Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą (3)

Punios šilas | R. Jakaičio nuotr.

Tuo tarpu kai Punios šilo ateitimi susirūpinę visuomenininkai ragina pasirašyti  liepos 30 d. paskelbtą internetinę peticiją dėl jo išsaugojimo, o daugiau kaip 100 žinomų visuomenės veikėjų dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, netoli Punios esančių Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų  Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai ir Alytaus forumo atstovai  to daryti neskuba. Jų nuomone, palikus Punios šilą „ramybėje“, jį sunaikinsiančios kinivarpos (tipografai).  

„Palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai  užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Peticijos autoriai, šilo eglėms ir pušims po keliolikos metų galėsime pasakyti  amen. Visame šilo plote, o  ypatingai  457 ha gamtiniame rezervate   pastaraisiais metais matome labai sparčiai didėjančias pavojingas grėsmes. Matėme kinivarpų jau visiškai nusiaubtą Belovežo girios rezervatą Lenkijoje. Žmonės viliojami gamtinio rezervato idėja,  rodomi padailinti sengirių vaizdai, kalbama tik apie medžiokles, uogavimą ar grybavimą. Tačiau nuo visuomenės slepiami miškų gamtiniuose rezervatuose išryškėję dideli pavojai. Kol ministrai, politikai  ir specialistai ginčijasi, kinivarpoms yra rojus ir šilas kasdien žūsta“, – rašoma Alkas.lt redakcijai atsiųstame minėtų visuomeninių organizacijų pirmininkų laiške.

Norėdami Lietuvos žmonėms parodyti, kas vyksta,  kai miškas paliekamas ilsėtis „ramybėje“,  be tinkamos sanitarinės priežiūros laiško autoriai Punios šile surengė akciją „Kinivarpa“ siekdami pažymėti ir nufotografuoti kinivarpų nugraužtų pilkų eglių ir pušų kamienus  bei naujai kinivarpų užpultų medžių židinius. Taip pat pranešė ketinantys paskelbti kinivarpų graužiamų Punios šilo medžių nuotraukas  nuotraukas ir medžių koordinates, „kad visi,  kam iš tiesų rūpi šilas, galėtų surasti kinivarpų židinius, pamatyti kokiais mastais žūsta unikalaus šilo spygliuočiai medžiai“.