Padėtis tokia
2024 m. Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą NAIKINTI 5 lopšelius-darželius ir lopšelį-darželį-mokyklą, prijungiant juos prie kitų įstaigų ir paverčiant skyriais. Ši reforma grindžiama mažėjančiu gimstamumu, prasta demografine padėtimi ir senstančiu miestu.Tačiau tai kertasi su Alytaus miesto mero viešai deklaruojamu siekiu – kurti šeimoms palankų miestą su gerai išvystyta infrastruktūra. Atsidarant naujoms bei plečiantis esamoms gamykloms, kviečiant jaunus specialistus su subsidijomis, kyla pagrįstas klausimas – kur bus ugdomi jų vaikai?
Mūsų turimos žinios rodo, kad iki 2025 m. rugsėjo šių skyrių patalpos gali būti visiškai atlaisvintos. Kadangi švietimo skyrius jau išsiuntė prašymus, surašyti ir pasidalinti baldais su mokyklomis. Ar neišsipildys prof. G. Kvieskienės per FM99 išsakyta mintis: „Ar tik nekyšo čia verslo ausys?“ – prisiminus edukologijos universiteto studentų miestelio atvejį.
Nauja grėsmė
2025 m. kovo 27 d. Alytaus miesto taryba priėmė sprendimą dar 7 lopšelius-darželius naikinti prijungimo būdu. Mieste, kuriame gyvena apie 52 tūkst. gyventojų, liktų tik 2 lopšeliai-darželiai, talpinantys 400 vaikų, nors šiuo metu darželius lanko apie 1200 vaikų.
Priešmokyklinio ugdymo grupės buvo panaikintos 2024 m. gruodžio 9 d. Alytaus miesto tarybos sprendimu, o vaikai perkelti į mokyklas, tėvams nepaliekant teisės rinktis. Nors pagal Švietimo įstatymą steigėjas (AMS) turi užtikrinti pasirinkimo laisvę – ar vaikas mokysis darželyje, ar mokykloje.
Dauguma mokyklų, kuriose žadama vykdyti priešmokyklinį ugdymą:
neatitinka higienos normų;
neturi fiziškai aptvertų teritorijų (kas yra privaloma);
nepritaikyti sanitariniai mazgai;
nėra miegamųjų;
žaidimų aikštlių.
Mūsų, tėvų, didžiausia baimė – mažamečių vaikų saugumas. Jau girdėjome atvejų iš Klaipėdos ir kitų miestų, kai 5–7 metų vaikai vieni išėjo namo, nes nebuvo tinkamai prižiūrimi.
Alytuje neatsižvelgiama į
Neišnešiotus naujagimius;
vaikus su autizmo spektro sutrikimais (lietaus vaikus);
vaikus su Dauno sindromu („vaikus saulytes“), nors jie galėtų ugdytis bendrojo lavinimo įstaigose jeigu turi minimalų sutikimą ir yra savarankiški,
darželiuose atsižvelgiama į mitybą, lėtines ligas ir fizinį aktyvumą, mokslo ir poilsio rėžimą, ribojamas technologijų naudojimas. Mokyklose nebus į visa tai atsižvelgta.
Turime tik vieną specialiųjų poreikių mokyklą ir lopšelį-darželį. Vasarą nebus užtikrintas vaikų užimtumas – priešingai nei darželiuose, kai kurios mokyklos siūlo mokėti iki 250 Eur už vasaros „ugdymą“ (stovyklas), arba siūlo vaikus perkelti ir perašyti į kitų mikrorajonų mokyklas, kas yra labai nesaugu mažamečiams.
Pavyzdžiui, panaikinus darželį „Boružėlė“, Likiškėlių progimnazijos skyrius vasaros metu turės aptarnauti viso miesto apie 1000 vaikų, nes kitos įstaigos bus uždarytos remontams ar atostogoms. Tokia padėtis – nevaldoma.
Demokratinio dialogo nėra
Į tėvų rengtus mitingus savivaldybės atstovai neatvyko, išskyrus vieną kartą – atėjo mero patarėjas verslui. Mero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje buvo tik AMS palankūs asmenys. Viso miesto gyventojus „atstovavo“ Šv. Benedikto gimnazijos tėvų tarybos pirmininkas, kuris vadovauja didelei statybos įmonei.
Jis nebuvo bendruomenių ar kitų organizacijų paskirtas (išskyrus pačią gimnaziją, kurios vadove buvo dabartinė Švietimo skyriaus vedėja). Atvykę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, švietimo ministrė ir kiti atsakingi asmenys už švietimo politiką, galimybės susitikti su Alytaus bendruomene nerado, nors visos žinios apie esamą padėtį buvo suteiktos.
Nors Alytaus valdančųjų daugumos socialdemokratų ir Lietuvos socialdemokratų rinkimų programa akcentavo – nemokamus darželius ir papildomą ugdymą arti vaiko namų, sustabdyti bet kokią švietimo reformą, kuri jautri bendruomenei kol nebus atlikta tinkama analizė.
Ši reforma buvo vykdoma be jokių aiškių skaičiavimų, analizės ar viešumo. Alytaus tarybos švietimo komitetas, kurį dauguma sudaro Alytaus švietimo sistemos žinovai – nepritarė šitai reformai. Tris progimnazijas paruošti priešmokykliniam ugdymui kainuos apie 3 milijonus, kai tuo tarpu darželiuose yra visa tinkama infrastruktūra ir yra investuoti per laiką šie pinigai.
Peticija – mūsų paskutinė viltis. Nuoširdžiai dėkojame, jei paplatinsite ja – Jūsų balsas visuomenėje girdimas ir svarbus.
Mano nuomone, buvo padaryta klaida perduodant mokyklas, darželius, ligonines savivaldybių žinion.
nuo tada, kai (kaimynės „patarimu”?) buvo panaikinta vyriausybės atstovų (prižiūrėjusių, kad visur būtų laikomasi Konstitucijos ir Lietuvos įstatymų) pareigybė, valdžia „nebekalta”, jei, pvz., Vilnijos krašte uždaromos lietuviškos mokyklos, jei ten valstybinė kalba paskutinėje vietoje ir t.t. – Nuo tada nei Seimas, nei vyriausybė už nieką ten neatsakinga, viskas vyksta savivaldybės gyventojų valia (net kai tai prieštarauja LR Konstitucijai, jei tautos ir valstybės tvarumui kenkia)….
Bet, ačiū Dievui, turime ,,Konstitucijos garantą”. Ir ,,Konstitucinį teismą”.