O. Navikaitė-Drobelienė. Jurginai (0)

Jurginų gumbai | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Jurginų gumbai | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Kiekvienais metais, iškasinėdama jurginus murmu ir prisiekinėju, –  gana, paskutinis kartas!

Juk kasu, skabau senus šakniagumbius, plaunu, džiovinu, tempiu į rūsį, pavasarį –  iš rūsio, tada sodinu, vasarą laistau…

Sulaukiu pirmųjų žiedų, o va bumpt pirmos šalnos, vos sukrautą gausybę pumpurų nušaldo. Nespėjus pasidžiaugti…

Ką darau ne taip?

Pasiguodžiu pro šalį einančiai sengalvėlei, o ji ir nuramina:

– Onula, širdela, o gi kap be jurginukų? Aš va jau daugiau kap šešiusdešimc metelių tep mįslinu…

Gana dejuoti – marš kasti jurginų!

Dzūkijos etnologės O. Navikaitės-Drobelienės įrašas socialiniame tinklalapyje Facebook”.

(Tiems, kas nežino, kaip elgtis su jurginais, pravers…)

logo_srtrf (1)

Kategorijos: Gyvoji tradicija, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: