G. Landsbergis prašo Šimašiaus perduoti Jono Noreikos atminimo lentą Vrublevskių bibliotekai „saugoti ir eksponuoti“ (7)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo vienasmenio sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.  

Liepos 27 dieną, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus vienasmeniu sprendimu, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčia buvo pašalinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Šis mero sprendimas sukėlė visuomenėje audringas diskusijas ir sugriovė politinėje bendruomenėje vyravusį sutarimą, jog tokie jautrūs klausimai turi būti sprendžiami plačiu konsensusu, įvertinus visus daugiasluoksnės Lietuvių tautos istorijos aspektus, sprendimą priimant ne vienasmeniškai, o demokratinėse, gyventojams atstovaujančiose institucijose.

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis laiške Prezidentui G. Nausėdai sveikina pasiūlytą moratoriumo idėją ir ją palaiko.

„Tvirtai pritariame Jūsų siekiui, kad „istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“. Taip pat džiaugiamės Jūsų pareiškimu, kad „Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nusprendė nedalyvauti provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu. Tikram istorinio gijimo procesui, mūsų bendruomenės nuomone, reikalingi ne tik realūs ir įgalinantys spręsti sudėtingus istorinius klausimus instrumentai, bet ir tvirta bei telkianti politinė lyderystė. Viliamės, jog Vilniaus meras ras savyje jėgų ir išminties įsiklausyti į Jūsų žodžius ir sugrąžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, nes manome, kad ši diskusija negali būti iš naujo pradėta taip, tarsi atminimo lenta Jonui Noreikai nebūtų buvusi nukabinta“, – laiške rašo G. Landsbergis.

Kitame laiške G. Landsbergis oficialiai prašo Vilniaus mero R. Šimašiaus J. Noreikos-Generolo Vėtros lentą, kuri buvo slapta pašalinta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos ir šiandien yra įgijusi naują reikšmę, iš savivaldybės įmonės „Grinda“ sandėlio perduoti  Vrublevskių bibliotekai saugoti ir eksponuoti. Taip pat pažymima, jog TS-LKD yra pasirengusi išpirkti memorialinę lentą ir pati grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau ją naudoti savo nuožiūra.

„Kviečiame Jus žengti šį žingsnį, kuris galėtų būti pradžia Prezidento inicijuojamai visuomenės bei suinteresuotų institucijų atvirai, plačiai ir nuoširdžiai diskusijai tiek istorinėmis temomis, kurios iki šiol visuomenėje nesulaukė tinkamo dėmesio, tiek dėl to, kokiu būdu geriausia įamžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą”, – pažymėjo G. Landsbergis.

Papildyta

Nors Vilniaus miesto meras viešai yra paskelbęs, kad J. Noreikos atminimo lenta priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau tai įrodančių dokumentų nėra pateikęs iki šiol. Pasak Vrublevskių bibliotekos direktoriaus Sigito Narbuto pasisakymų žiniasklaidoje pakabinti šią lentą neįvardintai visuomeninei organizacijai leido Mokslų akademijos prezidiumas, o pakabinimui neprieštaravo ir tuometinė Vrublevskių bibliotekos direkcija. 

Atminimo lenta J. Noreikai ant Vrublevskių bibliotekos pastato buvo atidengta 1997 m.  vasario 26 d.  minint 50-ąsias jo žūties metines. Atminimo lentoje iškaltas bareljefas ir įrašas: „Šiuose rūmuose 19451946 dirbo žymus rezistentas, Lietuvos tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika-Generolas Vėtra, sušaudytas 1947 02 26“. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, esą skyrusios lėšas šios lentos įrengimui, paaiškinimų šį atminimo lenta buvo įrengta 1998-iais…

Tuo pačiu metu kaip ir  Vilniuje panaši atminimo lenta J. Noreikai buvo atidengta ir ant bu­vu­sio Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to, pa­žy­min­ti, kad ten 1941–1943 me­tais J.No­rei­ka dir­bo Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ku. Lenta įrengta Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šiaulių skyrių rūpesčiu.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .

7 komentarai

  1. Tai, kad regis ta atminimo lenta, kaip nuosavybė nėra Vilniaus savivaldybės valdoma, taigi ji negalėjo būti nuimta pagal Mero komandą. Landbergis su savo siūlymu išpirkti atminimo lentą juokelius kelia siekdamas jais pridengti Šimašiaus įvykdytus piknaudžiavimo valdžia veiksmus, pažeminusius valstybės istorijai nusipelnusių asmenų atminimą, tuo padarius valstybei – visuomenės viešiesiems interesams atlygintiną moralinę žalą. Jos prisiteismas yra gintinas kaip viešasis interesas teisme. Taigi Lansbergiui pridegti nuo visuomenės akių Šimašiaus įstatymų pažeidimus, verčiant atminimo lentos nuplėšimą juokeliais, nepavyks – teks atsakyti pagal įstatymus.

  2. Žemyna:

    Tai velniai griebtų – ir reikėjo tam Remigijui taip išsišokti, kai rinkimai artėja!
    Tai kaip čia dabar pasielgus, kad neprašovus, kad ir Laisvės kovotojų gynėjus, ir jų priešus patenkintum, kad ir toliau Seime liktum…
    Ramiai, elite! Juk partijų rinkiminiai top-10 per rinkimus rinkėjams neprieinami – kaip šventa Indijos karvė

  3. Žodžio laisvė...:

    Gen.Vėtros pagarbos lenta turi sugrįžti į savo vietą ant sienos ir niekur kitur saugoti.Lenta skirta
    viešam demonstravimui ,o ne bibliotekos saugojimo fonde,kur jos niekas nematys ir net nežinos,
    kad tokia yra.Nesibaidykit, berželiai svyruonėliai, nei pačio JONO NOREIKOS-GENEROLO VĖTROS,
    nei lentos jam pagerbti.Neįstengstine jo nustumti į užmarštį ,be to ir neturite teisės to daryti.Medžiaga apie jį turi būti įtraukta į vadovėlius,kad žinotų jaunoji karta,kokią kainą sumokėjo šis žmogus – pa-
    aukojo savo gyvybę dar jaunas būdamas.Lietuva neteko tūkstančių jaunų vyrų ir niekas neturi teisės
    to nustumti į užmarštį.
    G.Landsbergi,neklaidink Tautos savo neprotingais sumanymais begalvodamas vien apie savo reitingus.

  4. Antanas:

    Įdomu, kuo tie semitų palikuonys papirko Vilniaus valdžią, kad ji taip čirška kaip ungurys ant keptuvės su tom lentom ir gatvių pervadinimais?… Ar šiuo faktu neturėtų susidomėti STT? 🤔

  5. Vadovaujantis viešųjų interesų gynimo teisės pagindu visuomenės asmenys jau kuris laikas yra kreipęsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl neteisėtų Šimašiaus ir Miesto tarybos sprendimų ir veiksmų šalinant Lietuvos valstybės istorinės atminties simbolius iš sostinės viešosios aplinkos. Tačiau pati prokuratūra neinformuoja, o LRT atsakinga už visuomėnės informavimą nesiteirauja apie tai, kokį sprendimą prokuratūra yra priėmusi prašymo klausimu. O štai dėl vakar “iškabintų lentelių” ikiteisminis tyrimas buvo iškart pradėtas. Taigi kur LRT visuomenės informavimo funkcijos vykdymas lygiai visų visuomenės grupių veiksmų atžvilgiu. Dėl to mitinge derėtų papriekaištauti ir LRT vadovybei dėl per mažo dėmesio šiai valstybės lygio aktualijai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: