Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu? (10)

Trispalvė | lrp.lt.jpg

Trispalvė | lrp.lt.jpg

Prie visų įvažiavimų į sostinę atvykstančius pasitinka iš viso net 10 Vyčio vėliavų. Istorinė šalies vėliava plevėsuoja ir Lukiškių aikštėje, taip pat ją žadama iškelti ir Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelėje. Dauguma stebisi, kodėl Gedimino pilies bokšte vis dar iškelta šalies trispalvė.

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, žurnalisto, prodiuserio Edmundo Jakilaičio ir VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovo, Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojo Deivido Rinkevičiaus idėjas apie tai, kada kelti Vyčio vėliavą, o kada trispalvę ir kuri vėliava jiems brangesnė pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

 G. Liaudanskas-Svaras trispalvei jaučia stipresnius jausmus

„Trispalvė yra ta vėliava, su kuria kovojo partizanai, vyko Sąjūdžio mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-osios įvykiai ir kuriai pats esu davęs šaulio priesaiką. Su šia vėliava mano ryšys yra kur kas stipresnis nei su Vyčio vėliava, nes su ja užaugau, mačiau ją svarbiausiuose įvykiuose. Nors su šeima namuose turime abi vėliavas, tačiau švenčių metu teikiu prioritetą trispalvei“, – sako G. Liaudanskas-Svaras.

Jo teigimu, šalies gyventojai turėtų didžiuotis turėdami tiek valstybinę, tiek istorinę vėliavas.

„Lyginti trispalvę su herbine vėliava yra tas pats, kas lyginti krepšinį ir futbolą arba šaltibarščius ir bet kurią kitą sriubą. Jeigu žmogus mėgsta krepšinį, tai juk nereiškia, kad jis nebegali žiūrėti futbolo. Džiaugiuosi matydamas, kad trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava šiandien turi savo vietą Lietuvos istorijoje ir kasdienybėje, matome iškeltas abi vėliavas per valstybines šventes, prie pagrindinių institucijų, tad tarp jų jau nebėra ryškaus skirtumo“, – įsitikinęs atlikėjas.

 E. Jakilaičiui Vyčio vėliava siejasi su tvirtybe

E. Jakilaitis pasakoja, kad nemažai keliaudamas po Lietuvą su LRT projektu „Nacionalinė ekspedicija“ pastebi, kad nuolat prie namų laikyti iškeltą vėliavą tampa vis populiariau. Anot jo, dažniau tenka matyti iškeltą Vyčio vėliavą.

„Nors keliaudamas po šalį prie namų matau daugiau iškeltų istorinių valstybės vėliavų nei valstybinių, tačiau abi jos yra vienodai svarbios, nes atspindi skirtingus istorinius etapus. Iškelti vėliavą visai mūsų šeimai yra savotiška maloni apeiga. Sunku paaiškinti, kada įvyko šis virsmas. Pamenu, kad trispalvę prie savo namų iškėlėme dar prieš 16 metų, antrą dieną po įsikraustymo. Prieš maždaug ketverius metus trispalvę pakeitėme į istorinę vėliavą su Vyčiu ir ji prie mūsų namų kaba nuolatos. Mūsų šeimai vėliava yra telkiantis, patriotinis simbolis – ir džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau Lietuvos žmonių galvoja taip pat“, – sako žurnalistas ir prodiuseris E. Jakilaitis.

Pasak jo, istorinė valstybės vėliava daug kam energetiškai stipresnė, nes Vytis asocijuojasi su valstybės gynėju, tvirtumo simboliu.

„Bet juk Nepriklausomybės kovos, Lietuvos savanorių ir reguliariosios kariuomenės kovos su bolševikais ir bermontininkais, Želigovskio kariuomene vyko po trispalve vėliava. Ji šiandien daug kam primena ir miško brolius. Tai būtent ta vėliava, kurią žmonės saugojo sovietinės okupacijos metais, su kuria daug kas sieja atgimimą, Sąjūdžio metus bei modernėjančią Lietuvą. Todėl negalima skirstyti, kuri vėliava yra brangesnė, jos abi turėtų turėti deramą vietą ne tik švenčių metu, bet ir kasdien“, – pasakoja žurnalistas ir prodiuseris.­

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vėliavos skiriasi teisiškai

VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovas ir Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojas D. Rinkevičius aiškina, kad Vyčio simbolis pradėtas naudoti dar XI–XII amžiuje ir yra antra pagal senumą istorinė vėliava Europoje. Lietuvos valstybės istorinė vėliava į Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą buvo įrašyta prieš 15 metų.

„Turime labai nedaug senojo palikimo šaltinių, todėl Vyčio vėliava išties labai primena šalies istoriją, o štai šalies trispalvė rodo valstybės modernėjimą. Jos abi yra tarsi viena vėliava, tautos kamienas, kurio negalima atskirti“, – sako D. Rinkevičius.

Jo teigimu, trispalvė yra įteisinta Konstitucijoje, todėl tai yra valstybinė vėliava, o istorinė, herbinė vėliava įteisinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme, todėl abi vėliavos ilgą laiką negalėjo būti naudojamos vienodai.

„Seimui išplėtus įstatymą istorinė vėliava labai daug kur pradėta naudoti su trispalve, lygiaverčiai. Ji iškelta ir prie valstybės pagrindinių institucijų: Seimo, Vyriausybės, teismų, prokuratūros, per valstybės šventes“, – aiškina pašnekovas.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Kategorijos: Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: