Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

[autorius]

[papildyta]

0
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ramina, kad tai ne ūkiniai kirtimai ar kažkieno savivalė, o kruopščiai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė.

Tikslas – atverti žemyninę kopą

„Šiam regionui istoriškai buvo būdingos pustomos žemyninės kopos su labai savita biologine įvairove, – teigia dr. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius. – Tačiau pokariu vyko intensyvus miško želdinimas.

Vyravo požiūris (kuris daugeliu atvejų išlikęs iki šiol), kad kiekvienas sklypas turi duoti naudą, todėl nederlingus, netinkamus žemės ūkiui plotus apsodindavo mišku.

Apželdinę beveik visą kraštovaizdį, žmonės tas rūšis, prisitaikiusias prie atvirų, vėjo formuojamų erdvių, praktiškai išstūmė ir todėl dabar daugelis jų nyksta“.

Pasak profesoriaus, gamtotvarkos darbai pradėti Marcinkonių geomorfologiniame draustinyje, būtent vienoje iš vietų, kur buvo susiformavusi ir žmogaus ūkinės veiklos sustabdyta pustoma žemyninė kopa.

Profesoriui antrina ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko botanikas dr. Mindaugas Lapelė.

„Dzūkijos nacionalinio parko ypatybė, išskirtinumas yra ne tik miškai, upių tinklas, šaltiniai, bet ir kopos.

Čia yra didžiausias žemyninių kopų masyvas visoje Lietuvoje.

Nacionalinio parko teritorijoje yra keturi geomorfologiniai draustiniai, skirti būtent žemyninių kopų išsaugojimui, bet jos visos užaugusios mišku ir nesimato nei kopų reljefo, nei kaip jos atrodė praeityje.

Dalies kopų atvėrimas buvo sumanytas jau seniai, jis įrašytas ir nacionalinio parko tvarkymo plane.“

Pasak dr. M. Lapelės, XIX–XX a. sandūroje miškų Dzūkijoje buvo mažiau, o dirbamų laukų daugiau, miškuose ganėsi gyvuliai, bendras kraštovaizdis buvo daug atviresnis, neretai vėjas pustydavo atvirus smėlynus ir kopas.

Jono Miškinio prisiminimuose apie Marcinkonis rašoma – „vietomis sunku per tokį smėlyną ir pavažiuoti.

Nežinančiam kelią čia sunku susirasti, nes vėjas smėliu jį greitai užglosto.

Net ir pačiame bažnytkaimy yra tokių smėlėtų plotų, panašių į Saharos dykumą.“

Mančiagirės kaimo pieskynai. 1963 m. | R. Kunsko nuotr.
Mančiagirės kaimo pieskynai. 1963 m. | R. Kunsko nuotr.

Pagerės sąlygos laukinėms bitėms, retiems augalams

Pasak dr. Mindaugo Lapelės, kopos atvėrimas sudarys sąlygas įsikurti retoms ir nykstančioms rūšims, kurias mes ūkininkaudami išvarėme iš miško.

„Tos rūšys, tokios kaip Lietuvoje ir Europoje saugoma vėjalandė šilagėlė ar smiltyninis gvazdikas, persikraustė į pakeles, ant geležinkelio pylimų.

Tai rūšys, kurioms reikia atvirų buveinių ir kurios nepakelia konkurencijos su samanomis. Seniau jos puikiai kūrėsi miško aikštelėse, pamiškėse.

Taip pat Dzūkijoje dar buvo ganomi gyvuliai, palaikę atviras smėlynų buveines prie kaimų.

Dabar tų buveinių praktiškai nelieka, o mes esame įsipareigoję jas išsaugoti“, – teigia buvęs nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.

Atverta kopa pagerins sąlygas ne tik retiems augalams. Atviri smėlynai, čiobrelių sąžalynai, kiti žydintys augalai leis įsikurti retoms vabzdžių rūšims, ypač drugių ir laukinių bičių rūšims.

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje aptikta 217 laukinių bičių rūšių. Tai daugiau nei du trečdaliai visų šiandien Lietuvoje žinomų bičių.

Tarp jų yra ir keliolika pietinių rūšių, kurios kitur šalyje neaptinkamos. Visos pietinės rūšys gyvena ne miške, o atviruose plotuose, ir dabar yra atsidūrusios prie išnykimo ribos.

Sąrašas tuo nesibaigia. „Smėlynuose įsikuria vikrieji driežai, gluodenai, kuriuos medžioja vienas iš rečiausių mūsų krašto roplių lygiažvynis žaltys.

Kadangi lygiažvynis žaltys stebėtas ne taip toli, prie Zervynų, tikėtina, kad jis galėtų persikelti ir į atsiradusią naują erdvę“, – teigia dr. Mindaugas. Lapelė.

„Visiems mums reikėtų suprasti, kad atviros vietos miške yra taip pat reikalingos, kaip ir senas neliečiamas miškas. Natūralią dermę suteikia buveinių mozaika, – teigia botanikas.

– Tuo labiau, kad tie atviri plotai dažnai būna sengirių gyventojų maitinimosi vietos, tokių kaip gyvatėdis, kuriam atveriamose kopose įsikuriančios roplių rūšys yra puiki maisto bazė.“

Gamtotvarka – lyg skriaudos daliai rūšių atitaisymas

Paklaustas, ar tie patys tikslai negalėjo būti pasiekti išvengiant plyno kirtimo, prof. Gediminas Brazaitis teigė, jog reikia atverti pakankamą plotą, kad kopoje prasidėtų natūralūs procesai.

„Aktyvi kopa negali būti nedidelė, nes vėjui reikia vietos įsibėgėti. Palyginti su visu miško masyvu, iškertamas plotas yra labai nedidelis, tačiau tai leis žymiai pagerinti biologinės įvairovės padėtį.

Miškų Lietuvoje turime pakankamai, kad galėtume nedideliuose ploteliuose leisti ir kitokius gamtos raidos scenarijus, kurie yra natūralūs, bet žmogaus ūkinės veiklos buvo išstumti į paribius.

Be to, noriu pabrėžti, kad tai daroma labai nedidele apimtimi. Iš viso kopų atvėrimui parinktos trys vietos, jos yra šalia pažintinių maršrutų ir kartu pasitarnaus visuomenės švietimui“, – teigia VDU Miško mokslų katedros profesorius.

Eimutis Gudelevičius, vadovaujantis Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, užtikrina, kad kopų atvėrimas, kaip ir kiti numatyti gamtotvarkos darbai, buvo kruopščiai planuoti ir derinti iš anksto.

„Didelės apimties gamtotvarkos planą rengė geriausi Dzūkijos nacionalinio parko žinovai ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, kurie tarėsi ir su Valstybinės miškų urėdijos atstovais.

Po ilgo pasiruošimo, gavome reikiamus leidimus ir buvo pradėti darbai. Jie daromi šaltuoju laiku, iki kovo 1-osios, kad poveikis gamtai būtų minimalus“, – teigia E. Gudelevičius.

Jis priduria, kad šiuos biologinės įvairovės palaikymo darbus remia Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika, o vykdo gamtosauginis projektas „Naturalit“.

Smiltyninis gvazdikas | M. Lapelės nuotr.
Smiltyninis gvazdikas | M. Lapelės nuotr.

Kirtimai kirtimams nelygu

Botanikas dr. Mindaugas Lapelė, aktyviai palaikantis senųjų miškų išsaugojimo judėjimą, teigia, jog ne visada kirtimai yra blogis ir kirtimas kirtimui nelygu.

„Mūsų natūralūs miškai niekada nebuvo kaip vientisa siena. Atskiruose plotuose įsiterpdavo vėjovartos, vėjolaužos, senos gaisravietės.

Dalį atvirų vietų palaikydavo stambūs kanopiniai žvėrys. Taigi natūraliuose miškuose yra svarbi ne tik amžiaus ar rūšinė, bet ir erdvinė įvairovė.

Tačiau žmogui pradėjus intensyviai ūkininkauti miškuose, ugnis buvo beveik visiškai eliminuota, o didelė dalis stambiųjų žolėdžių išnaikinta.

Todėl dabar tenka tas natūralias miško pažaidas imituoti. Plyni kirtimai yra viena iš tų pažaidų imitacijų“, – aiškina botanikas.

Atrodytų, kad nacionaliniame parke ir taip gana gausiai vykdomi kirtimai. Ar tikrai dar reikia ir šių papildomų įsikišimų?

Pasak dr. Mindaugo Lapelės, esminis skirtumas nuo eilinio plyno kirtimo yra tas, jog plynuose kirtimuose paklotė suariama ir iš naujo pasodinamas miškas. O šios kopų buveinės bus palaikomos atviros.

Ateities vaizdas taps lankytojų traukos dalimi

Šiuo metu ką tik atlikti kirtimo darbai ir vaizdas teritorijoje atrodo gana nykiai. Tačiau gamtosaugos žinovai tikisi, kad ateityje vieta atrodys visiškai kitaip.

„Mes tikimės, kad turėsime gražią atvirą kopą. Žinoma, reikės palaikyti ją nuo užaugimo, tai bus puiki proga įsitraukti gamtai neabejingiems savanoriams.

Įsivaizduoju, kad pavasarį ten turėtų mėlynuoti šilagėlės, vėliau baltuoti smiltyniniai gvazdikai, kvepėti čiobreliais, skraidyti drugiai, bitutės, šmirinėti driežai.

Įsivaizduoju tą vietą pilną gyvybės. Kartu tai bus galimybė žmonėms pamatyti, kaip atrodė mūsų kraštovaizdis, kuris šiose vietose nusistovėjo prieš maždaug 10 tūkst. metų.

Kaip mes kartais juokaujame, galima pamatyti vėjo, kuris pūtė prieš 10 tūkst. metų, „pėdsakus“, nors tų pustymų buvo ir vėliau.

Pasitarnaus moksliniams tyrimams

Prieš pradėdami darbus, mokslininkai atliko kruopštų esamos rūšių būklės monitoringą, kurį pakartos netrukus, kai bus atlikti numatyti darbai.

„Vėliau kas kelis metus stebėsime ir fiksuosime pokyčius. Tai suteiks papildomų mokslinių žinių apie buveinių raidos procesus.

Stebėsime, kaip palaipsniui įsikuria naujos rūšys, kiek pasiteisina šita metodika. Šios žinios padės biologinės įvairovės saugojimui ateityje“, – teigia prof. Gediminas Brazaitis.

Jis priduria, kad natūraliems procesams reikia laiko, todėl neverta tikėtis greitų rezultatų. Tačiau pirmųjų rūšių, tokių kaip vėjalandė šilagėlė, galima laukti įsikuriant jau netrukus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šį savaitgalį šventė „Vidur girių 2018“ kvies džiaugtis bundančia Dzūkijos gamta
  2. Dzūkijos nacionaliniame parke – automobilinių atliekų sąvartynai
  3. Pirmoji stumbrė perkelta į Dzūkijos nacionalinį parką
  4. Šventė „Vidur girių 2018“ kviečia pavasarį švęsti Dzūkijos gamtoje
  5. Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis
  6. Dzūkijos nacionaliniame parke apsilankė netikėtas svečias
  7. Kodėl verta aplankyti Dzūkijos perlą Merkinę
  8. Šiandien minima Geologinio paveldo diena, skirta Dzūkijos geologinei savasčiai
  9. Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę
  10. Nematoma karinių poligonų pusė – poveikis paukščiams (II) (video)
  11. Apie Dzūkijos amalą
  12. Permainos gamtininkų darbe – retų paukščių apskaitai pasitelkė šiuolaikines technologijas
  13. Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  14. Naujos žinios apie saugomus Lietuvos paukščius
  15. Dzūkijoje turėsime naują stumbryną
  16. Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai
  17. Grįžta gamtos šventė „Vidur girių“
  18. Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę
  19. Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio
  20. Ypatinga gamtininko dovana VU muziejui (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Vyriausybė pritarė VRM siūlomam pilietybės procedūrų griežtinimui | lrv.lt nuotr.

Pritarta pilietybės procedūrų griežtinimui

2023 02 03
Fizinis aktyvumas | dangerouslyfit.com nuotr.

Šiuolaikiško gyvenimo būdo žala: mažas aktyvumas – kelias į sunkias ligas

2023 02 03
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

Saugom lydekas neršto laikotarpiu!

2023 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Sulėtėjęs, vis dažniau užstringantis ir kaistantis išmanusis telefonas – problemos, pažįstamos daugeliui. Dažniausiai išmanieji ima lėtėti praėjus keleriems metams po...

Skaityti toliau

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

by Kristina Aleknaitė
2023 02 04
0
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Šiemet Knygos meno varžytuvėse varžosi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė šešiasdešimt leidėjų (neskaitant partnerių). Lyginant su pernai, šiemet...

Skaityti toliau

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasak VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus dr. Dariaus Liutiko 2022 metai įstaigai buvo ne tai, kad sėkmingi, bet visomis prasmėmis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Kitas straipsnis
Strategija „Lietuva 2050“ – visuomenės perauklėjimas | lrv.lt nuotr.

Strategija „Lietuva 2050“ – visuomenės perauklėjimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai