Pristatytos rengiamo Miškų įstatymo svarbiausios nuostatos

Aplinkos ministerijos atstovai ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui, Seimo Aplinkos komiteto nariams, kitų ministerijų atstovams, miškininkų, aplinkosauginių ir pramonininkų organizacijų atstovams, kitiems socialiniams partneriams pristatė rengiamą Miškų įstatymo pataisų projekto išvadą, kuri artimiausiu metu turėtų būti svarstoma Vyriausybėje. Po to daug naujovių ir pertvarkų numatantis Miškų įstatymo projektas keliautų į Seimą.

„Suprantame visuomenės lūkesčius dėl Lietuvos miškų ateities, todėl norime, kad tokio svarbaus įstatymo rengimas vyktų skaidriai ir viešai. Šiandien svarbiausias Miškų įstatymo projekto nuostatas Vyriausybėje pristatėme socialiniams partneriams ir visiems, kam rūpi tvari ir atsakinga miškininkystė”,  – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Pokytis miškų politikoje

„Šio įstatymo priėmimas žymėtų istorinį pokytį miškų politikoje, kuriuo pereinama nuo intensyvaus miškų naudojimo link miškų apsaugos. Ministerijos komanda atkakliai dirbo, siekiant parengti jautriausią miškų apsaugai, labiausiai valstybės aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinius poreikius atitinkančią, subalansuotą miškų įstatymo versiją, atliepiančią Vyriausybės programą, tęsiančią pažadus ir suderinančią skirtingus požiūrius į miškų paskirtį. Taip pat sprendžiame įsisenėjusios biurokratijos ir inertiškumo problemas. Tikimės iš Vyriausybės ir Seimo drąsos ir ryžto priimant šiuos sprendimus“, – pažymėjo aplinkos ministras.

Pirmasis Miškų įstatymo pataisų projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų vasarą, tačiau šiemet Aplinkos ministerija parengė išvadą dėl šio projekto atitikties naujosios Vyriausybės programai.

Aplinkos ministerijai pradėjus derinti siūlomas pataisas su socialiniais partneriais, buvo gautos 29 išvados iš įvairių įstaigų ir organizacijų dėl miškų grupių perskirstymo, ūkininkavimo ir miškų kirtimo, veiklos miškuose planavimo, kompensacijų už veiklos apribojimus mokėjimo, lankymosi miške nuostatų.

Perskirstytos miškų grupės

Naujausiose Miškų įstatymo pataisose siūloma perskirstyti šiuo metu esančias miškų grupes. Labiausiai saugomai I miškų grupei siūloma priskirti ir draustinių dalis, numatytas Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, o visose miškų grupėse sudaryti galimybę steigti privačias saugomas vietoves. Nacionalinių parkų miškuose ir draustiniuose nebeliktų ūkinių IV miškų grupės. Priemiesčių miškams būtų nustatomas rekreacinių miškų režimas ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo miestų ribos.

Atlikus miškų grupių peržiūrą, I grupės miškų plotas išliktų nepakitęs – 27,6 tūkst. hektarų. II grupės miškų plotas padidėtų 125,5 tūkst. hektarų, o III ir IV grupės miškų, kuriems taikoma mažiausiai apribojimų, plotai sumažėtų atitinkamai 41,6 tūkst. ir 83,9 tūkst. hektarų.

Svarbu pažymėti, kad šis priskyrimas yra pirminis. Praplėtus I grupės (įtraukiant draustinių dalis) ir II grupės (apimant didelę gamtinę vertę turinčius miškus) apibrėžimus bei sudarius galimybes steigti privačias saugomas teritorijas, ateityje šių grupių plotai gali dar padidėti. Tai būtų įgyvendinama patvirtinus naujus miškų grupių nustatymo normatyvus ir per saugomų teritorijų planavimo dokumentus.

Miškų kirtimai

Priėmus siūlomas pataisas, I grupės miškuose būtų draudžiami visi kirtimai, išskyrus specialiuosius. II grupėje būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, leidžiant tik nedidelio masto – iki 0,1 ha grupinius atrankinius ir iki 0,3 ha grupinius atvejinius kirtimus (šiuo metu draudžiami tik plynieji pagrindiniai kirtimai).

III grupės miškuose būtų ribojami dideli plynieji pagrindiniai kirtimai – būtų leidžiama kirsti tik iki 1,5 ha dydžio biržes (šiuo metu leidžiama iki 5 ha). Iki 4 ha mažinamas ir IV grupėje galimų plynųjų kirtimų plotas (šiuo metu leidžiama 8 ha). Be to, nepriklausomai nuo miškų grupės, griežtesni kirtimų apribojimai galiotų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir biosferos rezervatuose.

Atsisakant pirminiame Miškų įstatymo naujos redakcijos projekte siūlytos 2029 m. miškų grupių pertvarkos ir siūlytus pokyčius įgyvendinant esamos grupių sistemos rėmuose tikimasi paspartinti miškų sektoriaus problemų sprendimą, prie to prisidės ir siūlomas tobulinti veiklos miškuose planavimo mechanizmas – tikimasi, kad atsisakius miškų tvarkymo schemų rengimo ir dalį atsakomybių perdavus Valstybinių miškų tarnybai miškų grupių priskyrimo procesas trumpėtų daugiau nei 3 kartus – nuo 10 iki 3 metų.

Administacinės naštos mažinimas

Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus sumažėtų ir administracinė našta: pavyzdžiui, dalis funkcijų būtų perduota Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, spartėtų leidimų kirsti mišką išdavimas ir ilgėtų jų galiojimas, parduodant mišką nereikėtų atsiklausti besiribojančių valdų savininkų.

Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma ir daugiau pakeitimų, susijusių su VĮ Valstybinių miškų urėdijos funkcijų praplėtimu, prioritetą teikiant ekologiniams ir socialiniams poreikiams, daugiau laisvės visuomenės lankymuisi miške, žievėgraužio tipografo grėsmės valdymu ir kt.

Aplinkos ministerijos siūlomi Miškų įstatymo projekto tikslinimai dėl veiklos apribojimų privačių miškų savininkams pareikalautų 53 mln. eurų kompensacijų – tai sudarytų apie 5-6 mln. eurų per metus. Kita vertus,  svarbu pažymėti, kad miškų, kuriuose apribota ūkinė veikla, teikiamos ekosisteminės paslaugos taip pat turi didelę ekonominę vertę.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą