Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
Tiesa ta, kad jokia kita transporto forma nėra taip tikrinama ir stebima kaip komercinė aviacija. Remiantis pasauline statistika, keliauti oro transportu maždaug 10 kartų saugiau nei traukiniu ir beveik 20 kartų nei rinktis automobilį.
Skaičiai įspūdingi, tad kodėl daug žmonių vis tik nerimauja dėl skrydžių?
Pasak psichologo, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriaus Gedimino Navaičio, kiekvienas iš mūsų turime tam tikrų prigimtinių baimių, aukščio vengimas – viena jų.
„Pasąmonėje visi turime įvairių baimių, tačiau skrydžio baimė didžiausia dalimi yra pačių mūsų susikurta, nes susideda iš įsivaizdavimo, kas galėtų nutikti“, – sako prof. Navaitis.
Jo teigimu, nejaukumo jausmas dėl skrydžio būdingas nemažam skaičiui žmonių, bet daugumai užtenka kelionės metu tiesiog suvalgyti saldainį, pasiklausyti muzikos ir pan. „Tokiu būdu smegenims pasiūlomi nauji pojūčiai“, – aiškina profesorius. Pasak jo, neįveikiama skrydžio baimė, kai tenka visiškai atsisakyti kelionių lėktuvais, pasitaiko itin retai.
Nukreipkite mintis pozityvia linkme
Psichologo teigimu, atsiradus baimei ar nerimui dėl skrydžio, nereikėtų savęs dirbtinai nuteikinėti ir kartoti „Aš nebijau“. „Tokiu būdu smegenims duodami du nurodymai – iš pradžių išsigąsti, o po to padaryti, kad baimė dingtų“, – sako G. Navaitis. Jis pataria verčiau nukreipti energiją kitur ir vaizduotei duoti daug malonesnio darbo.
„Įsivaizduokite situaciją, kurioje jaučiatės laimingas – pavyzdžiui, atostogos prie jūros. Tačiau pasitelkite ne tik vaizdą, bet ir visus likusius pojūčius – bandykite mintyse išgirsti, kaip ošia jūra, koks yra kremo nuo saulės kvapas, kokio skonio sultis ragaujate, koks jausmas apsivyniojus rankšluosčiu“.
Pasak profesoriaus, tokiu būdu suaktyvinama vaizduotė, žmogus visiškai save įtraukia į susikurtą vaizdinį, todėl mintims apie lėktuvą paprasčiausiai nebelieka vietos. „Labai svarbu pasistengti įtraukti visus pojūčius, taip nukreipiant juos sau palankia linkme“, – pabrėžia G. Navaitis.
Pasirūpinkite reikalingais daiktais
Tuo tarpu Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės Rasos Petraitienės teigimu, norint gerai jaustis skrydžio metu, reiktų nepamiršti ir tinkamai pasiruošti kelionei – pasirūpinti daiktais, kurie gali padėti maloniai praleisti laiką ir išvengti nemalonių pojūčių.
„Pasiimkite įdomią knygą, turėkite jums patinkančios muzikos ar filmą. Ne mažiau svarbi ir patogi apranga, mėgstami užkandžiai – tinka viskas, kas jums kelia komforto jausmą. Mažos smulkmenos tikrai gali padėti išvengti didesnio nepatogumo“, – sako R. Petraitienė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad neretam keleiviui skrydžio metu, ypatingai lėktuvui kylant ir leidžiantis, užgula ausys. Sumažinti šį nemalonų jausmą gali padėti kramtomoji guma, ledinukai, reikėtų pasirūpinti ir vandens atsargomis. Sergant peršalimo, kvėpavimo takų ligomis – derėtų prieš skrydį pasikonsultuoti su gydytoju, kuris patartų, kokių priemonių imtis, jog skrydžio metu jaustumėtės kuo geriau.
Be to, svarbu pasilikti pakankamai laiko atvykimui į oro uostą, registracijai atlikti ir pan., nes mintys apie tai, jog galite nespėti į lėktuvą ir skubėjimas link vartų tik padidins nerimą dėl laukiančio skrydžio.
Pasikalbėkite su bendrakeleiviais
Anot specialistų, jeigu keliaujate ne vienas, pravartu pasikalbėti su savo skrydžio draugu apie tai, kas jus neramina, kodėl skrydžio metu jaučiatės nejaukiai. Jeigu tenka keliauti vienam, galite pasišnekėti su šalia sėdinčiais bendrakeleiviais – suprasdami situaciją jie atsižvelgs į jūsų poreikius, pavyzdžiui, jei norėsite apsikeisti sėdimomis vietomis ar pan.
Lietuvos oro uostų atstovė pabrėžia, kad pasijutus blogai visuomet galima drąsiai kreiptis pagalbos ir į lėktuvo palydovus. „Šie žmonės yra kvalifikuoti ir žino, kaip reikia elgtis įvairiausiose situacijose, tad tikrai suteiks reikiamą pagalbą“, – sako R. Petraitienė.
Ekspertų teigimu, nereikėtų neigti savo baimės ar vengti apie ją kalbėti, nes tik aiškus baimę keliančių aspektų įvardijimas padės greičiau su jais susigyventi.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
