Etninės kultūros globos taryba pranešė, kad šiemet pažymint Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos etnografinių regionų atmintinus metus, sukurti Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos metų ženklai!Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos metų ženklas
Ženklo sukūrimo iniciatorė – Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba. Ženklo autorė – dailininkė, Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė Gintarė Markevičienė.
Vienas svarbiausių ženkle naudojamų simbolių: dzūkams itin brangaus augalo – grikio – sėkla. Šis simbolis kalba apie mažume slypinčią stiprybę, kartu – apie gebėjimą išlikti visokiomis sąlygomis.
Dzūkijos metų ženkle grikio sėkla primena širdelę, o joje – Lietuvos, Dzūkijos ir Dainavos girios kontūrai. Tai simbolizuoja, kad dzūkai – itin jautrūs, širdingi ir vaišingi, o kiekvieno iš jų širdyje užtenka vietos ir Dzūkijos miškams, ir visai Lietuvai.
Ženklo simboliai susidėlioja į figūrą, kuri įgauna Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono herbo svarbios detalės – kario (krašto gynėjo) laikomos alebardos – formą.
Tai nusilenkimas protėviams, gynusiems Dainavos žemę. O tai, kad alebardos kotas palaipsniui virsta juostos raštu, primena apie ypatingą dzūkų kūrybingumą.
Ženklo detalių smulkumas, pastelinės spalvos kalba apie Dzūkijos (Dainavos) žmonėms būdingą subtilumą.
Etninės kultūros globos taryba kartu su Dzūkijos (Dainavos) regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus šiemet Dzūkijos (Dainavos) metų ženklą kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t.
Ženklą galima atsisiųsti iš Etninės kultūros globos tarybos svetainės www.ekgt.lt. Jei norėtumėte daugiau ženklo variantų, parašykite: etnodainava@ekgt.lt
Aukštaitijos metų ženklas
2023 m. vasario 8 dienos Etninės kultūros globos tarybos laikinosios darbo grupės posėdyje patvirtintas Aukštaitijos metų ženklas. Ženklas sukurtas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva. Ženklo autorė – grafikos dizainerė ir iliustruotoja Laimutė Varkalaitė. 
Kuriant Aukštaitijos ženklą panaudoti dviejų svarbių Aukštaitijos simbolių – žirgo ir pintinės juostos – siluetai. Jie persipina į neišardomą visumą, apjungdami laisvės, veržlumo (tai įkūnija žirgas) ir šeimos bei namų jaukumo (tai simbolizuoja juosta) idėjas.
Prasmę turi ženkle panaudotos spalvos: raudona – gyvenimas, šviesa, energija; tamsesnio tono raudona – gyvybė, branda, vaisiai; žalia – visa, kas užgimsta, auga, stiebiasi; rusva – žemė maitintoja; pilkai rusva – akmuo, nuo kurio atsispyrus viskas prasideda.
„Žirgo ir juostos dermė mena senuosius baltų mitinius įvaizdžius. Juosta – kosminio ryšio, jungties ir darnos simbolis. Nusidriekusios juostos gijos – vėjyje skriejančio žirgo karčiai ir kartu vaizdus priminimas, kad praamžiai juostos raštai sklinda už pačios juostos ribų kurdami kosminę tvarką ir darną erdvėje aplink juostos ryšėtoją.
Savo ruožtu skriejantis mitinis žirgas šią darną neša visiems kaip dvasios polėkio, veržlaus kūrybiškumo įsikūnijimas“, – sako Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Jonas Vaiškūnas.
Etninės kultūros globos taryba kartu su Aukštaitijos regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus šiemet Aukštaitijos metų ženklą kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t.
Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos metais – iškirtinis dėmesys dzūkų ir aukštaičių savitumui
Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai (2023) paskelbti pažymint Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų sukaktį.
Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitus Dzūkijos (Dainavos) papročius (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje.
1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė:
„Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis.
Aukštaitijos metai – puiki proga atkreipti dėmesį į savitus Aukštaitjos papročius (sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius, tarmę ir patarmes), sureikšminti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
