotvarkos planą įgyvendinančių priemonių nustatymą siūlo pavesti planą pagal kompetenciją įgyvendinsiančioms institucijoms (saugomų teritorijų direkcijoms, VĮ Valstybinės miškų urėdijos padaliniams ir kt.). Siūloma daugiau dėmesio skirti ir gamtotvarkos plano viešinimui bei socialinių partnerių įtraukimui ne tik rengimo metu, bet ir patvirtinus patį dokumentą.

Tikslas – teisinių dokumentų suderinamumas

Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro teisės ekspertas Gintaras Gaidys susirinkusiems dalyviams išdėstė numatomų teisės aktų keitimų priežastis ir siekiamus tikslus, apžvelgė svarbiausius pakeitimų aspektus. Pasak eksperto, šiuo metu galiojantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo (SPD) tvarkos aprašas kai kuriais atvejais net ir formaliai neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų. „Galiojančios redakcijos SPD apraše dar minimos Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, tačiau vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu jos nebepriskiriamos saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentams, todėl priskirtinos ne gamtotvarkos, o aplinkos monitoringo sričiai.“ – diskusijos metu kalbėjo Gintaras Gaidys. Taigi vienas pagrindinių pakeitimų tikslų yra suderinti teisinių dokumentų nuostatas. Pasak teisės eksperto, taip pat siekiama didesnio pasitikėjimo tarp Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, saugomų teritorijų direkcijų bei aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų.

Dėmesys visų socialinių partnerių įtraukimui

Pastarųjų organizacijų patirtį rengiant ir įgyvendinant gamtotvarkos planus diskusijoje pristatė Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Žydrūnas Sinkevičius. Aptardamas svarbiausias gamtotvarkos plano struktūros dalis, specialistas nurodė, kokios dalys turėtų ir toliau išlikti dokumento sudėtyje, kokių visgi reiktų atsisakyti kaip perteklinio reikalavimo. Pasak Žydrūno Sinkevičiaus, daugiau dėmesio reiktų skirti atliktų darbų vertinimui ir plano peržiūrai. „Dabartiniu metu trūksta aiškumo, kaip vykdoma gamtotvarkos planų peržiūra Atskirų planų vertinimai gali būti nelygiaverčiai, priklausantys nuo vertintojų kompetencijų“ – kalbėjo specialistas. Jis taip pat pažymėjo ir šių vertinimų ataskaitų viešinimo svarbą.

IT įrankiai praktikoje

Antrojoje diskusijos dalyje dėmesys buvo skirtas proceso skaitmenizavimo galimybių pristatymui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistė Kristina Jarmalavičienė aptarė Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt panaudojimo gamtotvarkos dokumentų rengime privalumus, pademonstravo skirtingų duomenų rinkinių kūrimo ir atsisiuntimo principus. Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas Giedrius Vaivilavičius supažindino su NATURALIT projekto įgyvendinimo metu sukurta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės informacine sistema www.biomon.lt bei jos tolimesnio panaudojimo perspektyvomis. Dalyviai pakviesti teikti siūlymus jos tobulinimui, įvardinti reikalingų mokymų poreikį. Praktinėje diskusijos dalyje Metodinio-analitinio centro ekspertai pagelbėjo užpildyti trūkstamą informaciją gamtotvarkos duomenų bazėje, atsakė į konkrečius su ja susijusios saugomų teritorijų direkcijų atstovų klausimus.

„Diskusijos dalyvių palaikymas ir nusiteikimas bendradarbiauti labai džiugina ir įkvepia veikti toliau“ – mintimis dalinosi Nerijus Žitkevičius. Pasak jo, gamtotvarkos planavimo proceso tobulinimui tai itin svarbu, nes procese dalyvauja įvairios institucijos. „Šiandien pristatytų pakeitimų rinkinys bus teikiamas visiems dalyvavusiems jų peržiūrai ar pastaboms. Žadame, kad galutinį variantą svarstymui Aplinkos ministerijai perduosime dar šiais metais“ – apie artimiausius laikotarpio planus kalbėjo Nerijus Žitkevičius.